Kremliaus herojus, Vladimiro Putino „kanarėlė‘ Dmitrijus Peskovas

cbsnews.com

Rusijos prezidentas savo dispozicijoje turi keletą balsų, kurie pirmi – neretai odiozine forma – tikrina galimas reakcijas į jo kol kas tik mintis, lūkesčius.

Toks, pavyzdžiui, yra liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis, gruodžio 27-ąją pareiškęs, jog Naujųjų naktį, apie 4-5 valandą ryto Kijevą reikia bombarduoti. Liberalas demokratas V.Žirinovskis nurodė asmeniškai tokį įsakymą paskelbtų nedvejodamas.

Tokiu galima ir laikyti vienvaldį Čečėnijos vadovą Rmzaną Kadyrovą, kuris dieną prieš spaudos konferencijoje Grozne pareiškė, jog Ukrainą būtina prijungti prie Rusijos, nes ukrainiečiai – „mūsų žmonės“. Nesikerta (nuosaikiai tariant) su interneto puslapyje „kremlin.ru“ liepos 12-ąją paskelbto V.Putino straipsnio „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“ deklaracijomis.

Kaip ir V.Žirinovskis, Čečėnijos lyderis nurodė asmeniškai išspręstų Ukrainos klausimą be problemų, jei tik gautų tokį uždavinį.

Tie, pavadinkime, Rusijos prezidento pasąmoniniai balsai tarpusavyje net varžosi, kuris pirmas ir neva kiečiau ištransliuos tai, kas Vladimiro Vladimirovičiaus dar mintyse ir protokoliškai to skelbti kol kas nelaikas.

Bet yra institucinis balsas, kuriam pagal pareigas privalu nuolat pareigingai ir adekvačiai  transliuoti Kremliaus tezes Urbi et orbi solidžia veido išraiška.

Belieka įsivaizduoti, ką asmeniškai jautė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, kai, pavyzdžiui, gruodžio 15 dieną komentuodamas savo šefo santykį į metų pabaigoje Rusijos teismo pribaigtą „Memorialą“ skelbė, jog akademiko Andrejaus Sacharovo įsteigta  seniausia Rusijoje žmogaus teisių organizacija vis turi problemų su Rusijos įstatymais. Kad tai gerai žinomas faktas.

Nebent primintina, jog su 33 metus gyvavusiu „Memorial“ savanorytės pagrindais bendradarbiavo jauni žmonės iš visos Europos, vėliau išaugę į akademinės bendruomenės atstovus, profesorius, nevyriausybinių organizacijų vadovus etc.

Prieš Maskvos teismo gruodžio 28-osios sprendimą bandė protestuoti Europos Sąjunga (ES), Jungtinė Karalystė, Kanada, Amerika, Europos žmogaus teisių teismas. Bergždžiai. Juk pasakė D.Peskovas…

Gruodžio 17-ąją Rusijos prezidento spaudos sekretorius interviu globaliam rusakalbiui televizijos kanalui RTVI mįslingai užsiminė apie Europoje egzistuojantį Rusijos nekenčiantį kolektyvinį protą. Esą su Vokietija, Italija, Prancūzija, Ispanija „atskirai“ Maskvai bendradarbiauti sekasi kuo puikiausiai, bet štai tas kolektyvinis protas laiko Rusiją priešu.

Išeitų, kaip ir pora paralelinių Europų vienoje D.Peskovo galvoje.

Irgi Rusijos prezidento spaudos sekretoriui priklausanti mintis, jog jo šefas šnekasi su Vakarų šalių lyderiais kietai, bet ir taikdariškai.

Pastarąjį naratyvą dėl objektyvių priežasčių pastaraisiais mėnesiais D.Peskovui tenka plėtoti ir varijuoti. Pavyzdžiui, gruodžio 25-ąją valstybinėje televizijoje „Rossia-1“ pareiškė, jog daugiabalsiai perpėjimai kone iš viso pasaulio apie galimą Rusijos įsiveržimą į Ukrainą tėra tuščia, nepagrįsta įtampos eskalacija, Maskva niekam negrasina.

Po tokio šventai tyro įsitikinimo kažkaip nepatogu priminti Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretorių Oleksiyų Danilovą,  sausio 19-ąją įvardijusį tikslų rusų karių skaičių prie Ukrainos sienos – 127 tūkstančiai.

Tą patį konstatuoja ne vien ukrainiečiai – ir Amerikos, ES, Turkijos, net Japonijos politikai.

Bet D.Peskovas nesutrikdomas ir sausio 18-ąją nurodo, jog nepriimtina yra įtampa Rusijos-Ukrainos pasienyje. Sausio 16 dieną paskui savo šefą pareiškia, jog Rusija stebi NATO skverbimąsi į Ukrainos teritoriją ir su tuo nesitaikstys.

Ir taip toliau.

Nutinka šia tema pameluoti. Neegzistavusį į Rusiją bėgusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiau 2014 metų kovo 1-osios laišką, kuriame jis neva prašė Rusijos prezidento įvesti karines pajėgas į Ukrainą, pirmas citavo Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Vitalijus Čiurkinas. Vėliau „citatą“ pakartojo D.Peskovas.

Juos abu sausio 17-ąją, Donbaso oro uosto gynėjų atminties dieną demaskavo Ukrainos atstovas JT Sergiyus Kyslytsya.

Interviu sausio 16 dieną transliuotai CNN laidai „Fareed Zakaria GPS“ D.Peskovas neatmetė galimybės, jog Rusija dislokuos Ukrainoje puolamąją ginkluotę fraze „(…) nesirengiame tvirtinti, jog nedislokuosime Ukrainos teritorijoje puolamosios ginkluotės“. Ir čia pat „budinčiai“ pareiškė, jog tai nereiškia karinių veiksmų prieš kaimynę.

Logikos tuose retoriniuose pasažuose vargu ar prasminga ieškoti, o ir jų funkcija kita, tai šefo  mėgstamas sumaišties užsienyje eskalavimas ir „pardavimas“ kaip diplomatijos.

Dar D.Peskovas susirūpinęs, bet palyginti lengvai (easy), Vakarų sankcijomis. Pavyzdžiui sausio 16 dieną nurodė, jog nors naujų sankcijų įvedimo tikimybė auga, Rusija gana didelė ir labai labai savistovi šalis, todėl jos ekonomika sankcijų aplinkybėmis tik auga.

Sunku pasakyti, kaip teiginys dera su duomenimis, jog nuo 2014 metų realios rusų pajamos nuosekliai mažėja.

Bet prezidento spaudos sekretorius vėlgi nesutrikdomas ir anksčiau, sausio 11 dieną, pareiškė, kad nors Vakarai grasina nutraukti bet ko tiekimą Rusijai, ačiū Dievui, indaplovės rusams nėra tas švenčiausias dalykas. Tai tegu partneriai amerikiečiai toliau kartoja savo mantras apie sankcijas.

Argi susižavėjimo nevertas D.Peskovo retorinis pasažas, jog Rusijoje už politiką niekas nepersekiojamas?

Žurnalisto, rašytojo Viktoro Šenderovičiaus priverstinis išvykimas sietinas ne su jo pripažinimu „užsienio agentu“, bet mėginimu slėptis nuo teismo, kuriame svarstomas V.Putino virėju tituluojamo Sankt Peterburgo verslininko Jevgenijaus Prigožino ieškinys už šmeižtą.

Išvykimą pats V.Šenderovičius argumentavo lakoniškai: tėra du variantai – sėdėti turiu aš arba J.Prigožias. Dabartinėmis aplinkybėmis Rusijoje sėdėčiau aš.

Vėl kažkaip nepatogu priminti, jog nors Kremliaus valdžia skelbia, jog „užsienio agento“ statusas – jokia žymė ar draudimas profesijai, jų turėtojai mano priešingai.

Iš Nobelio taikos premija apdovanoto dienraščio „Novaya gazeta“ Dmitrijaus Muratovo inauguracinės kalbos: „Žurnalistika Rusijoje išgyvena tamsius laikus, „užsienio agentų“ statusas reiškia, jog jie liaudies priešai.“

Jo kolega, „Novaya gazeta“ politikos skyriaus redaktorius Kirilas Martynovas mano, jog „agento“ statusas kaip ir dar viena valdančiosios klasės novacija, leidinių paskelbimas „nepageidautinomis organizacijomis“, automatiškai reiškia tabu visam jų pagamintam turiniui; už „nepageidautinųjų“ tekstų perspausdinimą, atpasakojimą, net nuorodas į juos gresia baudžiamoji atsakomybė.

„Agentų“ sąrašas iki 2021-ųjų pabaigos išaugo iki 111 asmenų ir organizacijų. Paskutiniai 8 asmenys įtraukti paskutinę 2021-ųjų dieną, penktadienį. Tarp rusų žurnalistų jau prigijo terminas „juodasis penktadienis“.

Beje, kuriam galui, jei viskas pasak D.Peskovo, tik gerai, iš Rusijos, organizacijos „Free Russia Foundation“, per praėjusius metus išvyko virš pusantro tūkstančio politinių aktyvistų ir žurnalistų?

Dar apie Kremliaus stiliaus reprezentacijas per prezidento spaudos sekretorių. Irgi sausio 11 dieną D.Peskovas taip aiškino, kodėl „Novaya gazeta“, kurios redaktorius pernai pelnė Nobelio taikos premiją, išvis neakredituota 17-ojoje metinėje V.Putino spaudos konferencijoje gruodį – esą „žmogiškai“ pamiršo paskambinti.

Spaudos konferencijos dalyvius Kremlius šiaip jau atsirinko pats, galų gale jų buvo 507, daugiau nei pusė iš Rusijos regionų.

Viena vertus, rusai Nobelio taikos premijomis apdovanojami, nuosaikiai tariant, nedažnai. Bet D.Peskovo išaiškinimą galima ir interpretuoti kaip tyčiojimosi, žeminimo pasažą Nobelio taikos premijos nominacijos proga.

Terodo Kremliaus šeimininko požiūrį į laivą žodį, kurį jis per spaudos sekretorių ir patogiai transliuoja.

Nutinka – gal ne iš gero gyvenimo – ir spaudos sekretoriaus anekdotinių pasažų. „Kalbant apie valdžios kaitą, be abejo, Rusijos prezidentas yra jos šalininkas, bet tai turi vykti neprimygtinai, kad netrukdytų darbui. Viskas gerai, kai su saiku.“ – rugsėjo 27-ąją nemirktelėjęs skelbė D.Peskovas, į ką vienas interneto komentatorių sureagavo kaip rimtą komiko karjeros paraišką.

Žinoma prezidento spaudos sekretoriaus frazė po Krymo aneksijos, jog aneksijos architektas (nors tai faktas, šių dviejų žodžių D.Peskovas nesakė) V.Putinas yra Rusų pasaulio garantas.

Prezidento spaudos sekretorius balandžio 12-ąją nurodė, kad Amerikos  nuolatiniai raginimai Maskvai atsisakyti agresyvios laikysenos tokie per dažni, kad nuvertėja. Balandžio 9-ąją pareiškė, kad Rusija laiko Ukrainą ypač pavojingu regionu, todėl ir koncentravo prie jos sienų papildomą karinį kontingentą (tada apie 110 tūkstančių -A.S.).

„Nesustabdomas“ D.Peskovas apibūdindamas situaciją Ukrainos rytuose praėjusių metų pavasarį yra pateikęs ir analogiją su Srebrenica, kur serbų pajėgos 1995 metais nužudė 8 tūkstančius musulmonų. Esą visaverčių karinių veiksmų atnaujinimas Donbase gresia nauja Srebrenica.

Bet tai Rusija 2015-ųjų liepos 8-ąją JT Saugumo Taryboje vetavo rezoliuciją, raginančią paskelbti įvykius Srebrenicoje genocidu.

Atsakydamas į radijo stoties „Echo Moskvy“ korepspondento klausimą gruodžio 21-ąją, prezidento spaudos sekretorius pareiškė, jog bet kurio Rusijos piliečio bet koks persekiojimas užsienyje kelia Kremliui ypač didelį rūpestį, daroma viskas, kad rusų žmonės būtų apginti.

2021-ųjų pabaigoje 21-erių rusą Jegorą Dudnikovą Minske nuteisė 11 metų kalėti už socialinės nesantaikos kurstymą. Kaip nurodo vaikino likimą specialiai sekusio „Novaya gazeta“ politikos skyriaus redaktorius, jis išvyko į Baltarusiją pas merginą, nedalyvavo protestuose, tik ieškojo darbo.

Nelemtis ištiko, kad kaip aktorius mėgėjas įgarsino vaizdo į rašus opozicinio interneto resurso „Pilietinės savigynos būriai“, kurį Baltarusijos KGB yra įtraukęs į teroristinių organizacijų registrą. Na, ir gegužę buvo suimtas.

K.Martynovas – turbūt vis dėlto retoriškai – klausia, koks šiame siužete vaidmuo Rusijos, kuri, pasak oficialios doktrinos, savų nepalieka? Jegorą kalėjime kartą aplankė Rusijos konsulas, ir tėvynė rankas nusiplovė.

Ir taip toliau, nes Kremliaus „kanarėlė“ veikiausiai patrono valia pastauoju metu ypač aktyvi.

Todėl galima/tinkama apibendrinti – geriausiai viešosios erdvės atstovų, lyg ir (vien teoriškai)  D.Peskovo kolegų mintimis.

Radijo „Svoboda“ korespondentė Pskovo srityje Liudmila Savickaya „užsienio agentė“ nuo 2020 metų gruodžio 28-osios.

Nuo tada bet kurias publikacijas (net savo katino foto interneto socialiniame tinkle) turi pradėti tokia „nuoroda“ būtent tokiu šriftu (vis dėlto tinkamiausia cituoti origalo kalba originaliu šriftu): “ДАННОЕ СООБЩЕНИЕ (МАТЕРИАЛ) СОЗДАНО И (ИЛИ) РАСПРОСТРАНЕНО ИНОСТРАННЫМ СРЕДСТВОМ МАССОВОЙ ИНФОРМАЦИИ, ВЫПОЛНЯЮЩИМ ФУНКЦИИ ИНОСТРАННОГО АГЕНТА, И (ИЛИ) РОССИЙСКИМ ЮРИДИЧЕСКИМ ЛИЦОМ, ВЫПОЛНЯЮЩИМ ФУНКЦИИ ИНОСТРАННОГО АГЕНТА”.*

Pasak žurnalistės, daugelis potencialių jos tekstų skaitytojų toliau šio srauto ir nebežiūri, su ja kaip „agente“ daugelis banaliai bijo kalbėtis.

Už nuorodos reikalavimo ignoravimą – 50 tūkstančių rublių bauda, L.Savickaya apskaičiavo, jog tai sudaro 1/740-ąją dalį kainos D.Peskovo rankinio laikrodžio „Richard Mille RM 52-01“, kurių tepagaminta 30 vienetų.

2015-aisiais, kuomet laikrodis ant tuomet jaunavedžio D.Peskovo rankos pastebėtas, Kremliaus režimo kalinamas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas retoriškai paklausė, iš kokių šaltinių valstybės tarnautojas nuo 1989 metų D.Peskovas įsigijo daiktelį už keturių metų tarnautojo algą.

Jaunavedys susierzinęs paaiškino, kad tai nuotakos, olimpinės dailiojo čiuožimo čempionės Tatjanos Navkos dovana.

Viskas kaip ir stoja į savo vietas. Pašvęstiesiems – iškirtiniai „Richard Mille RM 52-01“, „likusiems neparankiems“ – „užsienio agento“ regalijos.

Kai kurie profesionalai pasižymi tiesiog neįtikėtinu lankstumu, tai privaloma jų profesijos dedamoji. Todėl ir vienetinis „Richard Mille RM 52-01“.

Čia tik laikrodis, o kur „visa kita“ aspie ką visuomenė net nenutuokia? Turi būti ypač sočiai apmokamas, kad „padarytum“ savo etinį stuburą ypač lanksčiu.

„Novaya gazeta“ politikos skyriaus redaktorius apie tokios reikalų padėties rezultatus: Rusijos valdžia tapo nuosavos propagandos bei augančio ją aptarnaujančių (rengiančių oficialius dokumentus, pranešimus) ekspertų neprofesionalumo auka.

Ir prezidento spaudos skeretorius naudojasi tuo, ką jam leidžia. Horizontas labai jau žemas.

Arba banaliai nieko asmeniško. Vienas komentarų rusų interneto leidinyje „Grani.ru“: „T.Navka apmokės skolas, baudas, mokesčius ir šastelės į Ameriką (olimpinė čempionė keletą metų gyveno JAV). Ir vyrą prigriebs. Gi jis visiems įrodys tik transliavęs Putiną. Maždaug, nieko asmeniško, tik darbas, o pats visada galvojęs kitaip.“

*šis pranešimas sukurtas ir (ar) platinamas užsienio žiniasklaidos priemonės, kuri atlieka užsienio agento funkcijas, ir (ar) Rusijos jurdinio asmens, kuris atlieka užsienio agento funkcijas.

Arūnas Spraunius

 

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online