„Lemtingi“ balkonai Kremliaus rūstybę užsitraukusiesiems

Iškalbinga antraštė „Kodėl tiek daug Rusijos priešų miršta, iškritę iš balkonų?“ virš britų dienraščio „The Daily Mail“ publikacijos (11 14) apie žiną, jog lapkričio pradžioje Stambulo Beyoğlu rajono gatvėje rastas iš buto vi…

Iškalbinga antraštė „Kodėl tiek daug Rusijos priešų miršta, iškritę iš balkonų?“ virš britų dienraščio „The Daily Mail“ publikacijos (11 14) apie žiną, jog lapkričio pradžioje Stambulo Beyoğlu rajono gatvėje rastas iš buto viršutiniame aukšte iškritęs buvęs britų armijos karininkas 48-metis Jamesas Le Mesurier, energingas dviejų vaikų tėvas, organizacijos „Sirijos pilietinis pasipriešinimas“ (labiau žinomos „Baltieji šalmai“) bei nekomercinės organizacijos „Mayday Rescue“ steigėjas. „Iškrito ar buvo nustumtas?“ – klausė dienraštis, kai turkų policija suskubo paskelbti savižudybės versiją kaip realiausią, nors skrodimas konstatavo ne tik suskaldytą kaukolę ir lūžusias kojas, bet ir aštriu daiktu suraižytą veidą. Žūties naktį su velioniu buvusi žmona Emma Winberg policiją informavo, kad vyras gėrė stiprius vaistus nuo streso, kurį sukėlė puolimai prieš jo organizaciją. Iš kitos pusės, į pastatą galima pateikti tik perėjus pirštų atspaudų identifikavimo sistemą, ir vaizdo kameros nieko įtartino neužfiksavo.
Prieš 5-eris metus įsteigęs „Mayday Rescue“ ir „Baltuosius šalmus“ su biurais Amsterdame bei Stambule, J.Le Mesurier ėmė rengti savanorius, turėjusius gelbėti žmones pilietinio karo apimtoje Sirijoje, kai beveik jokia humanitarinė organizacija neturėjo šansų patekti į konflikto zonas. Virš 2,9 tūkstančio savanorių vėliau išgelbėjo virš 100 tūkstančių žmonių, organizaciją rėmė Jungtinės Tautos, Europos šalių vyriausybės, Japonija, Turkija, tarptautinės organizacijos (ir paties įsteigta „Mayday Rescue“). Atrodytų, keista, jog kilnių tikslų vedina organizacija bei jos vadovas tapo išpuolių taikiniu.
J.Le Mesurier ir „Šalmai“ buvo Rusijos propagandos taikiniu, likus trims dienoms iki žūties Kremlius jį viešai apkaltino priklausius britų žvalgybai Mi-6. Kadangi gelbėjo žmones abiejose konflikto pusėse, be to, dokumentavo antpuolius, kurių metu žūdavo taikūs piliečiai, pelnė Sirijos diktatoriaus Basharo Assado bei jo sąjungininkų nemalonę (nuosaikiai tariant). Tarp jų negalėjo nebūti diktatoriaus sąjungininkės Maskvos, kuri kaltino savanorius parama Islamo teroristams bei cheminių atakų (B.Assadas jomis kaltintas ne kartą) aukų „inscenizacijomis“. „The Daily Mail“ citavo J.Le Mesurier draugą Hamishą de Bretton-Gordoną: „Per daug su Rusija problemų turinčių žmonių krenta iš balkonų, ir šie įvykiai lieka iki galo neištirti.“
Kremliui kelią perėjusių žurnalistų, teisininkų etc. su kritimais iš viršutinių aukštų susijusių žūčių sąrašas ne toks ir trumpas. Valstybinę korupciją Rusijoje bei rusų samdinių veikimą Sirijoje nagrinėjęs žurnalistas Maksimas Borodinas pernai žuvo, iškritęs iš savo buto Jekaterinburge balkono, prieš metus žuvo pro buto langą 4 aukšte iškritęs Rusijos kalėjime „Matrosskaya tishina“ prieš dešimtmetį nužudyto auditoriaus Sergejaus Magnitskio šeimos advokatas Nikolajus Gorochovas, 2007-aisiais iš 5 aukšto iškrito rusiškos ginkluotės tiekimą Iranui bei Sirijai tyręs Ivanas Safronovas, dar anksčiau iš 14 aukšto iškrito žurnalistė Olga Kotovskaja.
Panaši lemtis (jei daryti prielaidą, kad neaišku, ar prie J.Le Mesurier žūties pašaliniai neprisidėjo) ištiko ne vieną britą – 2014-ųjų gruodį pasimovęs ant metalinių tvoros strypų drastiškai žuvo nekilnojamojo turto vystytojas 52-ejų Scottas Youngas, iškritęs iš draugės buto 4 aukšte prestižiniame Londono Maryleboneo rajone. Buvusi jo žmona Michellė Young vėliau interneto leidinio „BuzzFeed News“ globalių tyrimų skyriaus redaktorei (nuo 2018 metų) Heidi Blake sakė, kad jos eksvyras galėjo būti užmuštas, bei perdavė medžiagą, liudijančią apie S.Youngo ryšius su į Jungtinę Karalystę (JK) pabėgusiais į Rusijos prezidento Vladimiro Putino nemalonę patekusiais verslo oligarchais.
„BuzzFeed News“ po dviejų metų tyrimo specialiųjų tarnybų dokumentų, pareigūnų, S.Youngo draugų liudijimų pagrindu priėjo tos pačios išvados kaip ir JAV žvalgyba – škotų kilmės nekilnojamojo turto vystytojas gali būti vienas iš 14, kuriuos JK nužudė rusų specialiosios tarnybos arba nusikalstamos grupuotės.
Sąraše yra iš tėvynės išvytas verslo oligarchas Borisas Berezovskis, 2013 metais rastas pasikoręs (pakartas?) nuosavame bute, bei 8 jo aplinkos žmonės. Išeivis iš skurdžių socialinių sluoksnių S.Youngas Maskvoje ir Londone prisistatydavo Pirmojo televizijos kanalo konsultantu ar nekilnojamojo turto vystytoju, bet pagrindiniu jo darbdaviu ilgai buvo B.Berezovskis, pasitikėjęs britu kone beatodairiškai. S.Youngas parūpino oligarchui nekilnojamąjį turtą JK, atlikdavo delikačiausias jo užduotis (H.Blake vadina S.Youngą B.Berezvskio „šešėliu“). Abu mėgo ypač prašmatnų gyvenimą – nekilnojamojo turto vystytojas galėjo per naktį prestižiniame Londono naktiniame klube „Boujis“ palikti 50 tūkstančių svarų, jo bosas reguliariai iš posovietinių respublikų „išsirašydavo“ lengvo elgesio merginų, vienai jų už pusę milijonio svarų nupirko cherubinais dekoruotą „Rolls Royceą“, kuris vėliau dingo, bet „šešėlis“ jį kažkaip sugrąžino…
S.Youngas paniškai biojo būti nunuodytas, meldė policijos, kad suteiktų apsaugą. Baimė augo po to paties rato žmonių žūčių. Milijonieriai Paulas Castleas ir Robbis Curtisas su B.Berezovskiu pietaudavo Londono resptorane „Cipriani“. 2010-aisiais P.Castleas Londone puolė po metro, 2012 metais tokiu pat būdu iš gyvenimo pasitraukė R.Curtisas. Abiejų draugai tebėra įsitikinę, kad rankas prikišo rusų mafija. Dar vienas iš „Cipriani“ draugijos verslininkas Johnnis Eliciaoffas 2014-ųjų lapkritį su gyvenimu suvedė sąskaitas, nušokęs nuo stogo. H.Blake ryšium su tuo primena, jog specialiosios tarnybos disponuoja technologijomis, galinčiomis išvesti žmogų iš pusiausvyros tiek, kad ryžtųsi suvesti su gyvenimu sąskaitas.
Ir S.Youngo, B.Berzovskio dukterys abejoja, kad tėvai nusižudė. S.Youngas paniškai bijojo aukščio, rusų verslo oligarcho lavono nuotraukas ištyręs patalogoanatomijos profesorius Berndas Brinkmannas jo mirties aplinkybėms aiškintis pašauktuose klausymuose pareiškė, kad šis veikiausiai buvo uždusintas. Jelizaveta Berzovskaya į tėvo mirties vietą atvykusiam koroneriui pareiškė: „Tėvas sakė, kad V.Putinas – grėsmė visam pasauliui. Dabar jūs tą matote.“ Britų žvalgyba tų 14 mirčių iki pastarojo meto įtartinomis nelaikė.
Lapkričio 19-ąją išėjusi tyrimo pagrindu H.Blake parašyta knyga „Iš Rusijos su krauju: V.Putino negailestingų nužudymio kampanija ir slaptas karas prieš Vakarus“ (From Russia with Blood: Putin’s Ruthless Killing Campaign and Secret War on the West),savotiška šnipų romano ir istorinio tyrimo samplaika, yra paskutinių 30 metų kovos dėl valdžios posovietinėje Rusijoje kronika (nepamirština, jog būtent oligarchas B.Berezovskis buvo vienas svarbiausiųjų, atvedusių V.Putiną į prezidentystę 2000 metais), jos centre – pasikėsinimai, mįslingos mirtys bei žmogžudystės. Beje, tyrimas nebuvo nepavojingas, jo dalyviai nuolat jautė esą sekami, vienas reporteris tebeįtaria, jog jo namuose buvos slapta atlika krata.
Knygą pristačiusiame interviu žurnalui „Time“ (11 13) autorė nurodė, kad Europos, JAV vyriausybės, siekdamos išlaikyti Vakaruose po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią tvarką bei negalėdamos ignoruoti priklausomybės nuo rusiškos energijos, gana ilgai mėgino įtraukti Rusijos prezidentą į vakarietiškas struktūras bei sąjungas, tokias kaip „Didysis aštuonetas“, NATO etc. ir pro pirštus žiūrėjo į įtartinas žūtis net savo teritorijoje. Šia prasme ypač iškalbinga reakcija į buvusio KGB, vėliau FSB karininko, nuoseklaus V.Putino kritiko Aleksandro Litvininenkos nunuodijimą Londone 2006-ųjų lapkritį. JK vyriausybė 8 metus priešinosi visaverčiam žmogžudystės tyrimui „tarptautinių santykių“ su Maskva naudai ir tik po kito rusų eksžvalgo Sergejaus Skrialio bei jo dukters Julijos apnuodijimo Solsberyje bei dėl to kilusio didžiulio pasipiktinimo pripažino, kad A.Litvininka nužudytas veikiausiai V.Putino įsakymu.
Įvykiai Solsberyje privertė JK vyriausybę suprasti, kad rusų žudymo veikla jau nekontroliuojama, jų tikslas – parodyti Maskvos galią ir duoti suprasti bet kam, kas užsitrauks prezidento V.Putino nemalonę, jog jis neras saugios vietos taip pat Vakaruose. Paskutiniais metais tapo ypač akivaizdu, jog Rusijos prezidentas niekada nesirengė garbingai bendradarbiauti su Vakarais ir kariavo su demokratinėmis valstybėmis slaptą karą. „Manau, dar viena abejotina mirtis – tik laiko klausimas.“ – interviu „Time“ apibendrino H.Blake.
Na, ir baltiškas „lemtingų balkonų“ motyvas. 2006-ųjų rugpjūčio 23-ąją Breste iškritęs pro „Intourist“ viešbučio langą žuvo Vytautas Pociūnas – buvęs Sąjūdžio žmogus, nuo pirmų dienų dirbęs Valstybės saugumo departamente, tapęs pulkininku, 2005-ųjų rudenį užsienio reikalų ministro netikėtai paskirtas ministru patarėju ir išsiųstas į Lietuvos generalinį konsulatą Gardine. Išsyk po nelaimės aukščiausi Lietuvos pareigūnai pareiškė, kad ištirti pulkininko V. Pociūno žūties aplinkybes – valstybės garbės reikalas. Tačiau pradėjusius aiškintis tuometinis VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius jau įspėjo: „nesiknaisiokite po kaulus“. Netrukus prezidento Valdo Adamkaus vadovaujama Valstybės gynimo taryba įspėjo ir generalinį prokurorą, jog V. Pociūno byla turi būti kuo greičiau pabaigta. Galų gale istorija kaip pakibo „tarpiniame būvyje“ be jokių konkrečių atsakymų, tokia išlieka ir dabar, praėjus 14 metų.
Užtat kokių tik „žinių“ keletą metų neskelbta kuo plačiausiai – pavyzdžiui, esą V.Pociūnas iškritęs pro viešbučio langą, nes girtas mėginęs nuo palangės nusišlapinti. Atmetus akivaizdų, neslepiamą viešosios erdvės cinizmą, situacija primena britų vyriausybės „lengvabūdiškumą“ dėl 14 žūčių JK teritorijoje.  Britai, panašu, ima susivokti. Moralas Lietuvai: turint galvoje išorės įtakoms ypač palankios mūsų kolektyvinės sąmonės valymosi tempus, tiesos akimirkos galima tikėtis po 50-ies metų.
Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online