G-6Z6YWBKSCF

Estijos kronikos karo aplinkybėmis

Jau pusamžį niujorkietis, bet kilimo iš Rygos, rašytojas, publicistas Aleksandras Genis ataskaitoje apie vizitą tėvynėje „Svoboda“ (05 27) „užgriebia“ ir Latvijos kaimynę Estiją, į kurią užsuko paviešėjęs Rygoje.

Konstatuoja, jog Latvijoje jaučiamas karas Estijoje atrodo dar juntamesnis. Kaip didžiuodamasis jam paliudijo Tartu meras, estai pagal paramą Ukrainai, perskaičiavus jos dydį vienam Estijos gyventojui, pirmi pasaulyje.

Estijoje daug ukrainiečių pabėgėlių, pasak A.Genio, dažniausiai tai – tylios moterys su tokiais pat tykiais atžalomis. Vyrų beveik nėra, Tartu vos pavyko surinkti ukrainiečių tinklinio komandą rungtynių su vietiniais sporto entuziastais reikalu.

Estai ukrainiečių vaikelių patogumui prie pabėgėlių rezidavimo vietų palieka ištisus vežimėlių  „garažus“, daugybė pranešimų su aktualia informacija ukrainiečiams (adresai, patarimai etc.). Ukrainiečiai mėgina mokytis ypač sunkios estų kalbos.

Grįžtant prie paramos Ukrainai statistikos, ji, reikia pasakyti, Maskvai negailestinga – karinė demokratinių šalių parama veikiausiai jau apžvelgiamoje ateityje viršys metinį Rusijos krašto apsaugos biudžetą.

Kylio Pasaulio ekonomikos instituto (IFW Kiel) duomenimis, parama Ukrainai iki gegužės 10-osios siekė 33,6 milijardo eurų; Rusijos karinis metų biudžetas – 42,5 milijardo eurų.

Daugiausiai karinės paramos Ukrainai suteikė JAV (apie 70 proc. viso kiekio), po Amerikos  rikiuojasi Jungtinė Karalystė (JK), Lenkija, Vokietija, Kanada, Norvegija ir Estija. Mažytė Estija Kijevą parėmė pusantro karto svariau nei Prancūzija ar Italija.

Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets lydima ukrainiečių parlamentarų gegužės 18 dieną lankėsi Žytomyro srityje, kurią estai planuoja padėti atstatyti po karo.

Ten pat ministrė pakartojo apie savo šalies nepalenkiamą paramą Ukrainai bei siektiną tikslą, kad ukrainiečiai laimėtų karą bei atkurtų savo šalį.

Pačioje Estijoje (beveik visoje šalies teritorijoje) gegužės 16-ąją-birželio 3 dieną surengti didžiausi šalyje kariniai mokymai „Siil 2022“, kuriuose dalyvavo apie 15 tūkstančių Estijos bei sąjungininkių ir partnerių kariškių.

Kaip skelbta Estijos gynybos pajėgų interneto puslapyje, pratybomis siekta patikrinti kovinę parengtį bei gebėjimą reaguoti į tarptautines grėsmes. Ypač didelis dėmesys skirtas 2-osios pėstininkų brigados bei Strateginės komunikacijos centro kibernetinės vadovybės testavimui.

Pasak Estijos gynybos ministro Kallės Laaneto, šalies šiais metais apskritai laukia intensyvus karinių mokymų periodas, nes/kai politiniams-gynybiniams tikslams papildomai skirta 380 milijonų eurų.

Gegužės 4-ąją Estijos apsaugos policijos departamentas (estiškai „Kaitsepolitseiamet“, santrumpa „KaPo“) informavo saugumo sumetimais nusprendęs išsiųsti daugelyje pasaulio valstybių gegužės 9-ąją organizuojamos akcijos „Bessmertnyj polk“ (Nemirtingas pulkas; akcijos kilmės šalis – Rusija) Estijoje organizatorių Alkeksejų Jesakovą kaip ilgametį nacionalinės nesantaikos kurstytoją, Kremliaus propagandos skleidėją bei Rusijos agresijos prieš Ukrainą teisintoją.

Balandžio 28-ąją ir tarptautinėje viešojoje erdvėje paskelbta, jog Estijos laivų statykloje „Baltic Workboats“ Ukrainos užsakymu renčiamas gelbėjimo laivas, kurį Kijevas planuoja naudoti Juodojoje jūroje, nors kol kas Rusija Ukrainos uostus joje „aklai“ blokuoja.

Ukrainos jūros gelbėjimo tarnyba disponuoja septyniais laivais, kurių daugiau nei pusę prieš dešimtmetį pastatė estai. Naujausią aštuntą 28 metrų ilgio laivą planuojama pristatyti į Odesos uostą, jo statyba kainuos virš penkių milijonų eurų.

Estijos valstybinis televizijos bei radijo transliuotojas ERR balandžio 14 dieną informavo apie į Baltijos jūrą įplaukusią bei Talino uosto senajame kruizinių laivų terminale prisišvartavusią dalį NATO greito reagavimo grupės SNMG1 laivų (likę laivai prisijungė kitą dienų).

Pagrindinis akcijos uždavinys bei tikslas – pademonstruoti NATO sąjungininkų buvimą Baltijos jūros regione bei dalyvauti bendruose kariniuose mokymuose su Estijos kariniu jūrų laivynu. Pastarojo vadas Jüris Saskas ryšium su kuo anonsavo įplauksios grupės bendrus mokymus su estų jūrų pėstininkais po savaitės.

Dar iki karo pradžios vasario 5-ąją JK pasiuntinys Taline Rossas Allenas informavo apie Londono  sprendimą siųsti į Estiją papildomus 850 kariškių ir tokiu būdu padvigubinti savo karių bei karininkų kontingentą joje dislokuotoje NATO kovinėje grupėje.

Irgi dar vasario 8 dieną, iki karo likus porai savaičių, Estijos parlamento (Riigikogu) pirmininkas Jüris Ratas bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos aukščiausiosios rados vadovu Ruslanu Stefanchuku imperatyviai ragino Rusiją nutraukti karą Ukrainos rytuose bei perspėjo, jog bet kokie agresijos plėtros bandymai baigsis Kremliui sunkiomis pasekmėmis.

Kaip į vandenį žvelgė…

Po trijų dienų Estijos užsienio reikalų ministerija informavo apie sprendimą skirti Ukrainai humanitarinės parmos už 351 tūkstantį eurų.

Kaip argumentavo žinybos vadovė E.-M.Liimets, konfliktas Ukrainos rytuose paveikė beveik penkių milijonų žmonių gyvenimą, iš kurių daugiau nei trims milijonams humanitarinė pagalba buvo reikalinga skubiai.

190 tūkstančių iš visos paramos sumos nukreipti namų ūkiams bei pagyvenusiems žmonėms pačiuose Ukrainos rytuose, už tuos pinigus pirkta malkų kūrenimui, būtiniausių buities reikmenų (pledų, šiltų drabužių etc.).

Turint galvoje faktą, jog jau dabartinėmis aplinkybėmis vien ukrainiečių pabėgėlių skaičius užsienyje seniausiai viršijo penkis milijonus (o kur dar vidaus pabėgėliai – Jungtinių Tautų (JT)  duomenimis, namus buvo priversti palikti virš 10 milijonų žmonių), dar sykį kaip į vandenį žvelgė…

Vasario 8-ąją Estijos investicijų į gynybą centras bei Latvijos gynybos ministerija paviešino planus koordinuotai pirkti karinės technikos už 693 milijonus eurų.

Kaip nurodė Estijos investicijų į gynybą centro transporto skyriaus viršininkas Thomas Kalda,  planuojama rasti partnerį, kuris per artimiausią dešimtmetį dideliais kiekiais tieks 16 skirtingų tipų karinės technikos Estijos kariuomenei, sukarintai organizacijai Gynybos lyga (Kaitseliit), policijai bei pasienio tarnybai.

Panašaus algoritmo bei motyvacijos laikosi ir Latvijos gynybos ministerija. Estams planuojamas gynybinis sandoris bus didžiausias šios šalies istorijoje.

Estijos vyriausybė irgi dar iki karo jau vasario 4-ąją svarstė šalies pasirengimą Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą  atvejui ir sudarė pasirengimo valstybės gynybai žemėlapį.

Kaip ryšium su tuo nurodė šalies ministrė pirmininkė Kaja Kallas, visai Europai grasinantis agresyvus Maskvos elgesys verčia kruopščiai rengtis krizei, stiprinti visapusiškas Estijos gynybines galias.

Estijos užsienio reikalų ministrė irgi jau tada (konstatuotina) toliaregiškai papildė, jog jos vadovaujama žinyba pirmiausia koncentruojasi ties pastangomis gesinti geopolitinės situacijos eskalaciją, bet yra ir pasirengusi padėti Ukrainai realios karinės agresijos atveju.

Žvelgiant iš dabartinių drastiškų reikalų perspektyvos irgi ypač „tolimą“ rugsėjo 23-ąją Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid iš JT Generalinės asamblėjos sesijos tribūnos ragino tarptautinę bendruomenę nepamiršti Maskvos agresijos Ukrainos rytuose bei Krymo aneksijos. Prezidentė pabrėžė patikimai tvirtos paramos Ukrainos suverenumui svarbą.

Prieš tai rugpjūčio pabaigoje K.Kaljulaid nurodė, jog Europos Sąjungai (ES) derėtų ryžtingiau veikti remiant „Rytų partnerystės“ programoje dalyvaujančias posovietines respublikas (primintina, iš kažkada šešių liko trys – Ukraina, Gruzija Moldova) net ir aplinkybėmis, kai „Rytų partnerystės“ trijulei prireiks dar 20 metų darbo, siekiant visavertės narystės ES.

Straipsnyje „The Telegraph“ jau šio balandžio 21-ąją buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (2006-2016) apibendrino: „Tolesnis Europos negebėjimas adekvačiai atsakyti į ilgalaikį saugumo suprastėjimą tik įtikina Rusiją, jog ji gali tęsti savo išpuolius be jokios baimės dėl atsako.“

Ką jau realaus gyvenimo naratyvas ir tuo metu patvirtino, ir tebepatvirtina su kaupu.

Dar. Kalbėdamas „Lennart Meri Conference“ praėjusio rugsėjo pradžioje bulgarų žurnalistas tyrėjas, interneto leidinio „Bellingcat“ vadovas Christas Grozevas informavo, jog leidinys gavo informacijos apie Maskvoje parengtą planą per porą metų iki „beviltiškumo“ sulėtinti globalų internetą ir šia bei kitomis priemonėmis jį Rusijoje galų gale pribaigti.

O juk tvirtinasi.

Simboliška ir neatsitktinumas, kad perspėjimas apie grėsmę internetui autoritatrinėje šalyje nuskambėjo būtent technologiškai ypač pažangioje Estijoje. Ryšium su kuo primintina, jog, pavyzdžiui, skaitmeninį balsavimą rinkimuose (vienas Estijos prekės ženklų) estai 2005 metais įsivedė pirmi pasaulyje.

Nedidukė Estija stebėtinai pataiko bet kokiomis, net drastiškomis istorinio kataklizmo aplinkybėmis.

Arūnas Spraunius

 

Autorius:
Voras.online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

1 Komentaras
Autorius: Voras.online