Baltarusijos finliandizacija. II. Viskas optimistiškiau su sąlyga, jei nenusigręš pirmiausia demokratinės kaimynės.

Pirmoje dalyje dėl baltarusiško kompromiso, kuriuo gali būti ir finliandizacijos versija, dėstytos dažniausiai ne ypač viltingos aplinkybės. Jomis apsiribojus, situacijos paveikslas būtų vienpusiškas, taigi šališkas, kas neti…

Pirmoje dalyje dėl baltarusiško kompromiso, kuriuo gali būti ir finliandizacijos versija, dėstytos dažniausiai ne ypač viltingos aplinkybės. Jomis apsiribojus, situacijos paveikslas būtų vienpusiškas, taigi šališkas, kas netinkama, tad čia bus mėginama jį pildyti.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gruodžio 15-ąją pareigose debiutavo pokalbiu su Lenkijos kolega Zbigniewu Rau ir Baltarusijos tema – ministrai sutarė išlaikyti dėmesį jos pilietinei visuomenei, Lietuva ir Lenkija palaikys visuomenės apsisprendimą eiti demokratiniu keliu.
Prieš tai laikinasis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų taryboje gruodžio 7-ąją išreiškė paramą lapkričio 26 dienos Europos Parlamento (EP) rezoliucijai, raginančiai ES imtis konkrečių veiksmų, tiriant Aliaksandro Lukašenkos režimo nusikaltimus. Dar prieš tai lapkričio 21-ąją baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pokalbyje su Olandijos užsienio reikalų ministru Stefu Bloku anonsavo procedūrą protestus jos šalyje žvėriškai malšinančių jėgos struktūrų (tokių kaip specialios paskirties milicijos dalinys OMON, kurį politikė pavadino gauja) pripažinimo ekstremistinėmis bei teroristinėmis organizacijomis.
Patys baltarusiai, panašu, atrado bent kiek jėgos struktūrų atstovus tramdantį (bent pirverčiantį suklusti) metodą – Telegram kanale „Nexta“ rugsėjo 28-ąją paskelbti tūkstančiai Gomelyje žiauriai prostetus malšinusių specialios paskirties dalino pareigūnų duomenų. Po to buvo dar keletas demaskavimų, tai tapo protesto praktika.
Gruodžio 7 dienos duomenimis, išduoti 689 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvą ypatingais humanitariniais tikslais. Ne tik Lietuvoje (ir Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje) tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo A.Lukašenkos režimo represijų ir persekiojimų. Vienas spėjusių pabėgti nuo grėsusio teisminio persekiojimo kompiuterinis dizaineris Antonas Lukašukas lapkričio 21-ąją susirakinęs rankas antrankiais apie septynias valandas klūpojo prie Baltarusijos atstovybės Kijeve solidarumo su kamuojamais tėvyynaisiais vardan bei siekdamas atkreipti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dėmesį į drastišką situaciją jo tėvynėje, kad būtų supaprastintos sąlygos baltarusiams reziduoti Ukrainoje.
Baltarusių autokefalinės stačiatikių bažnyčios vadovas arkivyskupas Sviataslaŭas Lohinas per pamaldas Švento Kirilo Turovskio katedroje Toronte (Kanada) lapkričio 22-ąją perskaitė kreipimąsi, kuriame paskelbė anatemą (atskyrimas nuo bažnyčios bendruomenės, prakeikimas) A.Lukašenkai. Dvasininkas pavadino diktatorių buvusiu Baltarusijos prezidentu, apsišaukėliu, žudiku ir pamaldžios baltarusių tautos kankintoju. Prieš tai, lapkričio 19 dieną, Baltarusijos prokuratūra oficialiai perspėjo gausiausių religinių bendruomenių dvasininkus Romos katalikų bažnyčios Minsko-Mogiliovo vyskupijos arkivyskupą Juryjų Kasabuckį ir Baltarusių stačiatikių bažnyčios spaudos sekretorių, Minsko dvasinės akademijos docentą arkivyskupą Sergijų Lepiną dėl jų kritiškų pasisakymų apie Minsko režimą.
Apie ne tik simbolinius baltarusių pilietinei visuomenei skirtus gestus ir planus.
Naujo geopolitinio darinio „Liublino trikampio“ (ES narės Lenkija, Lietuva ir Bendrijai, tikėkimės, kol kas nepriklausanti Ukraina) šalys Kijevo iniciatyva siūlė Minskui tarpininkavimą, mezgant dialogą su protestuojančiais piliečiais, vietoj atsakymo sulaukė tylos. Po jos „Liublino trikampis“ dabar siūlo neutralesnes tarpininkes, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) tebepirmininkaujančią Albaniją ar iš jo vadovavimą persimsiančią Švediją, kurios abi sutinka prisiimti šį vaidmenį. Vietoj atsakymo – irgi tyla.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos (09 27), A.Lukašenka geopolitiškai apsisprendė ir pasirinko Rusiją, kas reiškia konfrontaciją. Kai/jei taip, Ukraina sveria jai kylančias grėsmes ir formuoja atitinkamą savo elgesio algoritmą. Kijevas vadovausis savo nacionaliniais interesais bei tęs griežtą, konkrečią politiką Minsko režimo, bet ne baltarusių atžvilgiu, pasak ministro, baltarusių tauta ukrainiečiams buvo ir yra artima, taigi jai bus padedama viskuo, kuo tik įmanoma.
Giminingo požiūrio elgtis principingai ir konkrečiai laikosi daugelis (tiksliau, dauguma, su išlygomis išskyrus gal Vengriją) valstybių į vakarus nuo Baltarusijos.
Lenkija, Lietuva, Rumunija rugsėjo 21-ąją pasiūlė ES demokratinių jėgų pergalės atveju suteikti baltarusiams bevizį režimą, prieigą prie europietiškų kreditų, paramą pertvarkant energetikos sektorių bei stojant į Pasaulio prekybos organizaciją (PSO). Pasak trijų šalių paskelbto pareiškimo, ES kaip pasaulinės ekonominės galios pareiga yra parengti paramos paketą dėl demokratinių pertvarkymų besikaunančiai Baltarusijai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda „savo ruožtu“ pareiškė, kad baltarusiškam verslui turi būti palengvintas priėjimas prie vieningos ES rinkos ir kad Europai dera jau rengtis periodui „po A.Lukašenkos“.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ES viršūnių susitikime spalio 1 dieną Vidurio Europos valstybes vienijančio „Vyšegrado ketverto“ (Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija) vardu pasiūlė „Ekonominį planą demokratinei Baltarusijai“. Lenkijos vyriausybė jį pavadino „Marshalo planu Baltarusijai“ (JAV generolo ir politio Georgeo Marshallo pasiūlytas planas po Antrojo pasaulinio karo padėjo pakilti nuniokotai Europai, už jį generolas 1953 metais pelnė Nobelio premiją).
Baltarusiška „Marshalo plano“ versija numato steigimą Baltarusijos stabilizavimo fondo, kuriame padedant Pasaulio bankui, Europos rekonstrukcijos ir vystymo bankui bei Europos investicijų būtų sukauptas bent milijardas eurų. Tą milijardą būtų galima panaudoti investicijoms į baltarusišką infrastruktūrą, nes šios šalies ekonomikai būtinos visapusiškos reformos, taip pat paramai smulkiam ir vidutiniam verslui. Pasak Lenkijos užsienio reikalų viceministro Marcino Pshidacho, jo šalis pasirengusi kalbėtis su Minsku ir dėl naftos bei gamtinių dujų tiekimo.
Lenkų ekonomisto Januszo Wdzięczako vertinimu, tokia parama ES nebūtų nepakeliama, Baltarusijos Bendrasis vidaus produktas (BVP) maždaug lygus Lenkijos Mazovijos vaivadijos BVP, taigi kainuotų Bendrijai tiek, kiek parama vienam Lenkijos regionui.
Plano iniciatoriai siūlo greitai patvirtinti „Prioritetinės partnerystės“ susitarimą su Baltarusija, dėl to buvo deramasi kurį laiką, bet susitarti su A.Lukašenkos režimu nepavyko. Į kompleksinį pretenduojančiame „Ekonominiame plane demokratinei Baltarusijai“ apibendrinama, kad dabar esama istorinio šanso baltarusių visuomenei atlikti šuolį į laisvę ir demokratiją, vieninga Europa gali padėti tą šuolį atlikti, jei suteiks ne pusantro milijardo dolerių „tik“ kreditą kaip kad Rusijos prezidentas, o sisteminę paramą reformoms.
Apie „Marshallo planą“ jau platesniame, visos Rytų Europos kontekste lapkričio 5-ąją kalbėta Kijevo saugumo forume (svarbiausias toks Ukrainoje, rengiamas nuo 2007 metų). Forumo direktorius, Ukrainos vyriausybės vadovas 2014-2016 metais Arsenijus Jaceniukas virtualios konferencijos tarp Kijevo, Vašingtono ir Los Andželo metu pabrėžė, jog Amerika po prezidento rinkimų turi demonstruoti lyderystę pasaulyje ir Europoje, ryšium su kuo naujai Baltųjų rūmų administracijai derėtų įsteigti aukšto lygio misiją, pašauktą padėti Rytų Europai ir konkrečiai Ukrainai, Moldovai, Baltarsusijai, Gruzijai jų kelyje į demokratiją, ES bei NATO.
Kaip matome, įvairiausių kalbų ir temų Baltarusijos ateities klausimu – tiesiog apstu. Tiesa, būtina Europos ir Vakarų pagalbos sąlyga – laisvi ir garbingi prezidento rinkimai. Ryšium su kuo vienas komentarų prie interneto leidinio „graniru.org“ (10 26) informacijos „Baltarusijoje prasidėjo nacionalinis streikas“: „pirmiausia ir svarbiausia tai, kad Baltarusijoje atsirado politinė nacija, kurios šaknų dera ieškoti Lietuvos Didžiojoje Kungaikštystėje (…) Būtent ji lems šalies europinę ateitį! Kremliui liko vienintelis protingas variantas – sutikti su Baltarusijos finliandizacija.“
Žinoma, jog de facto streikas nenusisekė. Vis dėlto mintis apie baltarusių politinės nacijos formavimąsi čia ir dabar verta dėmesio. Kaip ir to nežinomo komentatoriaus mintis apie Baltarusijos finliandizaciją.
Pesimistinio ir optimistinio scenarijų „balansui“ ir apibendrinimui, kalbant apie Baltarusijos finliandizaciją net su „Marshallo plano“ XXI amžiaus versijos elementais, tinka grįžti į šio teksto pirmą pastraipą. Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų retorika nurodo į tai, ko ir reikia. Be abejo, jei neliks vien deklaracija.
Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online