Kremlius: hibridiškumo evoliucija

Per 7,5 metų nuo Krymo užgrobimo Rusijos politika patyrė daug pokyčių. Krymo okupacija ir mažo intensyvumo konfliktas Donbase – tik dalis Kremliaus hibridinės strategijos. Tuo pat metu aktyvias informacines operacijas Rusija vykdė ir vykdo ne tik Ukrainoje.

Krymo užgrobimą lydėjo didžiulė propaganda, prie kurios prisijungė ne tik federalinė RF žiniasklaida, bet ir kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės, kurios paskelbė medžiagą apie „Rusijos Krymą“. Kremliaus dezinformacijos kampanijos apogėjumi galima pavadinti „RIA Novosti“ ir „ITAR-TASS“ pranešimą apie Ukrainos karinio jūrų laivyno flagmano korvetės „Getman Sagaidačnyj“ perėjimą į Rusijos Juodosios jūros laivyno gretas. Propagandos kampanijos mastas ir apimtys leidžia kalbėti apie jos išankstinį parengimą, kuris paneigia oficialią Kremliaus versiją apie „skubią pagalbą Krymo žmonėms, kenčiantiems nuo Maidano valdžios“.

Norėčiau pažymėti, kad 2014 metais Rusijos „kariniai korespondentai“ dažnai veikė nelegalių ginkluotų grupuočių smogikų gretose, stengdamiesi kuo labiau demoralizuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojus ir savanorius ir informacija neigiamai paveikti kitus Ukrainos piliečius. Aktyvi nepaskelbto karo siaubo transliacijos fazė tęsėsi iki 2015 metų vasario-kovo mėnesių, kol buvo pasirašyti antrieji Minsko susitarimai. Vienas iš akivaizdžių šių informacinių smūgių tikslų buvo destabilizuoti padėtį Ukrainos viduje, siekiant nuversti valdžią ir patvirtinti Kremliaus tezę „Kijevas nekontroliuoja Ukrainos“. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad oficialiuose Rusijos Federacijos vadovybės pareiškimuose dažnai skambėjo atitinkama frazė – „Kijevo valdžia“.

Kitas svarbus 2014 metų Rusijos hibridinės kampanijos aspektas – Ukrainos kariuomenės dehumanizavimas, kurio kulminacija – istorija apie „nukryžiuotą berniuką“ – melagiena, kuri remiasi Antrojo pasaulinio karo metų sovietinės propagandos tradicijomis. Rusijos žiniasklaidos pasigauta dezinformacija prisidėjo prie mobilizacijos į smogikų gretas. Informacinis dezinformacijos lokomotyvas buvo Galina Pyšniak, omonininko sutuoktinė, vėliau apsigyvenusi Rusijos gilumoje.

Be informacinio poveikio karo veiksmų teatrui (formaliai ribotų, bet tapusių didžiausiu konfliktu Europoje per pastaruosius 25 metus), Rusija vykdė sistemingą Ukrainos menkinimo politiką ES piliečių ir Europos valdančiųjų akyse. Tikslas akivaizdus – parodyti Ukrainą kaip failed state (žlugusią valstybę). Kremliaus pastangomis visų pirma buvo siekiama formuoti neigiamą Ukrainos įvaizdį Nyderlanduose, kur ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo ratifikavimo šalininkai 2016 metais referendume pralaimėjo. Dėl to į Asociacijos susitarimą buvo įtraukta nuostata, kad net dokumento įgyvendinimas nereikš Ukrainos įstojimo į ES perspektyvos.

Tuo pat metu Rusija aktyviai bandė pasinaudoti kitomis Europos „silpnomis vietomis“, siekdama ją destabilizuoti, pavyzdžiui, 2016 metų pabėgėlių krize,. Kita pastebima tendencija – provokacijos prieš vengrų mažumą Ukrainos Užkarpatėje ir Lenkijos generalinio konsulato Lucke (Volynės administracinis centras, kuriame Antrojo pasaulinio karo metais ukrainiečiai ir lenkai vykdė etninį valymą) apšaudymas.  „Brexit“ Didžiojoje Britanijoje ir bandymai paveikti balsavimo rezultatus prezidento rinkimuose Prancūzijoje – taip pat yra kišimosi į kitų šalių reikalus pavyzdžiai.

Kita vertus Rusijos hibridinė įtaka neapsiribojo tik Europos žemynu. Ji bandė paveikti JAV prezidento rinkimų kampanijos rezultatus. Aš nelinkęs manyti, kad Donaldas Trampas – Rusijos agentas, tačiau pats jo valdymo būdas turėjo neigiamos įtakos situacijai JAV. Priminsiu, kad jo kampanijai vadovavo Polas Manafortas, kuris vėliau buvo nuteistas už finansinius pažeidimus. Manafortas turi darbo Rusijoje ir Ukrainoje patirties, kai kuriuos 2010 metų Ukrainos prezidento kampanijos elementus jis pritaikė JAV.

Kremlius Ukrainos atžvilgiu nepasikliauna vien karine galia, manydamas, kad tokie veiksmai be netikėtumo efekto neatneš sėkmės. Todėl jis toliau bombarduoja informacinėmis klastotėmis ir kenkia prezidento Petro Porošenko, kurio pralaimėjimas 2019 metų prezidento rinkimų kampanijoje Maskvoje buvo priimtas kaip nuosava sėkmė, pozicijoms. Volodymyras Zelenskis atrodė kaip lankstesnis derybininkas, ir Kremlius prisidėjo prie jo pergalės.

Pasikeitus valdžiai Ukrainoje, Rusija ketino padidinti spaudimą ir netgi pasiekė Ukrainos vadovybės nuolaidų, kaip pretekstą naudodama Normandijos ketverto susitikimą Paryžiuje 2019 metais. Tačiau sprendžiant konfliktą Donbase nebuvo pasiekta pažangos.

2019 metų pabaigoje – 2020 metų pradžioje Vladimiras Putinas asmeniškai ėmėsi Holokausto hibridizacijos, naudodamasis diskusijomis Lenkijoje ir Lietuvoje apie nacių okupuotų teritorijų gyventojų dalyvavimą naikinant žydus. Kremliaus manipuliacijų mastas buvo toks didelis, kad Jeruzalės Jad Vašem (Yad Vashem) muziejaus vadovybei teko atsiprašyti už manipuliacijas, kurios 2020 metų sausį nuskambėjo iš Rusijos prezidento lūpų. Tuo metu Jeruzalėje vyko Holokausto aukų atminimo forumas, kuriuo Rusija pasinaudojo kaip galimybe skleisti propagandą.

Koronaviruso pandemija ne tik sutrikdė pergalės prieš nacizmą 75-ųjų metinių minėjimą Maskvoje, bet ir kitus renginius bei rimtai pakeitė socialinį ir politinį klimatą visame pasaulyje. Rusija (kartu su Kinija, kaip valstybės, kuriose vadovavimas nepriklauso nuo rinkimų rezultatų) bandė pasinaudoti infodemija savo interesais, kenkdama Vakarams ir skatindama administracinio spaudimo stiprinimą kaip veiksmingos kovos su koronavirusu receptą.

Jau 2021 metais Rusija vėl grįžo prie ukrainiečių dehumanizacijos taktikos, skleisdama istoriją apie 5 metų berniuką, mirusį ORDLO (laikinai okupuota Ukrainos teritorija). Ši istorija buvo plėtojama padidėjusio Rusijos karinio aktyvumo netoli Ukrainos sienų fone. Norėčiau pažymėti, kad nuo 2020 metų rudens, po visiems žinomų dramatiškų prezidento rinkimų Baltarusijoje, vietos valstybinėje žiniasklaidoje pasirodė  Rusijos informacininkai. Tai iškart atsispindėjo ir Aliaksandro Lukašenkos retorikoje.

Žinoma, straipsnyje paminėti ne visi Rusijos hibridinės įtakos metodai.  Jo tikslas – parodyti, kad Kremlius lanksčiai reaguoja į situaciją pasaulyje, naudoja įvairius įtakos svertus ir siekia primesti savo žaidimo sąlygas ne tik Ukrainai ir posovietinėms valstybėms, bet ir Vakarams. Hibridinei Kremliaus įtakai galima pasipriešinti tik koordinuotai ir asimetriškai.

 

Jevgenas MAGDA (Евген МАГДА), Pasaulio politikos institutas (Kijevas)

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online