G-6Z6YWBKSCF

12 ES reikalavimų Sakartvelui

epa10024295 People attend a 'March for Europe' in support of the country's membership in the European Union, in Tbilisi, Georgia, 20 June 2022. The European Commission recommended to defer a candidacy of Georgia on 17 June. EPA/ZURAB KURTSIKIDZE Dostawca: PAP/EPA.

Liepos 17 d. Europos Komisija pateikė savo nuomones dėl Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos paraiškų dėl narystės ES. Europos Komisija rekomendavo Ukrainai ir Moldovai suteikti ES kandidačių statusą, o Sakartvelui – perspektyvą įstoti į ES, kandidato statusą suteikiant po to, kai bus tinkamai įvykdyta daugybė reikalavimų. Nuomonės grindžiamos Komisijos atliktu trijų kriterijų, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba, grupių vertinimu: politinių kriterijų, ekonominių kriterijų ir šalies gebėjimo prisiimti narystės ES įsipareigojimus. Apskritai dokumente nurodoma, kad, nepaisant pastarojo meto įvykių, trukdančių šalies pažangai, Sakartvelas turi pagrindą įvykdyti politinius kriterijus, pasiekti demokratinių institucijų stabilumą, žmogaus teisių neliečiamumą ir mažumų apsaugą. Kalbant apie ekonominius kriterijus, pabrėžiama, kad Sakartvelas pasiekė aukštą makroekonominio stabilumo lygį dėl patikimos ekonominės politikos ir palankios verslo aplinkos, tačiau reikia daugiau reformų ilgalaikiam augimui ir išorės konkurencingumui skatinti; švietimo reforma taip pat labai svarbi siekiant pagerinti žmogiškąjį kapitalą. Kalbant apie gebėjimą vykdyti narystės ES įsipareigojimus, Sakartvelas daugelyje sričių priartėjo prie reikalavimų įvykdymo, tačiau nors kai kuriuose sektoriuose padaryta pažanga, kituose ji nėra tokia pati. Apskritai šalis turi tvirtą kriterijų pagrindą.

Nepaisant to, Sakartvelas turi atitikti šiuos reikalavimus, kad būtų suteiktas kandidatės statusas:

Visų pirma, Europos Komisijos nuomone, didžiausias šalies iššūkis yra didelė politinė poliarizacija. Europos Komisija paragino politines partijas grįžti prie balandžio 19 d. susitarimo dvasios, kuri buvo pasiekta dėl Europos Vadovų Tarybos pirmininko Šarlio Mišelio paramos. Susitarimas turėjo tapti Sakartvelo politinės krizės sprendimo pagrindu, tačiau partijoms nepavyko to padaryti. Valdančioji partija priėmė neatsakingą sprendimą, kai vienašališkai iš jo pasitraukė.

Antra, Europos Komisija rekomendavo Sakartvelui stiprinti savo institucijas ir didinti jų nepriklausomumą. Būtina rinkimų reforma ir reikėtų pašalinti ESBO, Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) ir Europos Tarybos / Venecijos komisijos nustatytus trūkumus.

Teismų sistema yra viena iš daugialypių Sakartvelos problemų. Todėl Europos Komisija paragino vyriausybę įgyvendinti reformas, kad būtų padidinta teismų sistemos atstovų, kuriems šiuo metu valdančioji vyriausybė daro politinę įtaką, atskaitomybė ir nepriklausomumas. Kad tai pasiektų, valdantieji turėtų atsižvelgti į Venecijos komisijos rekomendacijas. Anksčiau valdančioji partija dažnai ignoruodavo Venecijos komisijos rekomendacijas

Europos Komisija pabrėžia kitą probleminį klausimą – korupciją. Siekdama veiksmingai kovoti su korupcija, Europos Komisija paragino Sakartvelos vyriausybę stiprinti Antikorupcijos agentūros nepriklausomumą.

Penktasis Europos Komisijos reikalavimas yra sunkiausiai priimtinas valdančiajai vyriausybei. Nepaisant to, kad oligarchas Bidzina Ivanišvilis nebeužima jokių pareigų vyriausybėje ar partijoje, jis viskam vadovauja ir turi politinę bei ekonominę galią priimti visus sprendimus. Europos Komisija paragino pradėti šalies „deoligarchizaciją“. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad Europos Parlamentas jau priėmė rezoliuciją, kurioje ragina ES apsvarstyti galimybę įvesti sankcijas „Sakartvelo svajonės“ įkūrėjui. Jei tai įvyks, nuo jo visiškai priklausomai valdančiajai vyriausybei gali iškilti egzistencinė grėsmė. Partijos „Sakartvelo svajonė“ nariai, reaguodami į šį reikalavimą, jau padarė keletą prieštaringų pareiškimų, teigdami, kad Europos Komisija turėjo omenyje ne Bidziną Ivanišvilį, kartu pabrėždami „eoligarchizaciją“, ir net tvirtindami, kad ne Bidzina Ivanišvilis, o Michailas Saakašvilis yra oligarchas.

Europos Komisija paragino Sakartvelą sustiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, remiantis išsamiais grėsmių vertinimais, visų pirma užtikrinant išsamius tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir patikimus baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių rezultatus; užtikrinti teisėsaugos institucijų atskaitomybę ir priežiūrą.

Europos Komisija atkreipė dėmesį į dar vieną rimtą Sakartvelo problemą – žiniasklaidos nepriklausomumo mažėjimą. Sakartvelo reitingas Pasaulio spaudos laisvės indekse gerokai suprastėjo – nuo 71,36 ir 60 iš 180 2021 m. iki 59,9 ir 89 iš 180 2022 m. Europos Komisija ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrinta laisva, profesionali, pliuralistinė ir nepriklausoma žiniasklaidos aplinka. Taip pat pabrėžiama, kad žiniasklaidos priemonių savininkų baudžiamosios procedūros kelia įtarimų, o žurnalistų saugumas apskritai prastėja.

Sakartvelas turėtų imtis tinkamų veiksmų, kad sustiprintų pažeidžiamų grupių žmogaus teisių apsaugą, įskaitant veiksmingesnį smurtautojų ir smurto kurstytojų patraukimą atsakomybėn.

Sakartvelas turėtų spręsti problemas, susijusias su lyčių lygybe ir smurtu prieš moteris.

Sakartvelo vyriausybė turi užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą visų lygių sprendimų priėmimo procesuose. Verta pabrėžti, kad valdančioji partija nuolat bando marginalizuoti pilietinės visuomenės organizacijas, kaltindama jas, kad jos yra JTO sąjungininkės.

Europos Komisija taip pat paprašė Sakartvelo vyriausybės priimti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta, kad Sakartvelo teismai, nagrinėdami bylas, aktyviai atsižvelgtų į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus

Galiausiai Europos Komisija taip pat pabrėžė nepriklausomo ombudsmeno vaidmenį ir poreikį. Europos Komisija paragino Sakartvelo vyriausybę užtikrinti, kad skiriant naują ombudsmeną pirmenybė būtų teikiama nepriklausomam asmeniui. Verta pažymėti, kad ombudsmeno institutas nuolat puolamas vyriausybės ir su vyriausybe susijusių neapykantos grupių, kurios dažnai kaltina Nino Lomjariją, kad šis yra tik opozicijos ombudsmenas.

Šios rekomendacijos nėra teisiškai privalomos, o galutinį sprendimą birželio 24 d. priims visi ES vadovai. Tačiau reikėtų pridurti, kad per savo spaudos konferencijas Ukrainoje E. Macronas ir F. Scholzas neminėjo Sakartvelo kaip galimo kandidato. Todėl, atsižvelgus į minėtą informaciją, neigiamų lūkesčių yra daugiau nei teigiamų.

Lasha Gamjashvili

Autorius:
Voras.online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras.online