Hibridinio karo pėstininkai ir herojai – nuo čečėnų iki patriotinių kiaušinių

Europos Tarybos (ET) Parlamentinėje asamblėjoje kovo 16-ąją vieningai balsuota Rusijos išmetimo iš ET klausimu dėl šios agresijos prieš Ukrainą po 26-erių metų narystės (įstojo 1996-ųjų vasario 28 dieną).

Pagrįstai tą nujausdama Rusija išvakarėse buvusio ET parlamentinės asamblėjos vicepirmininko, Dūmos deputato Piotro Tolstojaus lūpomis informavo Tarybą pati paliekanti organizaciją.

Ir čia tekste „Kremliaus herojus „vakarietis“ Leonidas Sluckis” apgiedotas Rusijos dūmos Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas L.Sluckis į reikalus reagavo taip: „ET parlamentinėje asamblėjoje vyksta eilinis antirusiškas „šabašas“ (…) Kaltė dėl europinės humanitarinės-teisinės erdvės sunaikinimo dabar pilnai gula ant pečių tų, kurie pastaraisiais metais nuosekliai skatino rusofobinę isteriją ET aikštelėse, leido organizacijai virsti Vašingtono bei NATO satelite bei aklu šiaurės Atlanto (struktūrų? – A.S.) interesų dominavimo vykdymo instrumentu. Išeidama iš ET Rusija bus priversta denonsuoti Europos Žmogaus teisių konvenciją. Bet sunerimti neverta. Visos rusų teisės mūsų šalyje bus būtinai ir besąlygiškai garantuotos.“

Apie žmogaus teises – dar agresijos prieš Ukrainą išvakarėse pora Vladimiro Putino valdinių jo patarėjas Vladimiras Medinskis (buvęs kultūros ministras – ups) bei Rusijos saugumo tarybos primininko Dmitrijus Medvedevas (ir buvęs „tarpinis“ prezidentas 2008-2012 metais, jei ką) rado reikalą prisiminti galimybę atnaujinti mirties bausmę Rusijoje.

Iš tėvynės išguito rusų opozicinio politiko Dmitrijaus Gudkovo vertinimu, gal ir mėgindami išvengti elitų skilimo, nes vieni kitų jau bijo.

Po tėvynės pasišalinimo rusai nebegalės kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą (kaip bežiūrėsi, buvo vieni dažniausių jo klientų).

Rusas žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Podrabinekas apie situaciją aplink ET: „Gerai, kad Rusija ją palieka. Jai ten ne vieta prie dabartinės žmogaus teisių situacijos šalyje. Užteks veidmainiauti ir dengtis teisine valstybe. Diktatūra turi būti vadinama diktatūra, tai teisinga ir tinkama. Galbūt su situacijos aiškėjimu rasis daugiau supratimo, ko dabartinėje situacijoje imtis Europai ir ką belieka daryti mums, Rusijai.“

Gi kare prieš Ukrainą kol kas – kaip kare.

Iš prezidento Volodymyro Zelenskio dar vieno kreipimosi į naciją: „Tai tėvynės karas. Karas su labai užsispyrusiu priešu, kuris nekreipia dėmesio net į tūkstančius žuvusių savo kareivių, šiuo metu visoje Rusijoje renka rezervistus, kad mestų juos į peklą. Rusija puolimui prieš mus irgi verbuoja galvažudžius Sirijoje – šalyje, kurią sunaikino lygiai taip pat, kaip dabar okupantai naikina mūsų Mariupolį, Charkivą, Achtyrką, Černihivą, Volnovachą, Izyumą ir kitus miestus.“

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas kovo 16-ąją skelbė, jog jo šalis kaip kompromisą pasirengusi svarstyti Ukrainos kaip demilitarizuotos valstybės Švedijos ar Austrijos pavyzdžiu statusą.

Tą pačią dieną agresorės užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aiškino, jog Maskva remia Izraelio bei Turkijos tarpininkavimo taikos derybose iniciatyvą, bet nepasirengusi tarpininkėmis matyti jai sankcijas paskelbusių šalių.

Irgi kovo 16-ąją agresoriaus kareivos apšaudė eilėje prie duonos Černihive stovėjusius žmones, užmušė 14. Tą pačią dieną ukrainiečiai atsisveikino su aukomis po rusų raketomis apšaudyto  Antopolio televizijos bokšto. Baigus gelbėjimo darbus rasti 21 žuvusiojo kūnai.

S.Lavrovas tą pačią nelaimingą kovo 16-ąją: specialią operaciją vykdome labai rūpestingai,  taikomės tik į karinę infrastruktūrą.

Kažkaip liežuvis nesiverčia neigti. Beprasmiška, nes/kai jau tiesiog kvapą gniaužią nuo dokumentacijų, kaip Rusijos armija stengiasi apsupti miestus, juose sukelti kuo didesnes humanitarines krizes, kad žmonės išgyventų siaubą.

Pasaulio sveikatos organizacija nuo agresijos pradžios iki kovo 18-osios užfiksavo 43 rusų atakas prieš Ukrainos gydymo įstaigas, įskaitant ligonines.

Kaip yra pastebėjęs Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas, Ukrainos derybų su Rusija delegacijos narys Mychailo Podoliakas, Rusijos karinės vadovybės sprendimai neprognozuojami, mes motyvų iki galo niekada nežinosime. Išskyrus faktą: rusų derybininkai derybose žiūrės ukrainiečiams į akis ir tuo pat metu ciniškai žudys jos žmones.

Apie kariavimo meistriškumą. Irgi kovo 16 dieną paskelbtais britų žvalgybos duomenimis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos išradingai naudojasi rusų armijos nepakankamu manevringumu. Rusai privengia tolti nuo kelių, todėl ukrainiečiai sprogdina tiltus jų maršrutuose. Be to, nors Kremliaus propaganda nurodo priešingai, Rusijai nepavyko pelnyti absoliučios Ukrainos oro erdvės kontrolės.

Kai taip, belieka „hibridiniai žygdarbiai“, ypač kai tokių poreikį reikšmingai skatina vidaus rinka, nes, panašu, užsienyje nieko apgauti nebepavyks gal jau ir su visam.

Rusų propagandiniai televizijos kanalai ir Čečėnijos valstybinė televizija „Groznyi“ informavo apie Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo bei Rusijos dūmos nuo Čečėnijos deputato Adamo Delimchanovo vizitą į karinių veiksmų lauką Ukrainoje.

Viena vertus, Čečėnijos lyderiui bei jo aplinkai tai – viešųjų ryšių ėjimas, dar sykį pabrėžiant savo ypatingą statusą Rusijos politinėje struktūroje bei santykiuose su Kremliumi.

R.Kadyrovas kaip pagrindinis „žinių gamintojas“ (NewsMaker) iš karo lauko (jei iš tiesų ten buvo), kai daugiau nė vienas iš 85 Rusijos gubernatorių (įskaitant Maskvos aneksuotus Krymą bei Sevastopolį) kaip ir nė vienas iš 450 Dūmos deputatų ten nepasirodė.

Čečėnijos lyderis kovo 14 dieną į internetą įkėlė pusantros minutės trukmės vaizdo įrašą, susuktą, sprendžiant iš kelio ženklo, Bezimennės kaime Mariupolio aplylinkėse, palydėjęs jį prierašu, jog Adamas (Delimchanov) nutarė asmeniškai palinkėti Ukrainos agresijoje dalyvaujantiems čečėnų kovotojams sėkmės.

Įraše Dūmos deputatas skelbia apie planus užimti Mariupolį, ryšium su kuo penkių tūkstančių čečėnų grupė prisistatė į vietą. Ir, panašu, užimtos mokyklos klasėje prie išskleisto žemėlapio dalina instrukcijas valdiniams.

Kovose dėl Čečėnijos nepriklausomybės praėjusio mažiaus paskutinį dešimtmetį dalyvavusio, šiuo metu Vienoje veikiančios organizacijos „Kulturverein Ichkeria“ (Kultūrinis centras „Ichkeria“) vadovo Huseino Iskhanovo vertinimu, siužetas susuktas Kremliaus bei Rusijos federalinės saugumo tarnybos užsakymu, siekiant kurti regimybę, esą Ukrainoje kariauja ne daugiatūkstantinė rusų armija (BBC Rusijos tarnybos duomenimis, 190 tūkstančių kariškių), o tik R.Kadyrovui pavaldūs daliniai.

Iš Kadyrovo „Rosgvardijos“ smogikų pučiamas ir informacinis „muilo burbulas“, siekiant pridengti V.Putino (R.Kadyrovą karo kontekste rodant dažniau nei Rusijos prezidentą) nusikaltimus Ukrainoje, „pakeliui“ Maskva tiesiog siekia priešinti ukrainiečius su čečėnais.

Pasak H.Iskhanovo, šiuo metu Ukrainoje esantieji su neįveikiamumu neturi nieko bendra, skirtingai nuo 1996 metais už respublikos nepriklausomybę kovojusių čečėnų.

Ukrainos pusėje kovojančio nepriklausomos Čečėnijos prezidento Dzhokharo Dudayevo čečėnų savanorių bataliono vadas Adamas Osmaevas irgi išskiria R.Kadyrovo norą eilinį sykį pabrėžti savo „favoritizmą“.

Jo teigimu, Ukrainą nuo agresijos ginančio čečėnų bataliono kovotojai siekia informuoti tėvynainius, jog R.Kadyrovo „Rosgvardija“ yra tokia pat čečėnų nacijos išdavikė kaip ir vadinamųjų „Donbaso liaudies respublikos“ bei „Luhansko liaudies respublikos“ separatistai yra Ukrainos išdavikai.

Beje, Maskva „kažkaip“ neskubėjo patvirtinti Čečėnijos vadeivų vojažo į kovų zoną Ukrainoje, D.Peskovas tik nurodė žinių apie tai neturįs.

Ne pirmas atvejis, kai Rusijos prezidento spaudos sekretorius „sodina“ R.Kadyrovą. Gali ir būti, jog Čečėnijos lyderio „favoritizmo“ lūkesčiai toloki nuo tikrovės, kas „hibridiška“ pagal apibrėžimą.

Kad karas „reikšmingai hibridinis“, nurodo ir rusų jame naudojamų simbolių V ir Z evoliucija. Tyrėjų grupės „Conflict Intelligence Team“ steigėjas Ruslanas Levievas aiškina, jog raidė Z ant karinės technikos reiškia jos priklausomybę Vakarų (rusiškai zapad) karinei apygardai, V – rytų (rusiškai vostok) karinei apygardai.

Praėjus maždaug savaitei nuo karo pradžios Kremliaus propagandininkai apsižiūrėjo, jog Z galima „pasikinkyti“ propagandiniams tikslams ir sugalvojo bukoką raidžių šifravimą, Z verčiant į „Už pergalę“ (rusiškai Za pobedu), V – „Galia teisybėje“ (rusiškai sila V pravde).

Na, ir ėmė interpetacijas „sukti“, pavyzdžiui, Z piešiant ant iš bet kur (pavyzdžiui, rezervo) atvykusios technikos.

Pasak R.Levievo, nors Rusijos gynybos ministerija kokių nors išaiškinimų dėl  Z ir V „naujos misijos“ neteikė. Išskyrus ministerijos interneto puslapiuose vis dažniau pasirodančius „giminingus“ šūkius „Za mir“ (už taiką), „Za pravdu“ (už teisybę), „Zakanchivaem voiny“ (baigiame karus), „Za pacanoV“ (už vaikinus, nors žodžio „pacanov“ galima neversti). Ir taip toliau.

Galų gale vajus išvirto į informacinę kampaniją, kai rusų valstybinė televizija visą operaciją Ukrainoje ėmė vadinti „specoperacija Z“, Rusijoje pradėta tiražuoti atributika (pavyzdžiui, marškinėliai) su Z etc.

Kemerovo srities gubernatorius Sergejus Tsiviliovas įsakė savo vadovaujamą sritį oficialiuose dokmentuose pervardyti į „KuZbass“. Kazanės vaikų ligoninė suorganizavo pacientų viešą akciją Z, pasak iniciatoriaus Vladimiro Vavilovo, ją entuziastingai palaikė ir jų tėveliai, nes neabejingi Donbaso vaikų likimui.

Z galima užregėti visiškai netikėtose vietose – pavyzdžiui, ant Jakutsko paukščių fabriko „patriotinių kiaušinių“.

Per trumpą laiką Z Rusijoje ėmė virsti kone sakraliniu simboliu, ties kurie draudžiama juokauti. Surguto gyventojas pelnė 40 tūkstančių rublių baudą už Rusijos veiksmų Ukrainoje diksreditavimą po to, kai internete paliko įrašą, Z reikšmę ant rusiškos karinės technikos komentavęs žodžiu „apsišikėliai“ (rusiškai zasrancy).

Nežinomi/nesuvokiami (protu irgi ar gal net pirmiausia) „hibridiniai“ keliai keleliai.

Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online