Koronaviruso sukelta krizė kaip terpė geopolitiniams žaidimams

Dar 2009 metais politikos analitikas Danielius W. Drezneris linksminosi, nagrinėdamas, kaip zombių apokalipsė galėtų paveikti tarptautinę politiką (vėliau – 2011 metais – jis išleido visą knygą „Tarptautinės politikos teorijo…

Dar 2009 metais politikos analitikas Danielius W. Drezneris linksminosi, nagrinėdamas, kaip zombių apokalipsė galėtų paveikti tarptautinę politiką (vėliau – 2011 metais – jis išleido visą knygą „Tarptautinės politikos teorijos ir zombiai“, skirtą šiam klausimui). Dabartinėje situacijoje pasaulyje Dreznerio pamąstymai vėl tampa aktualūs. Būtina paminėti, jog fantastinių istorijų apie zombius modelis remiasi kaip tik užkrato (virusinės infekcijos) plitimo principu. Kažkas panašaus šiandien vyksta pasaulyje, kalbant apie koronaviruso COVID-19 pandemiją.
Tarp Dreznerio pamąstymų, pavyzdžiui, yra pastebėjimas, jog pagal neokonservatizmo teoriją zombiai turėtų būti suprantami kaip „egzistencinis pavojus žmonių gyvenimo būdui“, o atsakas į grėsmę, atitinkamai, greitas ir agresyvus. Tarp tokio atsako variantų – šalies, kuri atsidūrė zombių apokalipsės sūkuryje, okupacija, siekiant suformuoti ten žmonijos pasipriešinimo forpostą (čia viskas cituojama pagal D.W. Dreznerio įrašą „Foreign Policy“ tinklaraštyje).
Žinoma, į pateikiamus pamąstymus pirmiausiai reikėtų žiūrėti kaip į intelektualinį žaidimą, tačiau klausimas, kaip globali krizinė situacija gali paveikti vienos ar kitos valstybės veiksmus išlieka atviras. Šiuo atveju – pakalbėkime apie Rusiją.
Maskva jau pasiuntė į Italiją (labiausiai COVID-19 paveiktą šalį Europoje) savo medicininę pagalbą. Buvo pranešama apie 100 medicinos darbuotojų ir didelę medicininių priemonių siuntą, kurią atgabeno net 9 krovininiai Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvai. Žinoma, tai dar nėra „paveiktos valstybės“ okupacija, bet Maskva šiuo atveju gana akivaizdžiai žaidžia savo politinius žaidimus, ypač jeigu tiesa tai, ką paskelbė italų laikraštis „La Stampa“. Minėto leidinio publikacijoje teigiama, jog 80 proc. Rusijos atsiųstos pagalbos yra nenaudinga, kalbant apie realią kovą su COVID-19.
Galima sakyti, jog šiuo atveju Maskva nusprendė pasinaudoti situacija ir perimti iniciatyvą. Tuo metu, kai informacija apie Europos Sąjungos paramą Italijai yra gana kukli, Rusijos žingsnis buvo plačiai reklamuojamas (pirmiausiai – pačios Maskvos). Ko gero, Kremlius tikisi, kad jausdama dėkingumą Rusijai Roma gali tapti Maskvos sąjungininke, siekiant europinių sankcijų atšaukimo. Beje, pati Maskva irgi gana plačiai kelia šį klausimą tarptautinių lygių, kalbėdama apie bendrą solidarumą ir būtinybę atsisakyti sankcijų. Pavyzdžiui, Vladimiras Putinas vaizdo konferencijoje su kitais G-20 lyderiais buvo iškėlęs „moratoriumo sankcijoms“ idėją.
Čia vertėtų priminti, kad sankcijos yra taikomos Rusijai dėl Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio užgrobimo. Iš esmės, jos galėtų būti atšauktos tik po aneksuotos teritorijos grąžinimo Kijevui.
Mūšio laukas – informacinė erdvė
Situacija dėl COVID-19 pandemijos atveria naujas galimybes ir vadinamajam informaciniam karui. JAV generalinis sekretorius Mikeas Pompeo dar kovo viduryje viešai apkaltino Rusiją, Kiniją ir Iraną, jog šios valstybės vykdo tikslinį informacinį puolimą prieš JAV. Pasak jo, puolimo tikslas – dezinformacijos apie koronavirusą ir JAV sugebėjimo valdyti šią problemą skleidimas. Tokio informacinio puolimo tikslas – kelti paniką visuomenėje.
Panašiu laiku laikraštis „The Financial Times“ paskelbė straipsnį, kuriame kalbama apie neviešinamą Europos Sąjungos ataskaitą, kurioje irgi užfiksuotas sustiprėjęs propagandinis puolimas, nukreiptas prieš susivienijusią Europą. Publikacijoje teigiama, jog esminiai naratyvai, „stumiami“ Kremliaus kontroliuojamų medijų, yra susiję su teiginiais apie ES nesugebėjimą suvaldyti situaciją su COVID-19 plitimu. Tokio puolimo tikslas – kelti tą pačią paniką tarp paprastų gyventojų, o taip pat skaldyti Europos vienybę.
Visa tai yra ne kas kita, kaip gana gerai žinomos „Karštosios bulvės“ (angl. Hot potato) propagandos technikos įgyvendinimo pavyzdys.  Šios technikos esmė – skatinti tam tikrą įvykį, arba tiesiog pasinaudoti realiu, nuo propagandos šaltinio nepriklausančiu, įvykiu. Beje, atitinkami „karšti“ naratyvai pradeda brautis ir į Lietuvos (bei kitų Baltijos šalių) informacinę erdvę. Tai parodo tokio pobūdžio pasakojimų monitoringo rezultatai (šio teksto autorius dalyvauja viename iš atitinkamų specialiųjų projektų). Moksliniam tokių naratyvų apsvarstymui dar reikėtų laiko, tačiau jau dabar galima kalbėti apie pagrindines tendencijas. Kremliaus remiama propaganda aktyviai platina teiginius, kad ES ir NATO solidarumas jau žlugo, kad Italija yra palikta likimo valiai (ir lygiai taip pat bus palikta ir Lietuva ar kitos regiono valstybės), kad Rusija ir Europa susivienys kovai prieš „realų iššūkį – koronavirusą“, o tai reiškia, kad „Baltijos rusofobai jau pralaimėjo“.
Galimybė dar vienai avantiūrai?
Būtina atsižvelgti ir į tai, kad jau siaučiant koronavirusui Rusija pradėjo karines pratybas Kaliningrado srityje. Kaip buvo pranešama, pratybose yra naudojamos „Iskander“ sparnuotosios raketos – tos, kuriomis Maskva taip mėgsta bauginti regioną. Nors pratybos pateikiamos kaip „seniai suplanuotos“, dabartinėje situacijoje jos gali būti interpretuojamas ir kaip aiškus signalas kaimyninėms valstybėms.
Kremlius mėgsta krizines situacijas ir mato jose tam tikras galimybes. Geriausias pavyzdys būtų Krymo užgrobimo istorija. Maskva pasinaudojo situacija, kai Ukraina atsidūrė gilioje politinėje krizėje, buvo nepasirengusi greitiems sprendimams, savotiškai išgyveno tarpuvaldžios laikotarpį. Visa tai Kremlius suvokė kaip atsivėrusį galimybių langą, kuris leido efektyviai įgyvendinti Krymo aneksiją. Vėliau Maskva pati skatino krizinę situaciją Ukrainoje, provokuodama konfliktą Donbase. Šios aplinkybės leidžia kelti klausimą, ar Maskva negali siekti pasinaudoti ir dabartine situacija pasaulyje savo tikslams?
Žinoma, pasvarstymai apie Rusijos agresiją prieš kurią nors iš savo kaimyninių valstybių dabar gali atrodyti kaip pigi spekuliacija. Kita vertus, Maskvą neretai veikia jos pačios propagandiniai teiginiai. Ji gali įtikėti, kad NATO ir ES demonstruoja neveiksnumą ir yra palaidoję bendrą solidarumą vardan egoistinio principo „kiekvienas pats už save“. Kitaip sakant, tai galimybė pribaigti aljansą, nes situacija, kai įgyvendinama agresija prieš aljansui priklausančią šalį, o NATO nesugeba į tai deramai sureaguoti (nepritaiko penkto sutarties straipsnio), reikštų šios struktūros pabaigą.

Tiek 2008 metų agresija prieš Sakartvelą, tiek 2014 ir vėlesnį įvykiai Ukrainoje aiškiai parodė, jog Rusija, matydama galimybę, mėgsta veikti greitai ir nenuspėjamai (o iš esmės – nelogiškai). Taip Kremlius pasiekia strateginį pranašumą. Todėl ir klausimas, ar Maskva negali pasinaudoti dabartine situacija (iš esmės – globalia krize, kilusia dėl koronaviruso COVID-19) savo geopolitiniams tikslams yra visai realus.
Kita vertus, galimybė, kad Maskva gali dabar ryžtis naujai karinei avantiūrai yra gana menka. Kremlius mėgsta naudotis kitų krizinėmis situacijomis, bet COVID-19 iššūkis yra globalus. Virusas greitai plinta ir Rusijoje, veikdamas ir Maskvos planus. Pavyzdžiui, dėl koronaviruso atidėtas balsavimas dėl Konstitucijos pakeitimų, kurie atvers Rusijos prezidentui Vladimui Putinui galimybę išlikti šalies vadovo poste iki 2036 metų. Grėsmė pakibo ir virš pompastiško Pergalės dienos minėjimo gegužės 9 dieną. Kitaip sakant, Kremlius ir taip turi problemų, kuriuos turėtų dabar spręsti (prisiminkime šiame kontekste ir smarkiai kritusias naftos kainas).
Tokioje situacijoje galima prognozuoti, jog Rusija iš esmės apsiribos informaciniu karu, o jos pagrindinis strateginis tikslas bus ekonominių sankcijų atšaukimas. Tam Maskva sieks skaldyti europinę vienybę ir solidarumą, spekuliuos COVID-19 kaip „bendražmogiškojo iššūkio“, kurio akivaizdoje turi būti pamiršti seni nesutarimai, tema. Taip pat galima prognozuoti, jog bus bandoma įteigti, kad Maskva tvarkosi su iššūkiu „geriau už kitus“. Savo pasiekimų vaisiais Kremlius dalinsis tik su „išrinktosiomis“ europinėmis valstybėmis, siekdamas jų dėkingumo ir palankumo, kai eilinį kartą bus svarstomas sankcijų pratęsimo klausimas.
Viktor Denisenko

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online