G-6Z6YWBKSCF

Kremliaus herojus funkcionierius-cinikas Moldovoje

Interneto leidinio „The Insider“ vyriausiasis redaktorius Romanas Dobrohotovas praėjusiais metais priminė Maskvos centro „Dosjė“ tyrimą, kai „nulaužus“ Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnų korespondenciją, išaiškėjo masyvas informacijos apie Maskvos manipuliuojamus politikus, taip pat parlamentų narius, Gruzijoje, Moldovoje, kitos posovietinėse šalyse.

Maskva išlaiko įtaką reikšmingam skaičiui politikų posovietinėje erdvėje.

Vienas tokių – buvęs Moldovos prezidentas Igoris Dodonas, kuris per prezidentavimą 2016-2020 metais taip ir neišsirengė į kaimyninę Ukrainą, užtat buvo reguliarus svečias Maskvoje ir tada, kai ten nevyko joks demokratinis lyderis. Su Kremliumi net derino savo pareiškimus užsienio politikos temomis.

Maskvoje sėkmingai verslauja I.Dodono brolis Aleksandras. Kompanija  „Arkhpley Development“, kurios bendrasavininkai yra A.Dodonas ir buvusio Rusijos generalinio prokuroro, dabar prezidento atstovo Šiaurės Kaukazo federalinėje apygardoje Jurijaus Čaikos sūnus Igoris, 2019 metų gruodį įsigijo žemės sklypą Maskvos pietryčiuose ręsti aukštybinius gyvenamuosius namus.

Komentuodams sandorį televizijai „Nastoyashcheje vremia“, 2020-ųjų lapkritį Maiai Sandu rinkimus pralaimėjęs, bet prezidentinių įgaliojimų dar neperdavęs I.Dodonas pareiškė nematąs situacijoje nieko nusikalstamo.

Pasak Moldovos parlamentaro Oazu Nantoiaus, prezidentė (nuo 2020 metų gruodžio 24 dienos) M.Sandu paveldėjo I.Dodono puoselėtą (dujos mainais už lojalumą Kremliui) kiaurai korumpuotą sistemą taip pat energetikos sektoriuje, kai, pavyzdžiui, Maskvos kontroliuojam  separatistiniam Padniestrės regionui „Gazprom“ dujas tiekė de facto už dyką (kadangi prorusiškas, išeina, tiekė lyg ir pats sau).

Susikaupė aštuonių milijardų milijardų dolerių skola, kuri skurdžiai gyvenančiai Moldovai – labai sunki našta. Kilus Kišiniovo geopolitinio vektoriaus slinkties į Vakarus grėsmei, „Gazprom“ skolą (tiesa, „vos“ 700 milijonų), be abejo, prisiminė.

Dabartiniame proeuropietiškame Moldovos parlamente posėdžiauja opozicinis blokas išraiškingu pavadinimu socialistai ir komunistai.

Socialisto I.Dodono partneris komunistų lyderis Vladimiras Voroninas (prieš rinkimus susitikęs su Maskvos vadovaujamos Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) parlamentinės asamblėjos atstovais) pareiškė, jog Moldovos parlamento rinkimuose pažeista 1961-ųjų Vienos konvencija, nes į rinkimų procesą tiesiogiai kišosi Amerikos ir Europos Sąjungos (ES) pasiuntiniai Kišiniove.

Prezidento rinkimus pralošęs I.Dodonas yra grėsmingai pareiškęs, jog jų rezultatas reiškia jo išpuoselėtų gerų santykių su Maskva pabaigą, bet ir reiškė viltį, jog Kišiniovas nepasiduos Amerikos spaudimui nesidės prie sankcijų Rusijai.

Tą patį kartojo jau prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje kovo 9 dieną: „tikiuosi, Moldovos valdžia sugebės atsispirti augančiams Vakarų partnerių spaudimui ir veiks, remdamasi nacionaliniais interesais.“

Deja, pataikė. Prezidentė M.Sandu interviu „Radio Europa Liberă“ balandžio 1-ąją pripažino, jog jos šalis sieks išlaikyti neutralumą ir kartu su demokratiniu pasauliu neįves sankcijų Rusijai: „Ar galime šiandien palikti šalį be gamtinių dujų bei elektros? Ne, negalime – nei dėl mūsų piliečių, nei 100 tūkstačnių ukrainiečių pabėgėlių, tarp kurių yra 50 tūkstančių vaikų.“

Dabartiniam Molovos parlamentui reikėjo didesnio „už vidutinį“ ryžto 2020 metų spalio 5-ąją atleidžiant irgi I.Dodono „paveldą“ (paskyrė 2019 metų lapkritį likus kelioms savaitėms iki valdžios perdavimo M.Sandu) generalinį prokurorą Alexandrą Stoianoglo kaip nepajėgų kautis su korupcija ir ta pačia korupcija bei įgaliojimų viršijimu įtarus.

Didesnio „už vidutinį“ todėl, kad A.Stoianoglo „stogavo“ ne tik buvęs prezidentas, bet ir geopolitinės galios „toliau“ į rytus.

Po praloštų rinkimų I.Dodonas, be abejo, neprapuolė – ne tik posėdžiauja parlamente, bet ir nuo 2021 metų birželio 30-osios vadovauja visuomeninei organizacijai „Moldovos-Rusijos verslo sąjunga“. Kai taip, logiška, jog kitaip apie sankcijas šnekėti negali tiesiog pagal apibrėžimą.

Sovietinės stilistikos funkcionierius apskritai nuėjo tipišką tipiško funkcionieriaus kelią. Prieš prezindentavimą 2009-2016 metais buvo Moldovos parlamento deputatas, 2006-2009 metais  vadovavo šalies ekonomikos bei prekybos ministerijai.

Nuo 2020 metų gruodžio 30-osios iki 2021-ųjų gruodžio 18 dienos – Moldovos socialistų partijos pirmininkas (dabar „kilstelėtas“ į garbės pirmininkus).

2017-2018 metais Moldovos konstitucinis teismas keletą kartų laikinai šalino I.Dodoną nuo prezidentystės, nes/kai atsisakė tvirtinti kai kuriuos skyrimus į Ministrų kabinetą bei įstatymus (pavyzdžiui, Kovos su propaganda įstatymą; propaganda sklinda žinia iš kur).

Įstatymus bei skyrimus tekdavo pasirašyti Parlamento pirmininkui Andrianui Candu, po ko prezidentystė vėl grįždavo I.Dodonui.

Tokia reikalų padėtis apskritai nurodo (tam tikra prasme tebeatspindi – apie korumpuoto generalinio prokuroro šalininimą čia minėta) į dramatišką skurdžiausios Europos valstybės geopolitinį dvilypumą – balansuoti (neretai iki blaškymosi) tarp korumpuojančių Rytų ir geismo žengti į demokratinius Vakarus.

I.Dodonas yra rusų kontroliuojamo Padniestrės anklavo įteisinimą įtvirtinančios federalizacijos šalininkas, pasisako už Moldovos asocijuotos narystės ES sutarties nutraukimą visiško neutralumo naudai.

Dabartinėmis aplinkybėmis valstybei kone savižudiška.

Iš interviu „Deutsche Welle“ 2016-aisiais iškart po to, kai buvo išrinktas prezidentu: „Manau, jog šalis turi daug problemų, kurias turi spręsti kartu su Rusija. Esu nei prorusiškas, nei provakarietiškas, o promoldaviškas politikas, Moldovos valstybiškumo šalininkas. Man svarbiausi yra šalies interesai, gi „prorusiškumą“ primeta politiniai oponentai.“

2017 metų sausio 16-18 dienomis prezidentas I.Dodonas su pirmu užsienio vizitu lankėsi Maskvoje Rusijos prezidento kvietimu. Tapo pirmu Moldovos prezidentu per devyneris metus, pirma užsienio kelione pasirinkęs Rusiją.

Susitikime su Vladimiru Putinu pareiškė, jog Asocijuotos narystės ES sutartis greitu laiku bus anuliuota (Moldovos laimei, neįvyko, atvirkščiai, M.Sandu su Gruzijos bei Ukrainos vadovais kovo 3-ąją pateikė paraišką dėl narystės ES) ir paprašė Rusijos diktatoriaus suteikti jo šaliai stebėtojos statusą Maskvos kontroliuojamoje Eurazijos Ekonominėje Sąjungoje (2018-aisiais gavo). Taip pat pareiškė, jog stos Moldovos suartėjimas su NATO.

Tų pačių metų kovo 17-19 dienomis vėl išsirengė į Maskvą, šįkart su neoficialiu vizitu, kurio metu tačiau su V.Putinu apsvarstė Padniestrės bei moldavų darbo migrantų Rusijoje temas.

Irgi 2017-ųjų gegužės 9 dieną dalyvavo Pergalės parade Maskvoje praktiškai vien su Rusijos diktatoriaus vasalais. Sprendimą argumentavo taip: „Gavau kvietimą iš Rusijos prezidento V.Putino aplankyti šventinius renginius Raudonojoje aikštėje. Kadangi Modovos prezidentai 15 metų tą dieną nevyko į Maskvą, nusprendžiau važiuoti.“

Paskutinėmis prezidentavimo savaitėmis prieš praloštus rinkimus pasirašė įsaką, suteikiantį (tiksliau, gražinantį) rusų kalbai oficialios statusą Moldovos teritorijoje.

Jau po praloštų rinimų 2020 metų gruodžio 24-25 dienomis su tuometiniu Kišiniovo meru Ionu  Cebanu bei prorusiško Gagalūzijos regiono vadove (gagaūziškai Başkan) Irina Vlah vėl vyko į  Maskvą, idant susitiktų ir su moldavų diasporos atstovais, ir Rusijos dūmos vadovybe.

Moldovos gyvenimą reikšmingai į priešingą nuo demokratijos pusę kreipusiam Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojui Dmitrijui Kozakui (kaip ir visai Rusijos vadovybei) išreiškė visapusišką padėką už paramą Moldovai kovoje su koronavirusu, sausra, taip pat pagelbėjant moldavų fermeriams eksportuoti savo produkciją į Rusijos rinką 2018-2020 metais.

Primintina, jog po Moldovos D.Kozaką Kremlius tokiam pat veikimui „metė“ į Ukrainą, iš dalies ir jo dėka (be abejo, klusniai vykdant patrono instrukcijas) baigėsi, kuo baigėsi.

2021 metų gegužės 5-ąją I.Dodonas jau kaip tik socialistų partijos lyderis susitiko su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka, kaip skelbta, neformalioje aplinkoje užmiestyje.

Pasak žiniasklaidos, tarp politikų yra nusistovėję ne tik dalykiniai, bet ir bičiuliški santykiai, I.Dodonas po susitikimo įvardijo Minsko diktatorių tikru patriotu, gebančiu apginti savo šalies suverenitetą, nors visas pasaulis žinojo, kas ir kaip. Vis dėlto skelbė, ką skelbė.

Bet laikai sėdėjimo vienu metu ant kelių „geopolitinių kėdžių“ jau karo aplinkybėmis tiesiog baigėsi, apsispręsti reikia čia ir dabar, net jei tai skausminga.

Kaip žiūrėsi, faktai I.Dodono „promoldaviškumo“ nepatvirtina, veikiau atvirkščiai – nurodo  pasirengimą „įteikti“ savo tėvynę Rytų diktatoriui.

Tam tikra prasme Moldovai pasisekė, jog jos prezidentas – nebe I.Dodonas.

Kita vertus, čia irgi minėta, jog jo paveldas (pirmiausia mentalinis, žymėtas korupcijos, peraugančios į atvirą cinizmą) šalį kurį laiką lydės ir net grasins valstybingumui.

Pavyzdžiui, fragmentas. „Moldovos-Rusijos verslo sąjungos“ pirmininkas bei buvęs šalies prezidentas I.Dodonas kovo 7 dieną, kai Rusijos agresija prieš Ukrainą vyko jau porą savaičių, paragino šalies valdžią „pasinaudoti galimybe“ (kabutės tiesiog prašosi) plėsti Moldovos žemės  ūkio produkcijos eksportą į Rusiją.

Esą tik reikia pergalvoti logistines schemas, mat moldavišką produkciją „dėl Ukrainos įvykių“ rusams pristatyti gali tekti per Baltarusiją. Bet tiekti produktus imliai Rusijos rinkai būtinai strategiška.

Dar vienas. Kovo 4-ąją I.Dodonas klaida pavadino Moldovos išstojimą iš Maskvos moderuojamos NVS, o prezidentės M.Sandu pasirašytą paraišką į ES dieną prieš pavadino savireklamos akcija, nes NVS tenka liūto dalis moldaviško eksporto.

Ne ką bepridursi – net sunkoka suprasti, ko čia daugiau, geopolitinio, etinio aklumo ar banalaus cinizmo.

Gali ir būti, jog buvęs akivaizdžiai promaskvietiškas Moldovos prezidentas – korumpuotas funkcionierius ir cinikas vienu metu, na ir kas, kad su trigubu aukštuoju ekonominiu-vadybiniu išsilavinimu (tiesa, visus pelnė Moldovoje).

Na ir kas, kad Moldovos šachmatų federacijos prezidentas (net nuo 2011 metų rugsėjo 24-osios).

Paradoksaliai (juk socialistas) veikiantis-gyvenantis pagal algoritmą „nothing personal just business“. Moldovos nelaimei, karas cinizmą ypač „išgrynina“.

Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

24 komentarų
Autorius: Voras Online