Konstitucinis referendumas Baltarusijoje – gelbėjimosi ratas Lukašenkai

Referendumas dėl Konstitucijos Baltarusijoje numatytas vasario 27 d., sekmadienį. Sausio 20 d. Aleksandro Lukašenkos pasirašytame dekrete Nr. 14 numatytas vienas klausimas: „Ar sutinkate su Baltarusijos Respublikos Konstitucijos pakeitimais ir papildymais?“ ir du galimi atsakymai: „taip“ arba „ne“. Baltarusijos valdžia nusprendė neleisti užsienyje gyvenantiems Baltarusijos piliečiams balsuoti, tačiau neaišku ar balsavimas įvyks padidėjus Rusijos karių skaičiui šalyje, kurie vasario 10-20 d. dalyvaus oficialiai planuojamuose manevruose Baltarusijos teritorijoje.

Konstitucijos komisijos parengtas naujos Konstitucijos projektas buvo pateiktas viešoms diskusijoms dar 2021 m. gruodžio 27 d. Ne paslaptis, kad diskusijos vyko tik su režimui lojaliomis visuomeninėmis organizacijomis, todėl esminių pakeitimų jame nebuvo padaryta.

Svarbiausi Konstitucijos projekto teiginiai yra susiję su valdžios sistemos pokyčiais, ypač su Visos Baltarusijos liaudies asamblėjos vaidmeniu – nuo 1996 m. kartą per kelerius metus (paprastai prieš Prezidento rinkimus) rengiamo kiekvieno regiono vietos valdžios ir bendruomenių atstovų susirinkimo, pašiepiančiai vadinamo „churalu“ arba „kurultais“ – kas simbolizuoja mongolų valdymo formas. Iki šiol VBLA suvažiavimai turėjo propagandinį tikslą – viena vertus, buvo dalijami pažadai, pavyzdžiui, užtikrinti Vakarų Europos pragyvenimo lygį ir medicininę priežiūrą, mažą infliaciją ar mažėjančias būsto kainas (kurie taip ir nebuvo išpildyti), kita vertus, buvo draudžiama išsakyti kritišką nuomonę apie valdžios institucijų nustatytas kryptis.

Tačiau naujoji VBLA patirs didelių pokyčių – ją sudarys 1 200 delegatų (taigi jų skaičius gerokai sumažės, nes ankstesniuose suvažiavimuose paprastai dalyvaudavo apie 2 500), kurie bus renkami penkerių metų kadencijai, o jai vadovaus prezidiumas, kurio pirmininku gali tapti dabartinis Prezidentas. Tačiau pirmiausia referendumui pateiktame Konstitucijos projekte numatyta, kad VBLA perims dalį vyriausybės ir prezidento kompetencijos, o tai praktiškai reiškia, kad ji taps dar vienu vykdomosios valdžios organu – jos rekomendacijas ir sprendimus įgyvendins parlamentas, ministrų taryba ir net valstybės vadovas. VBLA sprendimai turės aukščiausios galios aktų pobūdį – tai leis jai panaikinti įstatymus, nutarimus ir reglamentus (bet ne teismų sprendimus). Be to, būtent VBLA turės teisę tvirtinti visus strateginius sprendimus dėl vidaus ir užsienio politikos, karo doktrinos, karo padėties ar nepaprastosios padėties įvedimo, taip pat rinkti Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo pirmininką, teisėjus ir Centrinės rinkimų komisijos narius, už ką iki šiol buvo atsakingas valstybės vadovas.

Viena iš įdomiausių naujų VBLA prerogatyvų – teisė inicijuoti (kartu su parlamentu ir Konstituciniu teismu) apkaltos procedūrą, jei nustatoma, kad Prezidentas pažeidė Konstituciją, padarė sunkų nusikaltimą ar išdavystę. Galima daryti prielaidą, kad šia procedūra siekiama apsaugoti režimą, jei Prezidentu taptų vienas iš opozicijos politikų. Beje,  konstitucinė reforma bus taikoma ir pačioms Prezidento pareigoms – be to, kad tas pats asmuo jas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas, jas galės eiti tik vyresnis nei 40 metų asmuo, kuris iki rinkimų 20 metų nepertraukiamai gyveno Baltarusijoje ir neturi užsienio pilietybės.

  1. Lukašenka taip pat užsitikrino, kad netekęs valdžios liks neliečiamas – prezidentas, kuris baigė kadenciją iki gyvos galvos liks Baltarusijos parlamento aukštųjų rūmų – Respublikos tarybos – nariu. Be to, Respublikos tarybos pirmininkas taps antru asmeniu valstybėje, nes būtent jis, atsilaisvinus Prezidento pareigoms, laikinai eis jo pareigas iki naujų rinkimų; jis taip pat taps Saugumo tarybos vadovu (pagal dabartinį įstatymą šios pareigos priskiriamos Ministrui Pirmininkui).

Susirūpinimą gali kelti tai, kad reformuotoje Konstitucijoje nebėra frazės apie Baltarusijos siekį išlikti valstybe be branduolinio ginklo arba įgyti neutralios valstybės statusą. Tiesa, naujojoje Konstitucijos redakcijoje pabrėžiama, kad Baltarusija nevykdo karinės agresijos prieš kitas šalis, tačiau Rusijos Federacijos užsienio intervencijų (oficialiai vykdomų siekiant apsaugoti rusakalbių mažumą arba įtvirtinti taiką) kontekste galima manyti, kad tai tik propagandinė nuostata.

Baltarusijos opozicijos nuomonės dėl referendumo išsiskyrė – vieni ragina jį boikotuoti, kiti – balsuoti prieš režimo siūlomus Konstitucijos pakeitimus. Nepaisant to, Baltarusijos valdžia ruošiasi galimam pastarųjų savaičių įvykių Kazachstane atkartojimui. Pagrindinė protestų priežastis šiuo atveju galėtų būti planuojamas A. Lukašenkos kadencijos „išnulinimas“ – šis manevras leistų jam valdyti Baltarusiją (jei jis būtų paskelbtas abiejų ateinančių rinkimų nugalėtoju) ilgiausiai iki 2035 m. O net jei nuspręstų pasitraukti iš posto, jis, kaip ir Nursultanas Nazarbajevas, galėtų vadovauti Visos Baltarusijos liaudies asamblėjai ir išlaikyti faktinę valstybės kontrolę – tokios ateities perspektyva neabejotinai galėtų tapti priežastimi Baltarusijos visuomenei vėl išeiti į gatves. Todėl Baltarusijos vidaus reikalų ministerija surengė pratybas, kuriose dalyvavo OMON, SOBR kariai ir vidaus kariuomenė. Pasak ministerijos spaudos tarnybos pranešimo, per pratybas buvo patikrinta, kaip pasirengta „saugoti viešąją tvarką, malšinti riaušes, spręsti taktinių veiksmų, skirtų teroristinėms grupuotėms, ekstremistinėms grupuotėms ir ginkluotiems nusikaltėliams likviduoti, klausimus“. Poreikis rengti pratybas buvo aiškiai pagrįstas neseniai Kazachstane vykusiais įvykiais, kai protestus „lydėjo masiniai neramumai, išpuoliai ir įstaigų, įskaitant karinius objektus, puolimas“.

Kazachstano atveju Rusijos kariai įsikišo pagal Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitarimą, tačiau reikia pažymėti, kad Rusijos pajėgos buvo išvestos beveik iškart, kai krizė buvo išspręsta. Tačiau padėtis Baltarusijoje yra šiek tiek kitokia. Nors oficialūs skaičiai neskelbiami, galima spėti, kad dėl „Sąjungininkų ryžtingumo 2022“ manevrų į šalį atvyko apie 30 000 Rusijos karių. Su referendumu susijusių socialinių neramumų grėsmė gali būti gera dingstis pratęsti Rusijos buvimą Baltarusijoje – kol kas pareiškimą apie rusų išvedimą pasibaigus manevrams (vasario 20 d.) išgirdome tik iš Baltarusijos generalinio štabo viršininko generolo majoro Viktoro Hulevičiaus lūpų, o Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotojas generolas pulkininkas Aleksandras Fominas apie tai trumpos spaudos konferencijos metu neužsiminė.

„Sąjungininkų ryžtas 2022“ papildys manevrus „Zapad 2021“, kurių scenarijus buvo susijęs su „Vakarų valstybių“ bandymu išprovokuoti politinę krizę Baltarusijoje, o nepavykus – pradėti ginkluotą agresiją prieš šią šalį. Rusija turėjo prisidėti teikiant ginkluotą pagalbą Baltarusijai. 2022 m. vasario mėn. bus repetuojamas scenarijus, pagal kurį atsiras naujas priešininkas – Ukraina. Pirmajame etape Vakarų valstybės vėl bandys išprovokuoti politinę krizę ir pakeisti Baltarusijos valdžią. Vakarų valstybių nesėkmė toje kovoje išprovokuoja konfliktą tarp Ukrainos ir Baltarusijos bei Rusijos sąjunginės valstybės. Kitame etape „vakariečiai“ į Ukrainą įves taikos palaikymo pajėgas ir pareikalaus gerbti demokratines teises, paleisti politinius kalinius ir perduoti valdžią Baltarusijoje opozicijai. Šie reikalavimai bus atmesti, ir „vakariečiai“ pradės agresiją prieš Baltarusiją. Tada į pagalbą ateis Rusijos Federacija, o paskutinis etapas bus kontrpuolimas.

Manevrų metu planuojama naudoti raketų sistemą S-400 „Triumf“, kuri jau perduota Baltarusijai, 12 naikintuvų „Su-35S“, artilerijos ir raketų sistemas „Pancyr-S“ ir, neoficialiais duomenimis, raketinės artilerijos sistemas „Uragan“. A. Lukašenka išreiškė susidomėjimą pirkti „praktiškai visų rūšių ginkluotę“, kuri bus naudojama pratybų metu. Jis taip pat paskelbė, kad kartu su Rusija planuoja Baltarusijoje įkurti naujus kovinio rengimo centrus, kuriuose Baltarusijos kariai mokysis naudotis Rusijos įranga. Tai gali būti laikoma dar vienu ženklu, kad rusai ilgiau pasiliks pas savo kaimynus.

2021 m. gruodžio mėn. „American Enterprise Institute“ ataskaitoje aiškiai teigiama, kad tikrasis V. Putino tikslas artimiausiomis savaitėmis gali būti vienoje ar net keliose Baltarusijos vietose dislokuoti oro desanto ir mechanizuotąsias divizijas, kad būtų galima paremti planuojamą puolimą prieš Ukrainą ir kelti grėsmę NATO valstybėms narėms, ypač Baltijos šalims – tokiu atveju Rusijos mechanizuotosios pajėgos būtų abipus siauro Suvalkų koridoriaus, kuriuo teikiama NATO parama Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Tai taip pat leistų rusams sudaryti sąlygas pulti Kijeva iš vakarų pusės. Tačiau Ukrainos ekspertams didžiausią nerimą kelia Rusijos oro ir raketinių pajėgų buvimas Baltarusijos teritorijoje – Kremlius jau kurį laiką bando priversti A. Lukašenką leisti įkurti dvi bazes, iš kurių viena būtų Baranovičiuose. Yra požymių, kad iki šiol nenorėjęs pasiduoti A. Lukašenka pasiduos Maskvos spaudimui ir leis savo teritorijoje įkurti bent vieną oro pajėgų bazę, kuri keltų tiesioginę grėsmę Ukrainai. Ukrainiečiai tikisi, kad ten bus dislokuoti lėktuvai „Su-35“, oro gynybos ir raketų kompleksai „Iskander“, todėl ketina atidžiai stebėti Rusijos kariuomenės išvedimą, kai bus baigtas „Sąjungininkų ryžtas“.

JAV valstybės departamentas savo atstovo spaudai Nedo Price’o lūpomis įspėjo Baltarusiją, kad „jei Rusijos kariai nuolat liks [Baltarusijos] teritorijoje, NATO prireiks peržiūrėti savo pajėgų dislokaciją regione“.

Vasario 20 d. baigiasi ne tik „Sąjungininkų ryžtas 2022“, bet ir žiemos olimpinės žaidynės Pekine – ar Kremlius šį kartą, kitaip nei 2008 m. Gruzijoje ir 2014 m. Ukrainoje, nuspręs laikytis ekecherijos? Tai parodys laikas.

Šaltiniai:

  1. https://www.youtube.com/watch?v=D919mmYJeds
  2. https://function.mil.ru/news_page/country/more.htm?id=12404067@egNews
  3. https://t.me/pressmvd/3874
  4. https://www.aei.org/wp-content/uploads/2021/12/ISW-CT-Forecast-Series_Piece-2.pdf?x91208
  5. https://fakty.com.ua/ru/ukraine/polituka/20220119-vijskovi-navchannya-rf-u-bilorusi-eksperty-oczinyly-riven-nebezpeky-dlya-ukrayiny/

Voras Online

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online