G-6Z6YWBKSCF

Chersono faktorius

Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ atstovai vieni pirmų paliko okupuotą Ukrainos miestą Chersoną po ukrainiečių atakos prieš Antonovo tiltą per Dniepro upę liepos 28-ąją, kuris laikytinas okupacinių rusų pajėgų Chersono srities sostinėje „gyvybės tiltu“. Politikai iš „Vieningosios Rusijos“ pareiškė nebegalį vykdyti „humanitarinės veiklos“.

Strateginės komunikacijos bei informacinės politikos departamento prie Ukrainos kultūros ministerijos spaudos centras nurodė, jog rusai iš tiesų užsiėmė chersoniečių asmeninių duomenų rinkimu pseudoreferendumo dėl srities pri(si)jungimo prie Rusijos organizavimo reikalu.

Privaloma geopolitinio pasjanso dedamoji – rusai siekia žūtbūt surengti „referendumus“ Ukrainos pietinėse Chersono ir Zaporožės srityse dėl prisijungimo prie Rusijos, kad jiems „laimėjus“ paskelbtų šias teritorijas Rusija su galimybe ginti jas visomis priemonėmis, įskaitant branduolinį ginklą.

Chersonas po Rusijos okupacija atsidūrė Maskvos agresijos prieš Ukrainą pradžioje kovo 3 dieną. Nuo tada okupacinė valdžia ne kartą skelbė ketinimus inkorporuoti sritį į Rusiją. Kirilas Stremousovas, kurį Rusijos oficialioji spauda vadina regiono karinės-pilietinės administracijos direktoriaus pavaduotoju, jau birželio pabaigoje pareiškė, jog „referendumas“ šiuo klausimu planuojamas rudenį.

Chersono ir Zaporožės sričių okupacinė valdžia liepos 23-ąją išleido įsakus dėl „referendumų rinkimų komisijų“ formavimo. Pasak Ukrainos saugumo tarnybos (UST) rugpjūčio 1-ąją perimtų „referendumą“ Chersone reglamentuojančių dokumentų, pagrindinę organizacinę naštą turi nešti prokremliška organizacija „Rusijos savanoriai“.

Pavyzdžiui, ji įpareigota surengti Chersono srityje 140 sinchroniškų prorusiškų piketų (30 iš jų srities centre). Nušviesti šias agitacines akcijas turės Kremliui pavaldžios informacijos priemonės bei interneto dienraštininkai. Visi jie jau permetami į regioną.

UST duomenimis, „referendumų“ tversimam dariniui matuojamas ir naujas pavadinimas, tikėtiniausias variantas – „Didžioji Rusija“.

Ukrainos Chersono srities tarybos pirmininko pavaduotojas Jurijus Sobolevskis liepos 30-ąją informavo, jog „referendumo“ pretekstu okupacinė valdžia stiprina vietinių filtravimo procedūras  bei mėgina manipuliuoti visuomenės nuomone viešais renginiais, tokiais kaip forumas „Mes kartu su Rusija“.

Lygia greta okupantai terorizuoja pietų ukrainiečius, žmogaus teisų organizacija „Human Rights Watch“ iki rugpjūčio 1 dienos dokumentavo 42 prievartinių dingimų bei prievartinių sulaikymų  atvejus Chersono bei Zaporožės srityse. Fiksuoti kankinimai trijų teritorinės gynybos savanorių, du iš kurių mirė.

Grįžus prie Antonovo tilto, pasak Ukrainos Strateginės komunikacijos bei informacinės politikos departamento, ataka prieš jį turėjo ir logistinį, ir psichologinį efektą. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tiltą atakavo ir liepos 19-ąją bei 20 dieną. Po atakų automobilių judėjimas juo nutrauktas – kaip skelbė rusai, laikinai.

Chersono srityje yra trys perkėlos per Dnieprą – Antonovo tiltas, geležinkelio tiltas už šešių kilometrų nuo jo bei Kachovo vandens`saugyklos pylimas Naujojoje Kachovkoje už 50 kilometrų nuo srities centro.

Antonovo tiltas okupacinės armijos tiekimui svarbiausias, nes didžiausias ir yra arčiausiai. Chersonas yra Dniepro dešiniajame krante, už jo – Antonovo tiltas, per kurį veda kelias į Krymą. Nuo Chersono, vienintelio rusų užimto Ukrainos srities centro, iki administracinės sienos su Maskvos 2014-aisiais aneksuotu Krymu – kiek daugiau nei šimtas kilometrų.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos armijos operatyvinio vadovavimo centro „Yug“ (pietūs) atstovės Nataliyos Gumenyuk, šios šalies kariškiai ugnimi kontroliuoja strategiškai svarbius transporto kelius Chersono srityje, taip trukdydami okupantams tiekti savo armijai ginklus bei pastiprinimą gyvąja jėga.

„Mes nenaikiname infrastruktūros, naikiniame tik priešo planus.“ – nurodo N.Gumenyuk ir pabrėžia, jog Antonovo tiltas atakuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sugriautas visiškai, o „tik“ taptų netinkamas rusų sunkiajai karinei technikai.

Kad Ukraina planuoja atkarauti Chersono sritį, kalbama kurį laiką. JAV Karo studijų institutas liepos 23-ąją nurodė, jog kontrpuolimas rengiamas, o gal ir jau prasidėjo.

Pačioje Ukrainoje tuo metu skelbta, jog jos kariškiai išvadavo 44 iš 600 srities gyvenamųjų punktų, bei prognozuota, jog visą regioną išvaduoti pavyks iki rudens.

Vakaruoase vis dėlto manoma, jog kontrpuolimas bus sudėtingas, reikalaus reikšmingai didesnio  karių skaičiaus bei ginkluotės kiekio nei šiuo metu Ukraina turi. Be to, skelbiama, jog Rusija per Krymą permeta karinius dalinius į Ukrainos pietus.

Ukrainos gynybos ministras Oleksejus Reznikovas prieš smūgius liepos 26-ąją nurodė, jog jo šalies gynybai reikia 50 amerikietiškų artilerijos raketų sistemų HIMARS, puolimui – šimto.

Amerikos Kongreso Atstovų rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Adamas Smithas liepos 23 dieną lankydamasis Kijeve pareiškė, jog JAV ir sąjungininkės gali papildomai pateikti Ukrainai 25-30 sistemų HIMARS bei jų analogų.

Tuo metu uikrainiečiai turėjo 12 šių artilerijos raketų sistemų, iki liepos 26-osios gavo dar keturias, taigi liepos-rugpjūčio mėnesių sandūroje turėjo 16.

Ukrainos karo eksperto Mykhailo Samusio duomenimis, dešiniajame Dniepro upės krante dislokuotos dvi Rusijos karinės grupuotės, kuriose – iki 30 tūkstančių kariškių. Viena dislokuota Chersone bei aplink jį, antra buvo pasirengusi atakuoti Krivoj Rogą šiaurės rytuose.

Neetatinis Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako patarėjas Oleksijus Arestovičius interneto kanalo „feigin LIVE“ eteryje liepos 28-ąją pareiškė, jog Chersono išvadavimo operacija „galima sakyti, prasidėjo“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja ypač tikslias raketines bei artilerijos sistemas, kad priešininkas iš pradžių liktų be sandėlių, amunicijos, kuro bei ryšio.

Paskui ukrainiečiai valys teritoriją nuo priešo gyvosios jėgos, todėl rusų kareiviai stos prieš pasirinkimą – trauktis, jei bus galimybių, pasiduoti arba būti sunaikintiems.

Ir pasak Prahoje reziduojančio rusų karinio analitiko Jurijaus Fiodorovo, pažvelgus į žemėlapį galima matyti, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos lėtai, bet ir užtikrintai smelkiasi į Chersono srities gilumą, HIMARS, kitoms artlerinės raketų sistemoms nuosekliai naikinant rusų amunicijos sandėlius.

Ukrainos karinio eksperto Sergiyaus Grabskyio vertinimu, apie kontrpuolimą kalbėti vis dėlto ankstoka, nes ir prie riboto intensyvumo – kaip buvo rugpjūčio pradžioje – mūšių Rusijos pajėgų manevro galimybės vis labiau ribotos ir jos toliau trauksis dėl sunkėjančių galimybių gauti visavertį pastiprinimą.

Gi Ukrainos pusė spaudimo nemažins.

Pasak S.Grabskyio, liepos pabaigoje kožną dieną pasiekdavo žinios apie naujas išvaduotas Chersono srities vietoves, priešininkas buvo priverstas trauktis, kas reikalavo papildomų amunicijos resursų bei lėmė gyvosios jėgos praradimus.

Rusų okupacinių pajėgų viltis (tokių būta) paraleliai 1366 metrų ilgio tiltui ręsti pontoninę perkėlą ukrainiečių karinis analitikas vadina net ne moksline fantastika.

Teoriškai tai įmanoma, sovietmečiu per karines pratybas prie Dniepro tas daryta, tačiau irgi nurodytina, kad dabartinėmis aplinkybėmis pontoninė perkėla – puikus taikinys, nes yra mobilus, judantis objektas; vienos grandies sunaikinimas likviduoja visą statinį.

O jei atakuoti, kai/jei perkėla juda, tarkime, tankų bataliono kolona…

Baltarusių leidinys „Zerkalo“ liepos-rugpjūčio sandūroje sugebėjo kai kurių chersoniečių paklausti, kaip/kuo jie gyvena okupacijos sąlygomis.

Pasak netoli miesto centro gyvenančios 23-ejų Aleksandros (vardas pakeistas), jos aplinkos žmonės puikiai supranta, kad rusai iš Chersono šaudo į kitus Ukrainos miestus, todėl džiaugiasi, kai okupantai gauna grąžos, nors tai gali skambėti ciniškai – juk tai jų miestas, o ir džiaugtis dėl kitų žūčių netinkama.

Pasak merginos, vietiniai anksčiau nebuvo tokie, bet okupacija viską pakeitė – rusai chersoniečiams svetimi, jų niekas nesigailės po to, ką per okupaciją „nuveikė“.

Netoli Antonovo tilto gyvenanti 43-ejų Tatjana sako, jog tilto apgadinimas jai buvo puiki naujiena. Bent jau šiuo keliu nevažiuos rusų karinė technika iš Krymo ir nebus raketomis atakuojamas Mykolajivas (rusai šį miestą, kuris iš rytų yra pakeliui į Odesą, rugpjūčio pradžioje atakavo ypač brutaliai).

Moteris taip pat pasakojo, jog rusų kareiviai, saugumiečiai (iš FSB) ėmė dažniau rodytis Chersono gatvėse apsirengę civiliais drabužiais, ir norėdami mėginti zonduoti vietinių nuotaikas, bet ir nesijausdami saugiai, nes mieste veikia ukrainiečiai partizanai.

Nacionalinio pasipriešinimo įstatymą Ukrainos parlamentarai priėmė dar prieš Maskvos invaziją sausio 27 dieną. Įstatymų leidėjai apibrėžė nacionalinio pasipriešinimo komponentus – teritorinė gynyba, pasipriešinimo judėjimas, piliečių rengimas pasipriešinimui.

Svarbus elementas yra nesmurtinis veikimas prieš okupantą. Tuo užsiima kovą įkurtas Nacionalinio pasipriešinimo centras. Centras turi užduotį paruošti visus suaugusius priešintis užpuolikams. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgos koordinuoja pasipriešinimo judėjimą.

Dažniausiai tai yra profesionalūs kariškiai, atliekantys kovines užduotis laikinai užimtose teritorijose, apie savo veiklą per daug neatvirauja. Informacija apie jų užduotis – valstybės paslaptis.

Tik vieną kartą Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė pranešė apie Ukrainos pietuose susprogdintą tiltą. Kolaborantų reakcija parodė, kad tai gąsdina. Chersono okupacinės valdžios atstovai gatvėmis vaikšto vilkėdami neperšaunamas liemenes ir su apsauga.

Ribotų – veikiau propagandinių nei faktinių – rusų resursų tinkama iliustracija galima laikyti Rusijos pusėje kovojantį vadinamąjį „Odesos batalioną“. Šio vadas Igoris Markovas kaip ir didžioji dalis karių seniai gyvena Maskvoje, taigi jie – jokie išvaduotojai, „tik“ atvykėliai, svetimi Ukrainai.

„YouTube“ galima pažiūrėti režisierės Elizavetos Tatarinovos susuktą dokumentinį filmą apie chersoniečių gyvenimą okupacijos sąlygomis, kaip miestelėnai jai priešinasi. Pasak juostos autorės, rusų propaganda mėgina kurpti „taikaus gyvenimo“ okupuotuose Ukrainos pietuose paveikslą, kai iš tiesų Maskvos emisarai užsiima žmonių grobimu, laiko regioną informacinėje izoliacijoje, neleidžia išvykti. Bet Chersonas vis tiek laikosi, nepasiduoda.

Galima ir apibendrinti – Chersonas kaip strategiškai svarbus ukrainiečių nacijos pasipriešinimo miestas simbolis.

Arūnas spraunius

 

Autorius:
Voras.online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

1 Komentaras
Autorius: Voras.online