Geopolitinis ledo ritulys

Įvyko, vis dėlto. Bet pirmiausia sausio 16-ąją turėjo oficialiai pasitraukti pagrindinis pirmenybių rėmėjas „Škoda“, automobilių gamintojo pavyzdžiu pasekė kiti du, asmens higienos prekių įmonės „Nivea“ bei automobilių tepalų…

Įvyko, vis dėlto. Bet pirmiausia sausio 16-ąją turėjo oficialiai pasitraukti pagrindinis pirmenybių rėmėjas „Škoda“, automobilių gamintojo pavyzdžiu pasekė kiti du, asmens higienos prekių įmonės „Nivea“ bei automobilių tepalų gamintoja „Liqui Moly“. Visos trys kompanijos pareiškė, kad pasaulio ledo ritulio čempionato nerems, jei jis vyks Baltarusijoje, turnyro organizavimas neįmanomas dėl šioje šalyje pažeidinėjamų žmogaus teisių. Pirmenybės nuo gegužės 21-osios iki birželio 6 dienos planuotos Minske ir Rygoje.
Jau sausio 18 dieną ir Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF) oficialiai aptakiai pranešė, kad panaikina Minsko teisę į turnyrą. IIHF taryba nutarė, kad Baltarusijos sostinėje negalės užtikrinti žaidėjų, teisėjų, žiūrovų ir žiniasklaidos atstovų gerovės bei saugaus judėjimo ir dėl politinės įtampos šalyje, ir sudėtingos COVID-19 situacijos.
Latviai jau kurį laiką skelbia esantys pasiryžę organizuoti čempionatą vieni, sausio12-ąją tą eilinį kartą patvirtino šalies užsienio reikalų ministras Edgars Rinkēvičius nurodęs, kad represijos prieš demonstrantus, tarp jų sportininkus, verstų sporto renginį Baltarusijoje amoraliu. Ryga pasirengusi priimti 16 komandų dviejose miesto arenose, Lietuvos vyriausybė irgi baudžiasi pagelbėti kaimynei bei priimti dalį varžybų Vilniuje ar Kaune. IIHF sprendimo kol kas nepriėmė, pasak Federacijos prezidento šveicaro René Faselio, deramasi Danija ir Slovakija, taigi turnyras gali užsukti ir ten.
Čempionato perkėlimo ar boikoto tema įvairių šalių politikų, sporto funkcionierių svarstyta kurį laiką, dalyvavimą jame pelniusios Vokietija, Danija, Norvegija, Suomija, Švedija, Čekija anksčiau pareiškė Baltarusiją boikotuosiančios. Europos parlamentas rugsėjį ragino nacionalines sporto federacijas atšaukti sprendimą dėl jo vykdymo Minske, raginimą parėmė dalis Amerikos kongreso narių.
Sausio 11-ąją tikriausiai siekdamas „aiškumo“ R.Faselis išsirengė į Minską, dėl viešnagės stiliaus tebesiteisina iki šiol, mat ne tik žadėjo diktatoriui padaryti viską, kad čempionatas Minske įvyktų, bet dar nuotraukai pasiglėbesčiavo ir su diktatoriumi (A.Lukašenka giriasi su IIHF prezidentu užmezgęs ypatingus santykius; beje, R.Faselis kaip ir Baltarusijos diktatorius prezidentauja nuo 1994 metų), ir Baltarusijos ledo ritulio federacijos prezidentu Dmitrijumi Baskovu, kuris įtariamas prisidėjęs prie protestų dalyvio 31-erių dailininko Romano Bondarenkos nužudymo Minsko aikštėje „Permainų laikas“ lapkričio 11-osios vakarą, kai su kitais civiliai apsirengusiais pareigūnais atvyko nuplėšti baltos-raudonos-baltos baltarusių nacionalinės vėliavos. Išėjusį į kiemą jauną žmogų smogikai sumušė taip, kad jis kitą dieną mirė ligoninėje.
Su nužudytuoju atsisveikino tūkstančiai žmonių, baltarusių specialios tarnybos juos brutaliai vaikė, išardė velioniui skirtą stichiškai sudėliotą memorialą prie Prisikėlusio Kristaus bažnyčios.
Valdžia įvykį mėgino pristatyti kaip buitinį konfliktą, kuriame dalyvavęs R.Bondarenka esą buvęs stipriai girtas, nesėkmingai griuvęs ir atvykę milicininkai jam iškvietę greitąją pagalbą. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kad iš tiesų pareigūnai avyko jau po to, kai jaunas žmogus nepažįstamųjų buvo sumuštas ir pagrobtas. Gydytoją Artiomą Sorokiną bei žurnalistę Kateriną Borisevič režimas įmetė į balangę už tai, kad paviešino medicininę pažymą apie alkoholio nebuvimą velionio kraujyje.
Interneto resursas „НЕХТА Live“ (jo administratyoriams Baltarusijoje iškelta baudžiamoji byla) publikavo garso įrašą telefoninio pokalbio, tikėtina, lapkričio 12-osios rytą tarp Ledo ritulio federacijos prezidento bei jo draugo kikboksininko Dmitrijaus Šakutos, kurie tragedijos vakarą pastebėti aikštėje „Permainų laikas“. D.Baskovas informuoja draugelį apie skambutį kažkokios Natašos, kuri jam pasakiusi, jog aikštėje yra Kazakevičius (tikėtina, Vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Gennadijus Kazakevičius), kuris perspėjęs visus išvakarėse ten buvusius tą neigti.
Ledo ritulio federacijos prezidentas D.Baskovas derina A.Lukašenkos ledo ritulio komandos treniravimą su reidais šturmuotojų būryje po Minsko kiemus, „kaunantis“ su grafičiais bei baltarusiškomis trispalvėmis, D.Šakuta lošia ledo ritulį Baltarusijos diktatoriaus sūnaus Viktoro komandoje.
Dėl Baltarusijos režimo turėti iliuzijų apskritai nederėtų – ir jau įsisiūbavus skandalui dėl pasaulio čempionato sausio 14 dieną A.Lukašenka pasirašė naują administracinių pažeidimų kodeksą, pagal kurį baudos už viešumoje parodytą baltą-raudoną-baltą vėliavą fiziniams asmenims kyla iki 190 eurų, juridiniams – 560 eurų. Vienas baltarusiškų absurdų – baltarusiška trispalvė oficialiai uždrausta, nors 1994 metais pareigose debiutavęs A.Lukašenka prie jos davė prezidentinę priesaiką.
Ypač stiprų šveicarų žiniasklaidos spaudimą patyręs (žurnalistas Sandro Brotzas priminė, kad tarp politinių lainių Baltarusijoje yra ir Šveicarijos pilietė) R.Faselis dievagojosi siekęs tarpininkavimo tarp Baltarusijoje valdžios ir opozicijos, norėjęs prisidėti prie socialinių-politinių problemų sprendimo ledo ritulio čempionatu, galų gale vis dėlto pripažino, kad reikalai pakrypo „ne taip“, foto su diktatoriumi bei jo ledo ritulio federacijos prezidentu galbūt žmogžudžiu atrodo kvailai, ir jam gėda.
IIHF prezidentas gavo ne tik nuo spaudos. IIHF viceprezidentas Kalervo Kummola leidiniui „Yle“ nurodė, kad šefo nuotrauka Minske jį šokiravo, Kanados politikas Christopheris Alexanderis glėbesčiavimąsi Minske pavadino idiotišku ir apgailėtinu, europarlamentaras nuo Švedijos Karinas Karlsbro pavadino R.Faselio veiksmus gėdingais ir paragino savo šalies ledo ritulio federaciją reaguoti. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pasaulio čempionato perkėlimą iš Minsko pavadino visų savo šalies piliečių pergale ir kad baltarusiai jį būtinai surengsią, kai galų gale atsikratysią diktatoriaus.
Baltarusių rašytojas Aliaksandras Filipenko vokiečių dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ paskelbė atvirą laišką, kuriame nurodė suprantąs, jog Minske, kur jau daugiau nei keturis mėnesius tęsiasi pilietinis konfliktas, IIHF prezidentas užsiėmė svarbiu reikalu, organizuodamas turnyrą, kuris turėjo legitimuoti diktatoriaus valdžią, bet gal jis galėjęs rasti ir laiko apsilankyti kieme, kur tuo pat metu, kai glėbesčiavosi bei ir fotografavosi su žmogžudyste įtariamu Ledo ritulio federacijos prezidentu, žmonės buvo suimami vien už tai, kad gėrė arbatą. Ir taip toliau.
R.Faseliui lengvabūdiškas vojažas pas diktatorių vos nekainavo posto, IIHF teko pašalinti įrašą „Facebooke“ apie vizitą bei blokuoti paskyrą komentarams interneto socialiniame tinkle „Instagram“.
A.Lukašenka ir dabar pakiliai prisimena 2014-ųjų pasaulio ledo ritulio čempionatą Minske, nors nutyli apie jo metu iš Baltarusijos sostinės prievarta išgrūstus ar banaliai įkalintus šimtus „nepatogių“ piliečių, kad tik parodomasis „vaizdelis“ atrodytų be priekaištų. Baltarusijos opozicija ir tada ragino boikotuoti čempionatą, bet nebuvo išgirsta. Šįkart diktatorius nepraslydo.
Čempionatas Minske – gal kiek netikėtai – testavo baltišką solidarumą. Iki šiol talentingas manipuliatorius A.Lukašenka gana išradingai naudojosi tarpais pasireiškiančiais baltų nesutarimais, pavyzdžiui, energetikos ar krovinių tranzito sektoriuose.
Ypač didelių abejonių dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo turinčiai Lietuvai kurį laiką nesisekė (negalima sakyti, kad ir labai sekasi) burti sąjungininkų koalicijos, kad jos elektra būtų blokuota Europos Sąjungos (ES) rinkoje – Latvijos vyriausybė vis susilaikydavo nuo pažado nepirkti baltarusiškos elektros. Šios šalies ekonomikos ministras Jānis Vitenbergs yra  argumentavęs, jog atsisakymas pirkti trečiųjų šalių elektrą ją Latvijoje pabrangintų 15 proc.
2018-ųjų rugsėjį Baltarusijos prezidentūros svetainei paskleidus žinią, kad baltarusiai ketina krovinius iš Klaipėdos nukreipti į Rygą, taip atsakant Lietuvai dėl iniciatyvų prieš Astravo AE statybą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas naujienų agentūrai ELTA teigė, kad Klaipėdos uoste baltarusiški kroviniai sudaro esminę dalį uosto tranzitinių krovinių apyvartos ir bus siekiama konkuruoti, kad jis toliau augtų.
2019 metų liepos 29-ąją Baltarusijos diplomatinės atstovybės Rygoje vadovas Vasilijus Markovičius citavo A. Lukašenką, kad 600 mln. dolerių per metus siekianti abiejų šalių prekybos apimtis per maža ir kad Baltarusija planuoja didinti krovinių gabenimą per Latvijos uostus. Esą Lietuva spaudžia Baltarusiją dėl Astravo AE, yra įsipareigojusi nepirkti joje pagaminsimos elektros ir ragina taip pat elgtis kitas ES šalis, o štai Latvijos pozicija ne tokia kategoriška.
Ir pats A. Lukašenka yra sakęs, kad jei Lietuva nenori su Minsku bendradarbiauti, reikia susitelkti ties Latvija, Minske per susitikimą su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu praėjusių metų sausio 16 dieną siūlė rimtai išplėsti Baltarusijos ir Latvijos bendradarbiavimą. Latviai net buvo užsimoję pirmi ES priimti A. Lukašenką Rygoje balandžio 3 dieną, apie ką irgi skelbė latvių premjeras.
Minsko diktatorius visada žaidė baltų ginčais, pasirodo, tokią praktiką galbūt pajėgus nutraukti ir ledo ritulys. Vilniaus siūlymas pagelbėti Rygai su čempionatu atrodo vietoje ir laiku.
Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online