Kremliaus herojus „vakarietis“ Leonidas Sluckis

Sputnik/Scanpix

Visiems vis labiau (tiesa, toliau į Vakarus labai jau „laipsniškai“) aišku, jog Kremlius galutinai ir be jokių vualizavimų, „etinių niekų“ pagrindiniu politikos vektoriumi apsibrėžė konfrontaciją su demokratiniais Vakarais. Ne bet kokią, o civilizacinę, ne mažiau.

Vis dėlto pro forma ryšiai su tais pačiais Vakarais nenutrūkę, kad ir iš inercijos. Todėl formalus atstovavimas „savitu stiliumi“ reikalingas.

Šiųmetinės Andrejaus Sacharovo vardo premijos „Už minties laisvę“ skyrimą (paskyrė Europos parlamentas (EP)) pernai rugsėjį nuodytam, šių metų sausį po gydymo Vokietijoje į tėvynę grįžusiam ir iškart įkalintam Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui Rusijos dūmos Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas L.Sluckis pavadino dar vienu Vakarų politiniu instrumentu legalizuoti kišimąsi į suverenių valstybių reikalus.

Rusų parlamentaras priminė, jog EP A.Sacharovo premiją pastaraisiais metais skyrė Baltarusijos ir Venesuelos opozicijai, kas reiškia, jog laureatais „skirti“ ištikimi kolektyvinių Vakarų kovotojai su jiems nepatogiais režimais. Ir apibendrino, jog tokia taktika neturi neiko bendra su kova už taiką, kurios simboliu buvo didysis rusų tėvynainis A.Sacharovas.

Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas vis dėlto gudravo (labai mandagiai tariant), kai A.Sacharovą pavadino „didžiuoju“.

1989-ųjų gruodį A.Sacharovas paskutinę savo gyvenimo dieną iš SSRS liaudies deputatų suvažiavimo tribūnos kalbėjo apie reikalą baigti su paveldėtu imperiniu mąstymu, už ką deputatų buvo vieningai nušvilptas, nušauktas ir nuplotas. Nuvytas į vietą kone tiesiogine to žodžio prasme. Kitą dieną visas suvažiavimas lyg niekur nieko vyko atsisveikinti su po tokio posėdžio mirusiu akademiku ir žmogaus teisių gynėju.

Dabartinė Rusijos valdančioji klasė vienareikšmiškai yra nušvilpusiųjų ir kitą dieną lyg niekur nieko prisistačiusiųjų „atsisveikinti“ su didžiuoju rusu mentaliteto tęsėjai. Kalbant tiesiai, širdies gilumoje L.Sluckiui A.Sacharovas – joks didysis.

Reagavimo į bet ką „nepakeliamą lengvybę“ Dūmos Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas demonstravo ir komentare apie čia aprašyto Rusijos eksprezidento Dmitrijaus Medvedevo (tekstas „Nevisai nusisekęs Kremliaus herojus Dmitrijus Medvedevas“) opusą verslo dienraštyje „Kommersant“ (10 11) Ukrainos klausimu – kad Ukrainą valdo „nacikai“, todėl niekaip negalima derėtis su dabartine jos vadovybe. Esą absoliučiai beprasmiška ir net žalinga siekti santykių su Kijevu, kai/nes ten valdžioje neišmanėliai. Todėl esą dera sulaukti prognozuojamos valdžios. Ir Maskva sulauks.

L.Sluckis opusą pavadino preciziškai tiksliu (posakis „ne į antakį, o į akį“ rusiškai, be abejo, skambesnis negu vertimas), mat, deja, tai Kijevas kursto konfrontaciją su Maskva ir rusofobiją (visokie ten mitai apie Rusijos agresiją, Vakarų sankcijų meldimas, iš anksto pasmerktos koalicijų prieš Maskvą „Krymio platformos“ pavyzdžiu kurpimas), kurią esą tenka stebėti jau aštuntus metus. Žodžiu, jokios subalansuotos, adekvačios politikos.

„No pasarán!“ (Jie nepraeis – A.S.) – guviai merkia akį publikai Rusijos dūmos Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas.

Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (ETPA) rusai paliko patys 2014 metais po Krymo aneksiją bei agresiją prieš Ukrainą smerkiančios rezoliucijos. 2019-ųjų birželio pabaigoje ETPA nutarė leisti Rusijos parlamento delegacijai grįžti ir dėl to, kad Maskva 2017-ųjų birželį nustojo mokėti nario mokestį į Europos Tarybos (ET) iždą – 33 mln. eurų kasmet (apie 7 proc. ET biudžeto, dideli pinigai).

Grąžinimą lydėjo nesmagios diskusijos, viena vertus, argumentuojant, jog geriau turėti Rusiją organizacijos viduje, taip esą bus daugiau naudos lenkiant Maskvą prie taisyklių bei įsipareigojimų laikymosi. Septynios ETPA šalys narės (Baltijos valstybės, Lenkija, Švedija etc.) laikėsi nuostatos, jog jei jau grąžinti, bent su simboliniais ribojimais, argumentuodamos, kad santykiuose su Maskva jokios pažangios jokioje srityje nėra tiesiog chroniškai.

ETPA dauguma balsavo kitaip, ir – ką? Rusai per daug nesismulkino, konstruktyviai pasiraitojo rankoves ir… pradėjo nuo žeminimio, kad Europa 2014-aisiais išdrįso daryti žodines pastabas apie rusų kariškių žudomus ukrainiečius, grobiamas  svetimas žemes. Kaip pastebėjo vienas diplomatas, susidarė įspūdis, jog Rusijos politikai vyko ne į ETPA, o karą.

Rusų delegacijos vadovas L.Sluckis dar jos grąžinimo išvakarėse pareiškė, jog šis žingsnis patvirtina, kad visi susitaikė su Krymo aneksija ir pripažįsta – viskas, pusiasalis mūsų. Po to buvo „ramiausiai“ pasiūlytas į ETPA prezidento pavaduotojus.

Tiesa, skandalas įsiplieskė ne dėl to: lyčių atstovavimo paritetui jautrūs Europos politikai sužinojo apie L.Sluckio seksualinius „ieškojimus“ tėvynėje, ir jo tarptautinė karjera „tam kartui“ sustojo.

Apie seksualinius „ieškojimus“ čia toliau, gi „pakeliui“ irgi tinka priminti, jog Amerikos prezidento rinkimų rezultatais nepatenkintų protestuojų organizuotą Kapitolijaus šturmą Vašingtone sausio 6-ąją L.Sluckis iš pradžių pikdžiugiškai pavadino „spalvotąja revoliucija“, kuri bumerangu atsigręžė prieš JAV. Rusijos valdančioji klasė apsėsta įsitikinimo, jog Vakarai rezga „spalvotąsias revoliucijas“ ir Rusijoje, ir aplink ją.

Bet prieš Rusijos ir JAV prezidentų susitikimą birželį Dūmos Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas unisonu su Rusijos  užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu jau grasino „dar pažiūrėti“, kaip Amerikoje reikalai su opozicijos, žmogaus teisėmis sausio 6-osios įvykių Vašingtone šviesoje.

Kaip ir pavojingoka (tarkime, bet kam kitam Rusijos valdžios klasėje) minties slinktis. Kita vertus, tėvynėje grėsmės nuo L.Sluckio – kaip nuo žasies vanduo, ir tai logiška.

Visų Dūmos kadencijų nuo 2000-ųjų deputatas, nuo 2016 metų Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas L.Sluckis ir šį rugsėjį vykusiuose parlamento rinkimuose su šefu Vladimiru Žirinovskiu pradėjo liberalų demokratų partijos rinkiminį sąrašą ir logiškai sėkmingai rinkimų barjerą įveikė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškart po rinkimų patikino remsiąs L.Sluckio kandidatūrą eiliniam pirmininkavimui Tarptautinių santykių komitetui.

Palankumui jokios įtakos neturėjo, pavyzdžiui, skandalas 2018 metais, kuomet Dūmos Tarptautinių santykių komiteto pirmininką seksualiniu priekabiavimu apkaltino BBC rusų tarnybos korespondentė Farida Rustamova, televizijos „Doždj“ prodiuserė Darya Zhuk, televizijos RTVi žurnalistė Ekaterina Kotrikadzė.

Pasak F.Rustamovos, jai atvykus į L.Sluckio kabinetą su redakcijos užduotimi (apie dešiniosios populistės Marinos Le Pen šansus Prancūzijos prezidento rinkimuose) Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas ją ir prie įjungto diktofono vadino kiškučiu ir siūlė mesti darbą, mat ji nuo jo  bėganti, įžeidžianti nenoru bučiuotis, nors tai jis galįs iš tiesų Farida pasirūpinti.

Sužinojęs, kad žurnalistė rengiasi tekėti, politikas pareiškė: puikiausiai, būsi ir žmona, ir mano meilužė. Iki komentaro apie M. Le Pen galimybes rinkimuose taip ir neprieita.

D.Zhuk pasakojo su L.Sluckiu susidūrusi, kai kvietė į televizijos laidą. Politikas atsakė žinute mobiliuoju, jog sutiksiąs, jei prodiuserė sutiksianti su juo pavakarieniauti. Atvykęs į laidą pradėjo nuo to, kad bandė D.Zhuk bučiuoti bei, pavadinkime, graibyti. E.Kotrikadzę Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas užrakino kabinete ir prispaudęs prie sienos irgi bandė bučiuoti.

Dūmos Etikos komitetas visais atvejais politiko veiksmuose nieko smerktino nepamatė.

Šį rugsėjį „Svoboda“ išanalizavo L.Sluckio dukters paskyrą interneto socialiniame tinkle „TikTok“, kuriame devynmetė Lidija vaikiškai atvirai pasakoja apie tėvų nekilnojamąjį turtą Turkijoje, prašmatniuose Tailando, Honkongo, Grenados, Maldyvų etc. kurortuose leidžiamas atostogas, prestižinę amerikietišką mokyklą Šveicarijoje, kurią pradėjo lankyti, ir kad viliasi po penkerių metų gauti Šveicerijos pilietybę.

Apie ją, mat/kai L.Sluckis mėgsta samprotauti apie Amerikos ir Rusijos geopolitinę priešpriešą, kaip asmeniškai didžiuojasi JAV jam taikomomis sankcijomis ir peikti Vakarus dėl dvigubų standartų. Nuo 1956 metų veikiančios pirmos Šveicarijos teritorijoje mokyklos itališkai kalbančiame Tičino kantone už 8 minučių važiavimo nuo Lugano pavadinimas Tasis  šifruojamas kaip „The American School in Switzerland“ – Amerikos mokykla Šveicarijoje.

Jos interneto puslapyje skelbiama, jog pagrindinė amerikietės pedagogės Mery Chris Fleming įsteigtos švietimo įstaigos misija – perduoti Vakarų civilizacijos bei pasaulio kultūros paveldą, kuris įprasmina dabartį ir teikia ateities viltį. Mokymasis (su apgyvendinimu) kainuoja 87 550 dolerių.

2019 metais paskelbtame A.Navalno tyrime apie Dūmos Tarptautinių santykių komiteto pirmininko turtus pas jį bei artimuosius konstatuotas ndeklaruotas hektaras prestižiniame Pamaskvės Rubliovkos rajone, apartamentai Maskvoje už 40 milijonų rublių, 12 milijonų vertės „Mercedes-Maybach“ ir 825 neapmokėtos baudos už kelių taisyklių pažeidimus.

Sluckių šeimos turto deklaracijoje nurodoma, jog 2020 metais vyras ir žmona užgyveno mažiau nei 6 milijonus rublių. Ir „Svoboda“ tyrėjai, ir A.Navalnas priėjo išvados, jog Dūmos tarptautinių santykių komiteto pirmininko šeimos išlaidos daug kartų viršija deklaruotas pajamas.

Pasak Michailo Chodorkovskio centro „Dosjė“ balandį paskelbto tyrimo, L.Sluckio vadovaujamas Rusijos taikos fondas nesidrovi prašyti finansinės paramos iš Amerikos senatorių. Bendradarbiavimas su šiuo fondu Europos politikams kai kada kainuoja karjerą, „Dosjė“ pateikia pavyzdį prancūzų parlamentaro Thierry Mariani, kuris L.Sluckio kvietimu 2015-aisiais lankėsi Rusijos aneksuotame Kryme, už ką kitais metais neteko Europos liaudies partijos prie ETPA  vicepirmininko regalijų.

ETPA prezidentui Pedrui Agramuntui teko atsistatydinti po to, kai Rusijos valstybės dūmos deputatų, EP, ETPA narių sudėtyje vyko į Siriją, susitiko su jos diktatoriumi Basharu al-Assadu bei aplankė rusų karinę oro bazę Sirijos Hmeimime.

Dar detalė apie „vakarietiškus“ įpročius Dūmos tarptautinių santykių komiteto pirmininko, mėgstančio samprotauti apie Briuselio provokacijas ar JAV prezidento Joe Bideno administracijos „pragarišką absurdą“.

„Deutsche Welle“ kovą pradėjo tyrimą ir balandį paskelbė, jog savo įrašų interneto socialiniuose tinkluose „išsukimo“ reikalu L.Sluckis naudojasi specializuotos interneto platformos „Bosslike.ru“ (jei ką – pavadinimas verčiamas „Bosas patinka“) paslaugomis ir moka kone daugiausiai – už patiktuką (Like) ar perspausdinimą interneto socialiniuose tinkluose  „Facebook“, „Twitter“ atmatuodamas po pusantro-du rublius.

Pavyzdžiui, Rusijos dūmos tarptautinių santykių komiteto pirmininko įrašas „Twitter“ „Vėl kaltinti kitus, žvelgiant kaip į veidrodį? Ne Rusija tolsta nuo Europos Sąjungos, o Briuselis laikas nuo laiko provokuoja konfrontaciją“ sulaukė 170 patiktukų. „Deutsche Welle“ patikrino visas 78 paskyras, iš kurių jie atsiųsti, ir atrado, jog visi, išskyrus vieną, atkeltiavo iš „Bosslike“ platformos.

Tradicinėje spaudos konferencijoje praėjusių metų gruodžio 17-ąją Rusijos prezidentas suprastėjusių santykių kaltininkais eilinį kartą nurodė Vakarus – atsakydamas į BBC korespondento klausimą šia tema, nurodė, jog Maskva išlaisvino Rytų Europą iš sovietų diktato ir kaip atsaką „gavo“ NATO plėtrą.

„Kodėl galvojate, kad mes mulkiai?“ – temą retoriniu klausimu apibendrino Rusijos lyderis.

Į klausimą, ar Krymo aneksija neprisidėjo prie santykių prastėjimo, atsakė įprasta rusų valdančiajai klasei teze, kad pusiasalis prie Rusijos prisijungė savanoriškai. Nuo klausimo apie Sergejaus ir Julijos Skripalių nuodijimą Jungtinės Karalystės Solsberyje išsisuko ir pakartojo, kad rusų interneto įsilaužėliai į Amerikos prezidento rinkimus nesikišo (nesvarbu, ką ten ištyrė specialusis prokuroras Robertas Muelleris).

Kremlius vis pikdžiugiškai, bet ir iš dalies pagrįstai nurodo ne ypač gerą planetos demokratijų formą. „Vakarietis“ L.Sluckis šios tezės plėtojimo misijai ypač tinkamas, todėl ir ne(pa)keičiamas Rusijos dūmos tarptautinių santykių komiteto pirmininkas, kas bebūtų.

Tiesa, „The Financial Times“ šių metų liepos 5-ąją yra nurodęs, jog kažin ar amžinai seksis kaltinti užsieniečius dėl gyvenimo prastėjimo Rusijoje, kai pagrindine (gal jau egzistencine) V.Putino tema virsta valdžios išlaikymas bet kuria kaina, siekdamas šio tikslo, jis nesivaržydamas pavogs net Rusijos ateitį.

Bet tai – kita istorija. Kol kas primintinas teksto pradžioje L.Sluckio stiliui apibūdinti skliaustuose paminėtas žodis „gudravo“. Galimas ir kitas, tiesmukiškas, užtat, šio teksto gamintojo vertinimu, tikslesnis – veidmainiavimas.

Ir toks yra dabartinis Rusijos valdančiosios klasės tarptautinio politikavimo stilius.

Arūnas Spraunius

 

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online