Į „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ – audringa reakcija

Viešos ataskaitos „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“ publikavimas tapo Lietuvoje įprastu reikalu. Galima priminti, kad šią ataskaitą kartu rengia Antrasis operatyvinis tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos minis…

Viešos ataskaitos „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“ publikavimas tapo Lietuvoje įprastu reikalu. Galima priminti, kad šią ataskaitą kartu rengia Antrasis operatyvinis tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas. Tačiau dėmesys šiame tekste bus skirtas ne pačiam „Vertinimui…“, bet reakcijai, kurią minėtas dokumentas, paskelbtas šių metų vasario 4 dieną, sukėlė įvairiose Rusijos (ir ne tik jos) žiniasklaidos priemonėse.
Reakcijos priežastį irgi nesunku nurodyti. „Vertinimų…“ santrauka prasideda nuo teiginio, jog „didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusijos vykdoma užsienio ir saugumo politika“. Šį teiginį sunku pavadinti netikėtu ar net skandalingu. Po 2014 metų įvykių, kai Kremlius nedvejodamas užgrobė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir aktyviai veikė, kurstydamas konfliktą minėtos šalies Donbaso regione, apie Rusijos keliamą grėsmę kalba ne vien Lietuva. Vilniuje gi ypatingas dėmesys Rusijai teikiamas dėl geografinio artumo bei istorinės atminties apie okupaciją.
Kita vertus, Kremliaus propagandai ir jai prijaučiantiems leidiniams Lietuvos skelbiamas „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“ yra gana parankus objektas konstruoti savo manipuliacinius naratyvus, formuoti negatyvų Lietuvos specialiųjų tarnybų vaizdinį, kurti sąmokslo teorijas ir pan. Dabartinė jos reakcija netapo išimtimi.
Menkinimo strategija
Nagrinėjant Rusijos propagandos priemonių reakciją į aktualų “Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą” galima išskirti kelias aiškiai pastebimas tendencijas. Viena jų – aršūs bandymas paneigti Rusijos keliamos grėsmės prielaidą. Tam tikslui yra naudojamos skirtingos priemonės. Viena jų – apkaltinti Lietuvos specialiąsias tarnybos godumu ir pinigų troškimu. Pavyzdžiui, portale VZ.ru publikuotas Jevgenijaus Krutikovo straipsnis buvo pavadintas „Baimė dėl GRU ir FSB atnešė pinigų Lietuvos žvalgybai“. Minėto straipsnio autorius teigia, kad Lietuvoje kariuomenė ir specialiosios tarnybos konkuruoja tarpusavyje dėl lėšų. J. Krutikovas teigia, kad specialiosios tarnybos neva yra nuskriaustos, todėl bando užsidirbti iš „Rusijos grėsmės“.
„Perdėtos baimės“ motyvas atkartojamas ir kituose panašaus pobūdžio tekstuose. Portalas Belvpo.com pavadino publikaciją apie aptariamą „Vertinimą…“ – „Baimių ataskaita“. Beje, minėto šaltinio publikuotas tekstas pagal savo toną yra gana neutralus, tačiau pavadinimas aiškiai nurodo kelią skaitytojui, kaip aptariamas dokumentas turėtų būti interpretuojamas.
Kitas būdas, kuris buvo plačiai naudojamas, siekis išjuokti paviešintą „Vertinimą…“, tokiu būdu sumenkinant jo reikšmę. Jau minėtame J. Krutikovo straipsnyje nemažai aptariama ataskaitoje pateikiama rekomendacija Lietuvos piliečiams keliaujant į Rusiją atsargiai ir saikingai vartoti alkoholį. Straipsnio autorius čia pat skuba priminti, kad Lietuva yra „labiausiai girtaujanti Europos šalis“ ir „daro išvadą“, jog šią rekomendacija bus sunku realizuoti.
„Vertinimas…“ stipriai sujaudino ir gana gerai žinomą propagandos šaltinį iš Kaliningrado – Rubaltic.ru. Minėtas portalas apsidžiaugė radęs ataskaitoje paminėjimą apie save ir paskubėjo panaudoti tai savireklamai, paskelbdamas straipsnį „Lietuva išsigando Rubaltic.ru tarptautinio aktyvumo“. Šis aspektas yra susijęs su ataskaitoje minimu atveju, kai šis portalas buvo surengęs Europos Parlamento pastate Briuselyje propagandinio leidinio apie tariamus politinius persekiojimus Baltojos šalyse pristatymą. Dabar, reaguodamas į „Vertinimą…“, Rubaltic.ru portalas pavadino ataskaitą „fobijų paradu ir paranojos triumfu“. Minėtas portalas taip pat nepamiršo priminti savo skaitytojams, kad Lietuvos „režimas pastatytas ant rusofobijos“.
Dar vienas motyvas, kuris gana dažnai atsikartodavo „Vertinimui…“ skirtose publikacijose buvo ekonominis, o tiksliau – energetinis, kurio esmę atspindi pasažas iš jau cituoto J. Krutikovo straipsnio: „Lietuva atsisakė pigių rusiškų dujų, pakeitusi jas brangiais amerikietiškais“.
Dėmesį „Vertinimui…“ Rusiškoje spaudoje paskatino ir oficiali Rusijos ambasados reakciją. Rusijos informacijos priemonės noriai citavo ambasados poziciją, jog ataskaita „primena ligos istoriją“, o taip pat teiginius, kad tie, kas Lietuvoje „atsisako veikti ataskaitos nustatytuose rėmuose“ yra „bauginami, areštuojami, viešai smerkiami“. Beje, ambasada taip ir nepaaiškino, ką ji šiuo atveju turi omeny.
„Sputnik“ kelia bangas
Atitinkami naratyvai buvo prasibrovę ir į Lietuvos informacinę erdvę. Esminį vaidmenį tame atliko vadinamosios „alternatyvios medijos“ (formuojančios gana marginalią pseudožurnalistinę darbotvarkę), o minėtų naratyvų flagmanu tapo „Sputnik“ tinklalapis (tačiau vargu ar tai gali stebinti).
Naratyvai, skleisti lietuviškoje informacinėje erdvėje, nebuvo originalūs. Pavyzdžiui, vieno iš „Sputnik“ portale publikuoto straipsnio pavadinimas skambėjo taip: „Lietuvos žvalgybos ataskaita – sena daina apie tą patį“. Minėto teksto autoriumi nurodytas Andris Petrinis. Šiame straipsnyje bandoma įrodyti, jog Rusija nėra agresyvi, tam panaudojant klasikinius Kremliaus propagandos pasakojimus. Štai kaip teksto autorius paaiškina Rusijos veiksmus prieš kaimynines valstybes: „Agresyvumo pavyzdžiai [pateikti „Vertinime…“ – V.D.] – Gruzija ir Ukraina. Tačiau šiais atvejais Rusija iki paskutinio momento stengėsi susilaikyti nuo karinių veiksmų ir buvo tiesiog priversta reaguoti dėl neatsakingų Michailo Saakašvilio veiksmų (ką pripažino ir Vakarai) bei antikonstitucinio perversmo ir agresyvaus nacionalizmo Ukrainoje“. Remdamasis tokiais teiginiais straipsnio autorius daro išvadą, jog „Lietuva klaidingai interpretuoja kontekstą“. Kas įdomu – straipsnio pabaigoje „Sputnik“ nurodo, jog „autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija“.
Panašų tekstą, kuris „gali nesutapti su redakcijos pozicija“, paskelbė ir portalas Ldiena.lt. Kalba eina apie straipsnį „Lietuvos specialiosios tarnybos pripažino, kad jų egzistavimas be Rusijos neįmanomas“. Šio teksto autoriumi nurodytas Vladimiras Matvejevas. Tekste eksploatuojamas jau pažįstamas naratyvas, jog „Rusijos grėsmė“ yra naudojama Lietuvos specialiųjų tarnybų siekiant pasipelnyti (gauti daugiau finansavimo iš biudžeto). Patį ataskaitos tekstą siekiama išjuokti, teigiant, kad „Vertinimas…“ yra panašus „į siaubingą detektyvą, kurį parašė profesionalus humoristas“ bei teigiama, jog ataskaitos tekstas „parašytas pagal senus rusofobijos šablonus“.
Grįžtant prie „Sputnik“ publikacijų aptarimo, reikia paminėti, jog dujų tema čia irgi neliko be dėmesio. Šiame kontekste galima paminėti straipsnį „Specialiosios tarnybos liko nepatenkintos pernelyg patraukliomis Rusijos SGD“. Kitame tekste – „Net Lietuvoje rinkoje niekas negali konkuruoti su Rusijos SGD“ – pateikiamas Rusijos Nacionalinio energetikos saugumo fondo generalinio direktoriaus pavaduotojo Aleksejaus Grivačo komentaras. Rusų ekspertas Lietuvos seikį užtikrinti sau energetinę nepriklausomybę vertina taip: „Tuo tarpu griežti Lietuvos valdžios institucijų pareiškimai dėl Rusijos dujų rodo, kad jiems visiškai nerūpi sumos, kurias vartotojai moka už brangias dujas iš kitų šalių“. Kitaip sakant, vėl bandoma retoriškai perkelti saugumo klausimą į grynai ekonominę plotmę.
Aptariamos ataskaitos paskelbimas tapo Lietuvos alternatyvių medijų informacinėje erdvėje galimybę bandyti diskredituoti ir patį VSD. Čia galima būtų paminėti politiko Zigmo Vaišvilos tekstą. Minėtas autorius ir pats anksčiau buvo tapęs tokio pobūdžio atskaitos herojumi – 2015 metų grėsmių vertinime pažymima, jog cituoti šį politiką itin pamėgo „Lietuvos prorusiška bei Rusijos Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida“. Dabartinį Z. Vaišvilos tekstą paskelbė du resursai – Ldiena.lt ir „Laisvas laikraštis“. Įdomu tai, kad vienam ir tam pačiam tekstui buvo suteikti skirtingi pavadinimai. Ldiena.lt portale jis vadinosi „Ką gina Lietuvos žvalgybos tarnybos?“, o „Laisvajame laikraštyje“ – „VSD pasigyrė ginanti saujelio „elito“ nusikaltėlių interesus“. Esminė minėto teksto mintis – specialiosios tarnybos gina „politinę sistemą“ ir valdančiuosius. Platformą pasisakyti Z. Vaišvilai suteikė ir „Vakarų žinios“. Duodamas jiems interviu politikas apkaltino Lietuvos specialias tarnybas kuriant „policinę ar net sukarintą valstybę“.
š kur tiek dėmesio?
Galima iškelti klausimą, kodėl „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“, kurį Lietuva skelbia jau ne pirmus metus, sulaukia tokios plačios Kremliaus propagandos reakcijos? Kitas klausimas – ką ši reakcija parodo?
Pirmiausiai, Kremliaus propaganda stengiasi panaudoti aktualius įvykius savo propaguojamų naratyvų ir iškreipto pasaulio vaizdo patvirtinimui. Lietuvos specialiosios tarnybos įvardija Rusiją kaip potencialią grėsmę? Kremliaus propagandai tai galimybė garsiai rėkti apie „rusofobiją“.
„Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“ nagrinėjimas Kremliaus propagandoje taip pat suteikia galimybę apjuodinti Lietuvos specialiąsias tarnybas. Ironiškas ir net nuolankus tonas, bandymas išjuokti dokumentą, Lietuvos specialiųjų tarnybų pozicionavimas kaip, viena vertus, „panikuojančias“ ir „bijančias“, o, kita vertus, kaip „godžias“ (neva pelnosi iš Rusijos grėsmės) – yra būtent tokio pobūdžio reiškinys.
Kita vertus, nagrinėti Kremliaus propagandos reakcijas ir naratyvus pravartu ne vien tam, kad galima būtų pasakyti, kokios informacinės technikos yra naudojamos prieš Lietuvą (čia jau daug kas ir taip žinoma), bet ir nustatant, kokios temos yra svarbios Kremliui. Nagrinėtuose tekstuose gana nemažai buvo reaguojama į elektroninių vizų klausimą bei keliamas dujų (t.y. energetinio saugumo) aspektas. Galima numanyti, jog tokiu būdu Kremliaus propaganda atspindi ir akcentuoja temas, kurios iš tikrųjų rūpi Maskvai.
Viktor Denisenko

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online