Baltarusija „nusiskaitmenizuoja“ Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos naudai

Autoritarų ėjimai „Force Majore“ aplinkybėmis („hamletiška“ išlikimo valdžioje dilema) gali duoti savotiškų „lydinčiųjų“ rezultatų. Pora siužetų šia tema.Nuolat primenama apie problemą, kad Baltarusijoje de facto nėra sociol…

Autoritarų ėjimai „Force Majore“ aplinkybėmis („hamletiška“ išlikimo valdžioje dilema) gali duoti savotiškų „lydinčiųjų“ rezultatų. Pora siužetų šia tema.
Nuolat primenama apie problemą, kad Baltarusijoje de facto nėra sociologijos, taigi ir tikros informacijos apie žmonių nuotaikas. Perfrazuojant lietuvių semiotiko Algirdo Juliaus Greimo žinomą posakį, jog socializmą galima apeiti iš kairės, ir autoritarinio režimo vykdomą totalų informacijos blokavimą yra „iš kur“ apeiti. Pasirodo, tam labai tinkama yra virtuali erdvė ir pažangios technologijos.
Spalio 23-ąją „Ukrinform“ informavo apie Britų tarptautinių santykių karališkojo instituto „Chatham House“ atliktą sociologinį tyrimą, pagal kurį Baltarusijos prezidento rinkimuose rugpjūčio 9 dieną opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja pelnė 52,2 proc., veikiantis prezidentas Aleksandras Lukašeka – 20,6 proc. balsų. Virš 70 proc. respondentų tvirtino oficialų rinkimų rezultatą laiką klasote.
Tokios išvados „Chatham House“ tyrėjai priėjo, internetu (principas vadinasi „Computer Assisted Web Interview“, statistinės paklaidos tikimybė neviršija 3,27 proc.) apklausę 899 Baltarusijos piliečius. Beje, „Chatham House“ 83,9 proc. apklausoje dalyvavusių dabartinių protestų dalyvių teigė pasiduoti neketiną ir protestuosią, kol jų reikalavimai nebus patenkinti.
Su informacinėmis technologijomis (IT) sietinas dar vienas baltarusių autoritarui ypač nemalonus siužetas. A.Lukašenka tyliai, pavydžiai, kruopščiai, pasitelkęs ir kinų investicijas, kūrė Baltarusijos IT sektorių, ir šis sėkmingai vystėsi. Pradiniu IT raidos impulsu laikytinas „Aukštųjų technologijų parko“ (ATP) įsteigimas 2005 metais Baltarusijos prezidento įsaku, 2014-aisiais sektorius gavo impulsą papildomam pagreičiui, kai ATP rezidentams suteiktos papildomos lengvatų iš valstybės, pavyzdžiui, jie atleisti nuo visų korporatyvinių mokesčių.
2019-aisiais Parke jau buvo užsiregistravę virš 1000 kompanijų, kuriose dirbo 58 tūkstančių žmonių. IT sektorius 2019 metais sudarė 6,2 proc., 2020-ųjų sausį – jau 7,6 proc. Baltarusijos  bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie 80 proc. baltarusiško IT eksporto keliavo į Ameriką bei Jungtinę Karalystę (JK), JAV verslo savaitraštis „The Wall Street Journal“ pakrikštijo Baltarusiją „Rytų Europos Silizio slėniu“.
Bet po suklasototų prezidento rinkimų „nedėkingi“ IT atstovai stojo masiškai protestuojančių  baltarusių pusėn, ypač kai valdžia dar ėmėsi prieš juos neregėto teroro: programuotojai kūrė interneto aikšteles, pašauktas padėti ieškoti valdžios įkalintų (nuo protestų pradžios ilgesniam ar trumpesniam laikui suimtų skaičius išaugo iki 20 tūkstančių) ar tiesiog pagrobtų žmonių, rinkti lėšas nukentėjusiesiems nuo režimo etc.
IT sektorius greitai perėmė iniciatyvą ir informaciniame lauke, A.Lukašenkos režimui neliko nieko kito kaip Minsko teismo spalio 20 dienos sprendimu paskelbti interneto informacinį kanalą „NEXTA-Live“ (logotipas NEXTA; baltarusiškai šis žodis reiškia „kažkas“) ekstremistinės informacijos platintoju bei paskelbti apie jo komandos baudžiamąjį persekiojimą. Interneto naujienų puslapis reagavo akimirksniu ir jau teismo sprendimo paskelbimo dieną persiregistravo į НЕХТА. Jo auditorija, pasak kai kurių šaltinių, siekia virš 2 milijonų, НЕХТА kūrėjo, Varšuvoje reziduojančio 22-ejų Stepano Putilos teigimu, tik trečdalis jos gyvena už Baltarusijos ribų, visi kiti –  tėvynainiai. Paties Stepano ieško Baltarusijos ir Rusijos teisėsauga (už masinių neramumų kurstymą), tėvynėje jis nebuvo nuo 2018-ųjų.
Logiška, kad protesto judėjime IT įmonės ypač aktyvios, šiame sektoriuje dirbantys tikrai yra kreatyviosios klasės atstovai ir negali nestoti (tylomis ir ne) demokratinių permainų reikalaujančios visuomenės dalies pusėn.
Minsko režimui neliko nieko kito kaip imti jas spausti bei terorizuoti. Atsakydamos IT bendrovės irgi logiškai tiesiog ėmė „balsuoti kojomis“. Tūkstančiai IT sektoriaus darbuotojų rugpjūtį internete paskelbė atvirą laišką, kuriame apkaltino Baltarusijos režimą baimės ir prievartos atmosferos eskalavimu ir pagrasino trauktis iš tėvynės.
O čia dar pragmatiškos kaimynės įžvelgė čia sau šansą. Rugsėjį Lenkijos vyriausybė pasiūlė baltarusių IT kompanijoms bei šio sektoriaus specialistams keltis į Lenkiją, tam reikalui aktyvavusi programą „Poland Business Harbour“ (Lenkija. Verslo uostas), pagal kurią pažadėjo padėti apsirūpinti biuru, padėti pergabenti arimuosius, pritraukti investicijas (numatyti grantai nuo 1 iki 4 milijonų zlotų). Spalio 19 interviu interneto leidiniui „telix.pl“ Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros atstovė Monika Grzeljak nurodė, kad vizos išduotos 790 Baltarusijos IT specialistų.  Interviu momentu Agentūra konsultavo dar 22 į Lenkiją ketinančias keltis baltarusių IT įmones. Pasak M.Grzeljak, jau persikėlusios svarstė Ukrainos, Latvijos bei Lietuvos pasiūlymus, vis dėlto sugebėta jas pritraukti į Lenkiją.
Tiesa, valdininkė pripažino, kad programos „Poland Business Harbour“ vystymą apsunkino priverstinis Lenkijos diplomatinių darbuotojų mažinimas Baltarusijoje, tačiau Lenkija ir toliau aktyviai dirba šia linkme. Toks buvo A.Lukašenkos atsako mėginimas, kaip žinia, reikšmingai sumažinti diplomatinius darbuotojus jis privertė ir Lietuvą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis baltarusių IT specialistų pritraukimo reikalu spalio 4 dieną net pasirašė specialų įsaką, dešimtys Baltarusijos šio sektoriaus įmonių persikraustė į Ukrainą pagal projektą „IT Relocate Belarusj“, už kurį atsakinga Skaitmeninių transformacijų ministerija. Jos viceministras Aleksandras Borniakovas „Deutsche Welle“ spalio 15-ąją sakė, jog Ukraina nuo protestų Baltarusijoje pradžios persiviliojo 1,2 tūkstančio šios šalies IT specialistų ir derasi su 15 baltarusių IT įmonių, kurios nutarė atidaryti jo šalyje atstovybes.
Viceministras pasigyrė, jog pavyko prisivilioti kompaniją „Wargaming“, kuri į Ukrainą perkėlė šimtą darbuotojų. „Wargaming“ kuria pasaulyje žinomus interneto žaidimus, tokius kaip „World of Tanks“ ir „World of Warships и World of Warplanes“. Dar viena žinoma baltarusių  IT kompanija bei ypač aktyvi protestų rėmėja „PandaDoc“ atidarė biurą Kijeve, pasak jos steigėjo Mikitos Mikado, Ukraina veržliai skaitmenizuojasi, virsta pasauliniu IT centru („hubu“), nes sudaro geras sąlygas šio sektoriaus vystymuisi.
Pasak Ukrainos socialinių-ekonominių transformacijų instituto direktoriaus Iljos Neschodovskio, vienas IT specialistas per metus sukuria pridėtinės vertės už maždaug 100 tūkstančių dolerių. Be to, jų antplūdis palankiai atsiliepia šalies reputacijai. Logiška, kad A.Lukašenka į čia išvardytas permainas reagavo prognozuotai skausmingai ir įteikė Kijevui prosteto notą.
Lietuvoje Baltarusijos IT bendrovių viliojimo darbo lygiagrečiai su valdžios insticijomis ėmėsi telekomunkacijų bendrovė „Bitė“, visoms veiklą į mūsų šalį persikeliančioms šio sektoriaus bendrovėms pažadėjusi 3 mėnesius nemokamai teikti ryšio paslaugas. Pasak „Bitė Lietuva“ vykdomojo direktoriaus Prano Kuisio, šiuo metu mūsų šalyje trūksta net apie 13 tūkstančių IT specialistų – Minsko diktatoriaus siautėjimas yra puiki galimybė rinką pasipildyti kvalifikuotais darbuotojais bei didinti lietuviško IT sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu
Estijos bendrovės „RIA.com Marketplaces“ ekspertai rugpjūtį analizavę darbo rinką IT srityje nustatė, jog šiuo metu Baltijos šalyse vien programuotojų, kurie sudaro didžiausią IT sektoriaus dalį, dirba daugiau kaip 26 tūkstančiai, Baltarusijoje ir Ukrainoje jų dirba atitinkamai 70 tūkstančių  ir beveik 200 tūkstančių. Panašu, jog šis santykis kaip tik dabar aktyviai persiskirsto.
Dienraščio „Belorusskie novosti“ vertinimu, Minskas dėl technologinių kompanijų traukimosi neteks virš 5 proc BVP. Pridurtina, kad jos yra ir svarbus valiutos šaltinis karščiuojančiai Baltarusijos ekonomikai. O juk jos vyriausybė dar „ramiais laikais“ planavo skaitmeninės ekonomikos indėlį šalies BVP struktūroje iki 2025 metų išauginti iki 15 proc. Pimintina, kad Baltarusijos IT sektorius jau uždirba daugiau nei šalies žemės ūkis.
Žodžiu, baltarusių programuotojų bėgimo iš tėvynės mąstai beveik akimirksniu išaugo iki tokių, kad A.Lukašenkai teko įteikti protesto notą Kijevui, pareikalauti Lenkijos ir Baltijos valstybių drastiškai sumažinti diplomatines atstovybes Baltarusijoje (kad stigtų pajėgumų aptarnauti bėglius). Nepadėjo.
„Business as Ussual“ – kol Baltarusijos autoritaras tanko kumščiu į stalą, uždaro sienas, grasina atimti iš kaimyninių valstybių baltarusiškus krovinius ir t.t., ir pan., pragmatiškos kaimynės jau konkuruoja  dėl talentingų jo tėvynainių po stebėtinai  trumparegiškos politikos. Kaip andai sakė poetas, „Nebeužtvenksi upės bėgimo…“
Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online