100 agresijos valandų. Pirmieji rezultatai

Rusijos karas prieš Ukrainą tapo realybe, iš hibridinės stadijos jis perėjo į plataus masto karinę invaziją. Pabandysime apžvelgti jo pirmuosius rezultatus.

Rusijos veiksmai

– 2022 metų vasario 24-osios naktį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie „specialią karinę operaciją“ prieš Ukrainą, kurios tikslas – ją demilitarizuoti ir denacifikuoti, taip pat užtikrinti kiekvienos Ukrainoje gyvenančios tautos apsisprendimo teisę. Šis propagandos rinkinys liudija V. Putino siekį „išspręsti Ukrainos klausimą“ suskaldant Ukrainą kaip valstybę ir atimant iš šalies teisę egzistuoti. To pasiekti Putinui padeda galinga propagandos mašina.

– Putinas paskelbė operaciją prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, todėl pirmoji raketų ataka vasario 24 dieną buvo nukreipta į štabus, amunicijos sandėlius, ginkluotųjų pajėgų vadovavimo sistemas, oro gynybos objektus. Atkreipsiu dėmesį, kad praktiškai nebuvo sunaikinti Ukrainos lėktuvai ant žemės, tai rodo NATO žvalgybos bendradarbiavimą su Ukrainos kolegomis.

– Invazija prasidėjo vienu metu iš okupuoto Krymo teritorijos į Chersoną, taip vadinamų DLR ir LLR – link Donecko ir Luhansko sričių administracinės sienos, iš Belgorodo srities nusitaikant į Charkovą, vasario 25 dieną prasidėjo bandymai šturmuoti Kijevą, Rusijos karių perkėlimui panaudojant Baltarusijos teritoriją.

– Lukašenkos lojalumas, įskaitant Ukrainos teritorijos atakavimo raketomis „Kalibr“ ir „Iskander“ galimybę bei galimą Baltarusijos kariuomenės dalinių dalyvavimą agresijoje, yra bene pagrindinis Rusijos pasiekimas per 100 valandų, prabėgusių nuo agresijos pradžios.

– Atkreipsiu dėmesį, kad Rusija nesugebėjo perimti nei vieno iš reikšmingų miestų (Kijevas, Charkovas, Odesa, akivaizdu, kad apie Lvovą ar Dnieprą nekalbama) kontrolės. Tai yra, Kremlius negavo platformos marionetinės „Ukrainos vyriausybės“, kuriai galėtų vadovauti vienas iš netolimos praeities Rusijai lojalių Ukrainos politikų, sukūrimui. Šiai dienai tai yra 2014 metais iš Ukrainos pabėgęs eksprezidentas Viktoras Janukovyčius.

– Rusijos nuostoliai per 100 valandų agresijos viršijo 5 000 žuvusiųjų, daugiau nei 10 000 sužeistų, šimtai Rusijos karių buvo paimti į nelaisvę, sunaikinta daugiau nei 20 lėktuvų ir sraigtasparnių, apie 200 tankų ir keli šimtai šarvuočių. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepilotis orlaivis “Bayraktar” buvo nukreiptas naikinti Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemas.

– Pažymėtina, kad Rusijos kariškiai turi problemų dėl logistikos, gerai nepažįsta reljefo, negeba keisti veiksmų taktikos priklausomai nuo priešo pasipriešinimo.

 

 

– Raketų ir artilerijos smūgiai į civilinius objektus, diversinių grupuočių panaudojimas, karo įstatymų pažeidimai Rusijos kariuomenės nepuošia. Kadyrovo grupuočių dalyvavimas mūšiuose Kijevo pakraščiuose neturėjo tokio psichologinio efekto, kokio tikėjosi Kremlius, jie patyrė didelių nuostolių.

– Vasario 25-osios Putino kreipimasis į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius su raginimu perimti valdžią į savo rankas liudija Rusijos vadovybės nesupratimą ne tik apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų komplektavimo sistemą, bet ir apie moralinį ir psichologinį klimatą jose.

– Vasario 27-osios Vladimiro Putino pareiškimas apie tai, kad atgrasymo pajėgos, įskaitant branduolines pajėgas, pervedamos į „ypatingą režimą“, liudija, kad Rusijos planai įvykdyti žaibinį karą prieš Ukrainą žlugo. Šiame kontekste verta paanalizuoti ir Rusijos karinės cenzūros savo žiniasklaidai įvedimą.

Ukrainos atsakas

– Nors Volodymiras Zelenskis gana ilgai reagavo į tai, kad Rusija pripažino vadinamųjų DLR ir LLR „nepriklausomybę“, prasidėjus tikrajai Rusijos agresijai, prezidentas pradėjo veikti aktyviai. Zelenskis sunkioje Ukrainai situacijoje pademonstravo lyderystę.

– Operatyviai dirbo ir Aukščiausioji Rada, kuri konstitucine balsų dauguma palaikė karo padėties įvedimą Ukrainoje, vasario 24 dieną Zelenskis paskelbė visuotinę mobilizaciją.

– Petro Porošenka buvo pakankamai išmintingas, kad pažabotų politines ambicijas ir baigtų politinę konkurenciją su Zelenskiu, be to Ukrainos Prezidento administracija inicijavo grupės „Reitingas“ apklausą, kuri parodė, kad Zelenskio, kaip prezidento, veiksmus palaiko 91% respondentų. Dauguma prezidento reitingo dalyvių yra šešėlyje.

– Pažymėtina kokybiška vadybin ė ir informacinė gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno  sąveika, Zalužno teigimu, paskelbus mobilizaciją, į ginkluotąsias pajėgas įstojo 100 tūkstančių piliečių.

– Savalaikis buvo ir 2022 metų sausio 1 dieną įsigaliojęs teritorinę gynybą numatantis įstatymas „Dėl tautinio pasipriešinimo“. Ši gynyba galėjo suteikti reikšmingą, kartais lemiamą pagalbą reguliariems ginkluotųjų pajėgų daliniams.

– Būtina atkreipti dėmesį į pozityvios Orumo Revoliucijos ir 2014-2015 metų savanorystės patirties panaudojimą, įgūdžiai buvo greitai atstatyti. Praėjus kelioms dienoms nuo Rusijos agresijos pradžios, Ukrainos piliečiai kariuomenės reikmėms paaukojo 1 milijardą grivinų (apie 30 mln. eurų).

– Pažymėtina, kad Ukrainos politinėje bendruomenėje yra tam tikras skaičius rusų kolaboracionistų, iš kurių žymiausias Ilja Kiva iš „Opozicinės platformos – Už gyvenimą“, iš kurios jis buvo operatyviai pašalintas, tačiau šios partijos perspektyvos neaiškios.

– Įdomu pažymėti Viktoro Medvedčuko pabėgimą iš namų arešto, o tai liudija apie neefektyvų Ukrainos saugumo tarnybos ir nacionalinės policijos darbą.

– Noriu atkreipti dėmesį į Rinato Achmetovo poziciją, kuris vasario viduryje pažadėjo į Mariupolį investuoti milijardą dolerių. Po to, kai Putinas paskelbė karą, jis iš anksto sumokėjo milijardą grivinų mokesčių.

– Rusijos ir Ukrainos derybų proceso pradžia, tarpininkaujant Aleksandrui Lukašenkai, negalėjo būti efektyvi dėl šalių pozicijų poliariškumo (Vladimiras Putinas reikalauja, kad Ukraina pripažintų Rusijos nuosavybės teisę į Krymą, atsisakytų planų įstoti į NATO ir federalizacijos, Ukraina – išlaisvinti okupuotas teritorijas Kryme ir Donbase), pats susitikimo Baltarusijoje faktas buvo partijų pozicijų demonstravimas.

Rusijos agresija sukėlė neįprastai griežtą JAV, NATO, ES ir Didžiosios Britanijos reakciją.

– JAV įvedė sankcijas daugeliui Rusijos bankų, aiškiai parodydamos, kad naujos Rusijos agresijos atveju yra pasirengusios sankcijas plėsti. Būtent Rusijos atgrasymo pajėgų „ypatingas statusas“ paskatino JAV imtis simetriškų priemonių.

– Vakarai nusprendė atjungti Rusiją nuo SWIFT mokėjimo sistemos, o tai reikalavo Europos valstybių konsolidacijos.

– ES įvedė asmenines sankcijas Vladimirui Putinui ir Sergejui Lavrovui, kurios sumažina galimybę Rusijos prezidentui grįžti į pasaulio lyderių kohortą.

– Svarbu, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasakė, kad Ukraina turi tapti ES nare, o Europos Sąjunga sutiko skirti 450 milijonų eurų paramą Ukrainai ginkluotei įsigyti, ji apima ir 70 sovietų gamybos naikintuvų ir atakos lėktuvų perdavimą.

– Taip pat pažymėtina, kad Vokietija sustabdė dujotiekio „NordStream2“ (gyvybiškai svarbaus jos ekonomikai) sertifikavimą, leido reeksportuoti vokiškus ginklus į Ukrainą ir pati nusprendė išsiųsti 500 raketų „Stinger“ ir 1000 prieštankinių granatsvaidžių.

– Turkija nusprendė uždaryti Juodosios jūros sąsiaurius Rusijos ir Ukrainos karo laivams.

– Tradiciškai neutrali Šveicarija pritarė ES sankcijoms Rusijai, taip pat įvedė asmenines sankcijas Vladimirui Putinui, Michailui Mišustinui ir Sergejui Lavrovui.

– Pažymėtina, kad Asocijuotojo Trejeto narės – Gruzija ir Moldova – atsisakė prisijungti prie ES sankcijų Rusijai, o tai rodo neviešą, bet efektyvų Kremliaus spaudimą šių šalių vadovybei.

Užduotys, kurias reikės įveikti Ukrainai:

– Atlaikyti pirmąjį Rusijos smūgį, išlaikant kariuomenės valdomumą – atlikta.

– Padaryti maksimalią žalą agresoriui –  atlikimo stadijoje.

– Užsitikrinti tarptautinę paramą – praktiškai atlikta, bendrai rezultatai viršija lūkesčius.

– Paspartinti europinę ir euroatlantinę integraciją – gavo rimtą postūmį teigiamam sprendimui.

– Formuoti kitokios nei rusiškos valstybės įvaizdį, galintį konkuruoti su Rusija – atlikimo stadijoje.

Užduotys, kurias turės įveikti Rusija:

– Operatyviai nugalėti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas – nepavyko

– Užimti politines platformas alternatyvios teisėtos Ukrainos vyriausybės paskelbimui – neįgyvendinta

– Diskredituoti Ukrainos politinę vadovybę – matomų rezultatų pasiekti nepavyko.

– Panikos atmosferos sukūrimas – santykinė sėkmė, propagandos mašinos aktyvumas didelis, bet naudingumo koeficientas žemas.

– Ukrainos suskaidymas į keletą zonų – neįgyvendinta, itin problematiška įvykdyti.

 

REZIUMĖ: Šiandien matome, kaip baigiasi Ukrainos politinės tautos formavimosi procesas, galintis turėti įtakos ne tik Vidurio ir Rytų Europos regiono, bet ir viso žemyno politiniam landšaftui.

 

Jevgenas MAGDA (Евген МАГДА)

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online