Ar Vladimiras Putinas pragmatiškai neapskabo „Rytų partnerystės“?

Čia tekste „Vakcina nuo koronaviruso jau „dirba“ politikos ir propagandos frontuose“ priminėme trylikos Europos Sąjungos (ES) valstybių-narių kreipimąsi į Europos Komisiją sausio 6 dieną, raginant padėti apsirūpinti vakcina E…

Čia tekste „Vakcina nuo koronaviruso jau „dirba“ politikos ir propagandos frontuose“ priminėme trylikos Europos Sąjungos (ES) valstybių-narių kreipimąsi į Europos Komisiją sausio 6 dieną, raginant padėti apsirūpinti vakcina ES „Rytų partnerystės“ programos valstybėms. Laišką pasirašė Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos bei Švedijos užsienio reikalų ministrai. „Partnerystei“ priklauso Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija ir Baltarusija.
Ne viskas vien konstruktyvu ir optimistiška, posovietinė erdvė, kaip visada, prieštaringa. Kelių pareiškimų, įvykių 2020-ųjų pabaigoje bei šių metų pradžioje chronologija.
Ukrainos atstovas ES bei pasiuntinys Belgijoje Nikolajus Točitskis spaudos konferencijoje gruodžio 22-ąją nurodė, kad ES „Rytų partnerystės“ programa išlaiko didelį potencialą, o „trio“ Ukraina, Gruzija ir Moldova pajėgios joje vaidinti konsoliduojantį vaidmenį. Pasak ukrainiečių diplomato, šios trys šalys ekonomikoje, infrastruktūros projektuose jau nuveikė tiek, kad gali „patraukti“ kitas programos šalis.
Ukraina stebi situaciją Baltarusijoje, kaip Organizacijos už demokratiją ir ekonomikos vystymą (GUAM, įsteigta 1997 metais, įeina Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas ir Moldova; reikia pasakyti, pastaruoju metu vos gyvaliojanti) narė siekia palaikyti konstruktyvius kontaktus su Azerbaidžanu, taip pat kol kas be „didžiosios politikos“ kalbasi su kolegomis Europoje dėl siektinų uždavinių aptarimo „Rytų partnerystei“ pašvęstame ES susitikime.
Toks 10 metų programos sudarymui pašvęstas susitikimas iš tiesų projektuotas kovą, tiesa, dėl krizės Baltarusijoje ES tenka iš esmės peržiūrėti santykius su šia valstybe kaip ir „Rytų partnerystės“ negali nepaveikti karas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl kalnų Karabacho. Primintina, kad „Rytų parnersytės“ programa aktyvuota 2009 metais, iš pradžių joje be jau išvardytų valstybių dalyvavo ir Azerbaidžanas.
Gruzijos parlamentas gruodžio 25 dieną vieningai parėmė rezoliuciją dėl šalies siekio tapti ES ir NATO nare, kuris pavadintas Gruzijos užsienio politikos siekiu be alternatyvų.
Gruodžio 28 ąją Kijevo televizijoje DOM žurnalistiniais tyrimais užsiimančio (su tarptautine komanda išsiaiškino rusų opozicinio politiko Aleksejaus Navalno nuodytojus) interneto leidinio „The Insider“ vyriausiasis redaktorius Romanas Dobrohotovas nurodė, kad prastėjant Kremliaus ir JAV santykiams, Vladimiras Putinas tarptautinėje erdvėje darosi vis toksiškesnis, todėl rytų Europa (Balkanų šalys, Bulgarija, Rumunija – pastarosios, nors priklauso euroatlantinėms struktūroms, anksčiau pažaisdavo dvigubus žaidimus tarp Rytų ir Vakarų) siekia traukyti ankstesnius ryšius su Maskva integracijos su ES naudai.
Užtat Maskva išlaiko įtaką reikšmingam skaičiui politikų posovietinėje erdvėje. R.Dobrohotovas priminė Maskvos centro „Dosjė“ tyrimą, kai „nulaužus“ Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnų korespondenciją, išaiškėjo masyvas informacijos apie Maskvos manipuliuojamus politikus, taip pat parlamentų narius, Gruzijoje, Moldovoje, kitos posovietinėse šalyse. Pavyzdžiui, buvęs Moldovos prezidentas Igoris Dodonas su Rusijos oficialiais pareigūnais derino ir savo vykdomą užsienio politiką, ir net viešus pasisakymus. „The Insider“ vyriausiasis redaktoriaus vertinimu, Maskva tokios politikos neatsisakys.
Ryšium su tuo primintina, kad 2016-aisiais paskelbtoje ir tebeveikiančioje Rusijos užsienio politikos koncepcijoje nurodoma, kad pirmu tos politikos prioritetu yra integracinių procesų posovietinėje erdvėje skatinimas. Rusiško identiteto kaip geopolitinės ne Europos, o Eurazijos galios įvaizdis reikalauja savo (gyvybiškai svarbios) interesų sferos apsibrėžimo, štai ir apsibrėžta.
Tuo tarpu Ukrainos rašytojų sąjungos sekretoriatas gruodžio 30-ąją priėmė sprendimą nebedalyvauti bendrose akcijose (kūrybiniuose vakaruose, „apskrituose staluose“, konferencijose) su kolegomis iš Rusijos, Baltarusijos bei Armėnijos kaip ir nebeskelbti jų tekstų Ukrainos rašytojų sąjungos leidiniuose.
Gruodį kadenciją pradėjusi Moldovos prezidentė Maia Sandu su pirmu užsienio vizitu sausio 12-ąją apsilankiusi Kijeve (prieš ją prezidentavęs I. Dodonas į Ukrainą nevyko niekada) nurodė, kad narystė ES yra strateginis jos šalies uždavinys. Viešnią priėmęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad šiuo klausimų abiejų šalių pozicijos sutampa visiškai ir kad Ukraina ir Moldova sutarė dėl bendradarbiavimo tęstinumo.
Prezidento rinkimų kampanijos metu M.Sandu vengė atviros Rusijos kritikos, skelbė esanti už gerus santykius su Maskva, bet ne ryšių su ES sąskaita. Ir kad reikia siekti Padniestrės konflikto sureguliavimo, išvedant iš regiono rusų pajėgas. Kišiniovo nekontroliuojama, Maskvos remiama vadinamoji Padniestrės Moldavijos respublika – vienas iš separatinių anklavų (greta Abchazijos, Pietų Osetijos, Donecko, Luhansko „liaudies respublikų“) buvusioje SSRS teritorijoje, įvairiu laiku susiformavusių, dalyvaujant Rusijai.
Pasak politologo Arkadijaus Dubnovo, Baltarusija Kremliui yra tas paskutinis bastionas, kurio Vakarams atiduoti jokiu būdu negalima, tai reikštų ir Maskvos režimo pabaigą. Todėl pasikeitimų diktatoriaus Aliaksdandro Lukašenkos valdomoje, bet nuo rugpjūčio prieš jį protestuojančioje respublikoje galima tikėtis tik kai Maskva sugalvos valdžios pakeitimo koncepciją ir gebės „parinkti“ ir sau lojalią, ir protestuojančią baltarusių pilietinę visuomenę tenkinančią naujo vadovo personaliją, idant būtų sudaryta Baltarusijos nepriklausomybės bent regimybė.
Politologo vertinimu, 2021-ieji posovietinei erdvei bus labai sudėtingi ir dėl Amerikos demokratijos krizės – Kapitolijaus ataka Vašingtone sausio 6-ąją ir jos „geopolitiniai ratilai“ bus ypač skausmingi demokratizuotis siekiančioms buvusioms SSRS respublikoms, kur Kremlius sieks dar didesniu mastu formuoti politinio žaidimo taisykles.
Opozicinis rusų politikas-liberalas (vienas retų dar likusių), istorikas pagal išsilavinimą Valdimiras Ryžkovas nurodo, jog jei dauguma baltarusių nepriima A.Luakšenkos režimo, randasi prieštaravimas tarp šios prielaidos ir fakto, kad opozicinės politikės Sviatlanos Cichanouskajos raginimas visuotiniam streikui žlugo. Išeitų, žmonės lyg ir prieš režimą, tačiau kas rytą išsirengia į darbą, moka mokesčius ir taip palaiko režimo gyvybingumą. Ir priminė, kad Rusijos imperatorių Romanovų dinastija 1917 metų kovą krito dėl visuotinių streikų spaudimo. Vadinasi, Baltarusijoje ir heroiškų streikų aplinkybėmis nori nenori esama balanso tarp visuomenės ir režimo.
Iš kitos pusės, jei anksčiau A.Lukašenka galėjo laviruoti tarp Briuselio, kaimyninių Baltijos valstybių, Pekino, Maskvos, dabar jam beliko vienintelės durys, į kurias gali belstis, ir jos yra Kremliuje.
Beje, A.Lukašenka Rusijos valstybinės televizijos „Rossija-1“ programoje „Deistvujischie lica“ (veikiantys asmenys) sausio 10-ąją spėjo pareikšti, kad be Rusijos prezidento kitų draugų jis neturįs, tik priešininkus, kurie dar neaišku, ar ne priešai. Ir kad šiais metais V.Putinas įrodė esąs ne tik jo, bet ir baltarusių liaudies draugas. Gal ir dėl to, kad sausio pirmą savaitę Maskva Minskui pervedė eilinius 500 milijonų dolerių iš pusantro milijardo žadėto kredito. Beje, Baltarusijos diktatorius Rusijos valstybiniuose televizijos kanaluose sausio pradžioje buvo labai aktyviai reklamuojamas. Taigi toli gražu ne faktas, kad Kremlius iš tiesų ieško diktatoriui pamainos.
To, kas čia išdėstyta, kontekste, irgi neabejotina V. Putino pergale laikytinas dėl Kalnų Karabacho kariavusių ir lapkričio pradžioje tarpininkaujant Maskvai paliaubas sudariusių Azerbaidžano ir ir Armėnijos prezidentų Ilhamo Alijevo bei Nikolo Pašiniano susitikimas Kremliuje sausio 11-ąją. Tai reiškia, kad Rusija yra pagrindinis politinis žaidėjas Užkaukazėje, jokios Turkijos (aktyvios Azerbaidžano sąjungininkės) ten nėra. I. Alijevas ir N. Pašinianas niekaip negalėjo susitikti Ankaroje, Briuselyje, net Vašingtone, o atskrido būtent į Maskvą pokalbiui su V. Putinu.
Esama ir ekspertinės tezės, kad 2020 metais Rusijos politikoje posovietinės erdvės atžvilgiu ėmė ryškėti nauja tendencija: Kremlius seka įvykius bei protestus pas kaimynes, bet reaguoja palyginti atsargiai. Tikėtina, todėl, kad pragmatiškai susimąsto, kaip išlaikyti įtaką posovietnėje erdvėje, disponuojant ir COVID-19 pandemijos reikšmingai apgenėtais ribotais resursais. Kaip nurodo „Carnegie Moscow Center“ direktorius Dmitrijus Treninas, politika ir emocijos atskirtos – jokių ypatingų santykų ar nuolaidų.
Maskvos iniciatyva įsteigta Eurazijos ekonominė sąjunga turėjo apimti 200 milijonų buvusios SSRS piliečių ir sudaryti konkurenciją ES. Integracija stojo ir dėl to, kad Maskva apribojo šio projekto finansavimą. Kad Rusija ima taupyti užsienio politikoje, sutinka ir Rusijos karinių strategijų ekspertas Yuvalas Weberis iš Georgeo Busho vardo valstybės tarnautojų kolegijos Vašingtone.
Tuo pat metu V.Putinas aktyviai palaiko kolegas buvusiose sovietinėse respublikose, remdamasis asmeniniais ryšiaus ir paramos pažadais. Tiesa, vis dažniau „nieko asmeniško, tik verslas“ stiliumi. Rugsėjo 28-ąją susitikęs su Kirgizijos prezidentu Sooronnbaju Žeenbekovu, Rusijos prezidentas pareiškė, jog Maskva darys viską, kad palaikytų Kirgizijos lyderį. Po kiek daugiau nei dviejų savaičių, kai S. Žeenbekovas dėl protestų buvo priverstas atsistatydinti, Rusija tylėjo.
Poreikis taupyti skatina elgtis išmintingai, vis dėlto klausimas, kiek konkrečiai „Rytų partnerystės“ atveju tai gėris. Maskva stengsis nepaleisti Moldovos, sieks bet kokia kaina trukdyti jos ir Ukrainos euroatlantinės integracijos siekiams. Paika net klausti, ar keisis jos politika Baltarusijos atžvilgiu. Kaip bežiūrėsi, „Rytų partnerystė“ virsta tarsi ir „dviejų greičių“ – Ukraina, Gruzija, galbūt Moldova vis dar už euroatlantinę integraciją, Baltarusija ir Armėnija – jau kažin.
Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online