Diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos „taktinis“ šantažas į niekur

Foto: BELTA / AFP

Baltarusijos nepriklausomybės rūmuose Minske lapkričio 1-ąją pristatytoje įvykiams Baltarusijos sostinėje po suklastotų prezidento rinkimų 2020 metų rugpjūčio 7-ąją skirtoje ekspozicijoje esama ir paveikslo, vaizduojančio rugpjūčio 23 dieną, kai Minske vyko masiškiausios protesto akcijos, surinkusios, pasak skirtingų vertinimų, nuo 150 tūkstančių iki 250 tūkstančių žmonių.

Drobėje – ne prieš režimą protestavę baltarusiai, o jauniausiu sūnumi Nikolajum vedinas diktatorius A.Luakšenka su automatu „Kalashnikov“ rankose Nepriklausomybės rūmų apylinkėse.

Parodos eksponatais tapo ir pats automatas, ir A.Lukašenkos uniforma su OMON simboliu, ir vėliava su užrašu „Za Bat‘ku“ (Už batką) etc.

Irgi primintina, jog tą nelaimingą rugpjūčio 23-ąją diktatorius, pasirodo, su visu rimtumu, vadinasi, „savaip“ triumfuodamas, pareiškė, jog protestuotojai išsibėgiojo kaip žiurkės. Išeitų, jį pamatę…

Lapkričio 1-ąją, mirusiųjų pagerbimo dieną, reprezentuotos ekspozicijos turinys kaip ir koks tik nori kontekstas terodo, kad naujausioje Baltarusijoje dirbti absurdo „gludinimo“ linkme yra kur.

Ir gludinama – iki visiško siurrealizmo.

Spalio 31-ąją Baltarusijos vidaus reikalų ministerija „ekstremistine grupuote“ paskelbė viso labo keturių piliečių grupę, kuri esą užsiėmė ekstremistine veikla interneto svetainėje „Ždanovičiai 2020 – Cojaus dainų mėgėjų klubas“.

Svetainė iškart uždrausta, dalis narių dėl šventos ramybės iš jos išsiregistravo, mat Minsko režimui bet ką paskyrus „ekstremistine grupuote“, jos nariams gresia baudžiamasis persekiojimas be teismo bei grėsmė būti įkalintiems iki septynerių metų.

Ždanovičiai – tipiškas nedidelis miestelis išorinėje Minsko aplinkkelio pusėje, „Cojaus dainų mėgėjų klubas“ – tipiška provincijos interneto bendruomenė, kurios nariai įprastai aptaria baudas už greičio viršijimą, prapuolusius naminius šunis, miestelio gatvių remontą etc.

Minsko režimą išgąsdino rusų dainų autoriaus Viktoro Cojaus pavardė, mat jo daina „Permainų!” 2020-2021metų protestuose buvo viena svarbiausių Baltarusijoje, ją žmonės dainavo gatvėse, daugiabučių kiemuose praktiškai per visą protestų, manifestacijų laiką.

Spalio 29 dieną Baltarusijos vidaus reikalų ministerija po vyriausybės spalio 18-osios nutarimo „Apie priemones kovojant su ekstremizmu bei nacizmo reabilitavimu“ „ekstremistinėmis grupėmis“ pripažino (be abejo, ir uždraudė jų veiklą, grasindamas už ją įkalinti nuo 2 iki 10 metų) visus in corpore interneto resursų „Nexta“, „Nexla-live“, „Luxta“ prenumeratorius.

Ne taip ir mažai – prenumeruojančiųjų visus tris skaičius siekia 1,46 milijono, populiariausio „Nexta-live“ – 922 tūkstančius (populiarumo viršūnėje, kuris sutapo su protestų Baltarusijoje apogėjumi, – net 2,1 milijono).

Savaip logiška, kad/kai A.Lukašenkos režimas spalio 28-ąją blokavo Vokietijos naujienų agentūros „Deutsche Welle“, kaip ir JAV kongreso finansuojamos rusakalbės televizijos „Nastoyashcheye vremia“ bei „kažkaip“ pražiūrėto dar likusio demokratinio leidinio (leistas nuo 2002 metų) „Novy čas“ interneto puslapius kaip ekstremistinius. Lapkričio 3-ąją Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos „galutinai“ ekstremistine pripažinta ir nepriklausoma televizija „Belsat“.

Baltarusijos režimas jau kurį laiką muša rekordus, „ekstremistiniais“ paskyręs virš 100 interneto leidinių bei svetainių. Per žiniasklaidos, baltarusiškos blogosferos naikinimo vajų Minskas uždraudė ir interneto resursą „dze.chat“, vienijusį virš 1000 kiemų bendruomenių, ir net interneto sporto leidinį „Tribuna.by“, Rusijos leidinio „Sports.ru“ padalinį Baltarusijoje.

Kur kas sunkiau logiškai aiškinti A.Lukašenkos režimo sprendimą spalio 30-ąją blokuoti prokremliškos naujienų agentūros REGNUM interneto puslapį be jokių komentarų. REGNUM net skirtini pirmo „aklai“ blokuoto rusų interneto leidinio „laurai“.

Nebent – kad REGNUM autoriai neretai kritikavo Minską dėl jo per vangios (ant atviro atsikalbinėjimo ribos) integracijos su Rusija.

Prieš tai spalio 5-ąją Kremliui lojalus dienraštis „Komsomolskaya pravda“ paskelbė uždarąs atstovybę Minske po to, kai baltarusių pareigūnai Rusijos teritorijoje (!) sulaikė ir į Baltarusiją „aiškinimuisi“ tardymo izoliatoriuje parsivežė „Komsomolskaya pravada“ Baltarusijos redakcijos žurnalistą Gennadijų Možeiką, kurį apkaltino nesantaikos kurstymu bei valdžios atstovų įžeidimu.

Interneto puslapis „Komsomolskaya pravda v Belarusi“ blokuotas  rugsėjo 29 dieną.

Visus čia išvardytus Minsko veiksmus išprovokavo G.Možeikos „įžūlumas“ parašyti keturis bendraklasės prisiminimų sakinius apie minskietį IT specialistą Andrejų  Zeltsarą, kuris rugsėjo 28-ąją ginklu pasipriešino į jo butą besibrovusiems KGB pareigūnams ir vieną jų nušovė.

Keturių sakiniai užteko, kad būtų ir blokuotas juos paskelbusio dienraščio interneto puslapis ir net „broliškos“ šalies teritorijoje suimtas jo bendradarbis – Baltarusijos galios struktūros grasina baudžiamuoju persekiojimu bet kam, kas bent prasižios apie velionį A.Zeltsarą.

„Komsomolskaya pravada“ vyriausiajam redaktoriui Vladimirui Sungorkinui neliko nieko kito kaip žodžiu „savivalė“ įbvardyti tai, ką Baltarusijos valdžia padarė su dienraščio Baltarusijos redakcija.

A.Lukašenkos režimą su Maskva sieja klientistiniai santykiai, kur Minskui logiškai tenka jaunesniojo partnerio (brolio) vaidmuo. Dviejų Kremiui lojalių rusų leidinių „suspendavimą“ Baltarusijoje be jau paranojos kitaip argumentuoti sunkoka, jei išvis įmanoma.

Prieš Baltarusijos diktatoriaus vizitą spalio 29 dieną į Gomelio srities Dobrušo popieriaus fabriką šio administracija spalio 25-ąją atleido 70 protestuose dalyvayusių „nelojalių“ darbininkų, tuo pat metu sudariusi sąrašą „lojalių“ darbuotojų, kuriems „leista“ dalyvauti susitikime su A.Lukašenka net specialiai tam reikalui aprėdžius naujai pasiūtais darbiniais drabužiais.

Rugsėjo pabaigoje Baltarusijos KGB paskelbė likvidavusi darbininkų „ekstremistinį tinklą“, kuris esą planavo diversijas (įrangos, infrastruktūros, komunikacijos objektų naikinimą ir t.t.) valstybinių įmonių „Naftan“, Grodno azot“, BMZ (Baltarusijos metalurgijos gamykla) etc. veiklos sabotavimo tikslu. Sulaikytus 13 asmenų režimas apkaltino valstybės išdavyste.

Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Pilietinių teisių centras“ per šiuo metu vykstančią tarptautinę solidarumo kampaniją „#BelarusWatch“ paragino tarptautinę bendruomenę atkreipti dėmesį į Minsko režimo metodą telktis artimuosius, įskaitant vaikus, opozicijos šantažo reikalu. A.Lukašenkos režimo priešininkai gąsdinami ne tik įkalinimu, bet ir jų atžalų atėmimu bei pasiuntimu į vaikų namus. Po tokių grasinimų jie paprastai palieka Baltarusiją.

Televizijos vedančioji, muzikantė, grupės „Kaciaryna Vadanosava & Fantasy Orchestra“ lyderė, pilietinė aktyvistė, dviejų vaikų motina Kaciaryna Vadanosava su šeima buvo priversta bėgti iš tėvynės po grėsmės pačiai atsidurti kalėjime, o atimties vaikeliams – valdiškoje globos įstaigoje.  Pasak pačios, baisiausia buvo, kai atakavo nepažįstamieji, esą matę ją dainuojant su dukra opozicijos surengtame koncerte, už ką laukia neišvengiamas atpildas…

Iš žmogaus teisių aktyvisto Vladimiro Yavorskyo per kratą namuose ir vėliau apklausą milicijos nuovadoje grasino atimti devynerių sūnų Dannilą argumentuodami, jog kadangi jo žmona tuo metu kalinta Okrestino izoliatoriuje, dabar suims ir jį ir vaikelio esą nebus kam prižiūrėti. Nors prižiūrėti galėjo artimieji…

Toks šantažas nenaujas – baltarusių politikas Alesʹius Lahvinecas yra pasakojęs „Nastoyashcheye vremia“, kaip 2017-aisiais po jo administracinio arešto šeimai grasinta „socialiai nepatikimos“ statusu, jei jis nenutrauks politinės veiklos.

Baltarusijos tyrimų komiteto primininkas Sergeyus Kabakovichius spalio 13-ąją informavo, jog prieš baltarusių opozicijos lyderius Sviatlaną Cichanouskąją bei buvusį kultūros ministrą Pavelą  Latushko užvestos baudžiamosios bylos dėl Baltarusijos konstitucijos pažeidimo, nelegalių valdžios organų steigimo, derybų su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis.

Kaltinimai papilidė „bukietą“ jau esąmų – ekstremistinių organizacijų kūrimas, maišto, masinių neramumų kėlimas, nusikaltimai prieš valstybę, sąmokslas etc. etc.

Baltarusijos nuolatinė atstovybė prie Jungtinių Tautų (JT) spalio 12 dieną pareiškė, esą organizacijos darbuotojai Minske JT skirtus pinigus neįgaliesiems ar buitinio smurto aukoms  naudoja samdyti advokatus 23 teisiamiems protestuose dalyvavusiems baltarusiams. Tą patį rugsėjo 36 dieną nuvykęs į Niujorką dalyvauti 76-ojoje JT Generalinėje Asamblejoje JT generaliniam sekretoriui Antóniui Guterresui nurodė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makeyus.

Baltarusijos galios struktūros tęsi grasinimą dėl baudžiamojo persekiojimu bet kam, kas bent prasižios apie velionį A.Zeltsarą – spalio 6-ąją suimti 136 žmonės vien už tai, kad internete komentavo KGB pareigūno gyvybę nusinešusį incidentą Minske rugsėjo 28-ąją.

Tokia štai vos mėnesio Baltarusijos nevilties kronika, kai tikro bėgusių nuo A.Luakšenkos režimo ir  išvykusiųjų iš tėvynės baltarusių skaičiaus nežino niekas.

Užtat Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos kovos su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija padalinio vadas Vyacheslavas Orlovskis interviu leidiniui „Belarusj segodnia“ spalio 18-ąją „nuožmiai“ paskelbė iniciatyvą atimti iš visų išvykusiųjų pilietybę – esą pabėgo, nes nekenčia savo valstybės, dirba svetimų šalių naudai.

Sunku ir suprasti tokių ir „giminingų“ naratyvų prasmę. O juk Baltarusijoje „nutinka“ ne tik naratyvai – politinių kalinių skaičius seniausiai perkopė 800.

Kad A.Lukašenka ir jo aplinka nesupranta ir nesirengia suprasti – įrodymų daugiau nei per akis. Pasak Ženevoje gyvenančio baltarusio rašytojo Sashos Filipenko, kurio romanai išversti į daugelį kalbų, viena vertus, protu sunku suvokti išvykstančiųjų iš Baltarusijos mastus. Bet svarbiausia (ir blogiausia) tai, kad jei konfliktas tęsis, vis mažiau tikimybių, jog jie grįš, nes naujose vietose susikurs gyvenimą.

Sunku gyventi šalyje, iš kurios bėga, pavyzdžiui, gydytojai.

Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online