G-6Z6YWBKSCF

Lenkija – energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos flagmanė Europoje

Ispanų dienraštis „El Pais“ gegužės 9-ąją informavo, jog Rusijai nutraukus energijos išteklių tiekimą į Europą, Europos Sąjungos (ES) vadovybė planuoja įpareigoti „sočiau“, pavyzdžiui, gamtinėmis dujomis apsirūpinusias Bendrijos šalis nares dalintis su energijos išteklių badą jaučiančiomis. Taip pat numatoma įvesti energijos taupymo režimą.

Pasak dienraščio, tokį planą Europos Komisija (EK) rengėsi pristatyti gegužė 18 dieną.

Bet gali ir būti, jog taupymo režimo Senajam Žemynui išvengti pavyks, jei/kai bus pagaliau imtasi koordinuotos, nuoseklios priklausomybės nuo rusiškų eneregijos šaltinių mažinimo politikos.

Šios srities lydere europiniu mastu jau kurį laiką laikytina Lenkija, beje, kūrybingai perimanti ir, pavyzdžiui, Lietuvos regioninės iniciatyvas, tokias kaip suskystintų dujų importas per tam reikalui suręstą terminalą, kuo lietuviai pradėjo rūpintis dar 2009 metais ir 2014-ųjų pirmą pusmetį projektą sėkmingai baigė, nors politiniai „ratilai“ dėl šio sprendimo mūsų šalyje „tebebanguoja“ po šiai dienai.

Primintina, jog Lenkija iki šiol buvo ketvirta pagal rusiškų energijos išteklių importą ES, pavyzdžiui, 2021-aisiais jų įsivežusi už 15,4 milijardo eurų.

Irgi nurodytina, jo Varšuva klausimą sprendžia kompleksiškai, yra atidi geopolitiniams niuansams, kurių toliau į Vakarus esančios demokratijos „kažkaip“ nepastebi, tiksliau – ima pastebėti tik dabar.

Kovo 5 dieną Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Volodymyras Zelenskis bei Andrzejus Duda telefonu aptarė sankcijinį spaudimą Rusijai, kai Maskva ėmėsi energetinio karo ir prieš Lenkiją, ir visą Europą. Pokalbio dalyviai sutarė, jog ES turi vaduotis iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

Ukraina kreatyviai pasiūlyti turi ką. Jau gegužės 10-ąją jos prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako ir buvusio ambasadoriaus (2012-2014) Rusijoje Michaelo McFaulo vadovaujama tarptautinė darbo ir ES svarstymui pristatė kelio gaires energetinėms sankcijoms Rusijai.

EK rekomendaciją visiškai atsisakyti rusiškos naftos grupė siūlo papildyti tokiomis konkrečiomis priemonėmis kaip atsisakymo etapinis („protingas“, paremtas vadybos metodais) valdymas, pradžiai, pavyzdžiui, įvedant iš Rusijos importuojamai naftai importo mokestį.

Primintina, jog Europa nuo vasario 24-osios, agresijos prieš Ukrainą pradžios, Maskvai kasdien tebeatseikėja apie 800 milijonų dolerių už energetikos išteklius.

Kovo 30-ąją Lenkijos klimato ministrė Anna Moskwa ir valstybinės energetinės kompanijos „PKN Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas spaudos konferencijoje informavo apie Varšuvos sprendimą iki metų pabaigos visiškai atsisakyti rusiškos naftos.

D.Obajtekas ta proga informavo, jog „PKN Orlen“ nuo rusų agresijos pradžios sudarė sutartis dėl naftos pristatymo į Lenkiją 28 tankeriais.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pasisakiusiuosius papildė, jog daugeliu atvilgių jau nepriklausoma nuo rusų naftos jo šalis siūlo Europai radikalų planą šiuo klausimu. Taip pat priminė, jog Lenkijos vyriausybė išvakarėse (kovo 30-osios – A.S.) priėmė rusiškos akmens anglies importo draudimą sankcionuojantį sprendimą.

Balandžio 17-ąją ministras pirmininkas M.Morawieckis pranešė, jog atsargi pažanga leido Lenkijai tapti nepriklausoma ir nuo rusiškų gamtinių dujų. Pasak premjero, šalies dujų saugyklos tuo metu buvo pilnos ir pildysimos kasdien 100 proc., iš kurių 78 proc. dujų atkeliaus iš šiaurės, pietų bei vakarų, taip pat bus panaudojami vietiniai ištekliai. Ryšium su kuo garantavo, jog dujų trūkumo lenkų namų ūkiai nei pramonė nepajaus.

Lenkijos naftos bei dujų kompanija PGNiG išvakarėse informavo apie rusiškų dujų importo  nutraukimą nuo balandžio 27 dienos. Iki pastarojo meto šalis buvo 47 proc. priklausoma nuo Rusijos dujų.

Jau po to apie dujų tiekimo nutraukimą PGNiG ir Bulgarijos valstybinei kompanijai „Bulgargaz“, mat šios nesutiko su Maskvos reikalavimu atsiskaityti už dujas rusiškais rubliais, paskelbė ir Rusijos koncernas „Gazprom“, sprendimo autorystę priskyręs sau.

Bulgarijai ES paramos prieiks, mat šalis nuo rusiškų dujų priklausoma 90 proc., pagrindinės saugyklos tiekimo nutraukimo momentu buvo užpildytos 18 proc.

Prezidentas Vladimiras Putinas dar kovą pareiškė, kad Rusija nuo balandžio 1-osios priims atsiskaitymus už tiekimus tik jos nacionaline valiuta, iš pirkėjų pareikalavo atidaryti sąskaitas rubliais.

Kita vertus, „autorystė“ turi nebent viešųjų ryšių prasmę, kas Maskvą vargu ar maitina. Beje, po Lenkijos ir Bulgarijos ėmė „įsidrasinti“ ir kitos ES šalys, net didžiausia rusiškų dujų importuotoja ES Vokietija gegužės 10-ąją paskelbė nesutinkanti mokėti rubliais.

Balandžio 27 dieną, kuomet rusiškų dujų importas stojo, Lenkijos vyriausybės įgaliotinis strateginiais energetikos infrastruktūros klausimais Piotras Naimskis interviu radijui RMF FM nurodė, jog jų atsisakyti pavyko greičiau nei Varšuva tikėjosi, mat šalis rengėsi tam šešerius metus. Normaliomis aplinkybėmis sutarties su „Gazrpom“ galiojimas baigėsi šių metų gruodį.

Viena pagreitintos pažangos priežasčių – suskystintų dujų terminalas Gdanske, kuris leis Lenkijai gauti papildomai 6 milijardus kubinių metrų dujų. Terminalą statyti baigti planuota 2027 metais, po vyriausybės sprendimo pagreitinti statybą darbus planuojama baigti bei terminalą paleisti iki 2025-ųjų.

P.Naimskis informavo ir apie spalį, jei nenutiks kokių kataklizmų, planuojamą paleisti 10 milijardų kubinių metrų galingumo dujotiekį iš Norvegijos.

Apie politikos nuoseklumą, nes/kai metodiškas darbas vyko mažiausiai kurį laiką.

2020 metų gegužės 7-ąją Švedija davė Lenkijos gamtinių dujų operatorei „Gaz-System“ leidimą tiesti vamzdyną „Baltic Pipe“ (Baltijos vamzdis) savo ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, pašauktą iš Norvegijos per Daniją tiekti gamtinės dujos lenkams ir kas strateginėje perspektyvoje naudinga Vidurio bei Rytų Europos regiono valstybėms (įskaitant ir Ukrainą) bei visai ES galų gale.

Projekto kaina siekė 1,6 milijardo eurų, trečdalį lėšų sudarė ES fondų pinigai. „Gaz-System“ jau tada tikėjosi projektą baigti iki 2022 metų spalio 1-osios, jau faktas, kad lūkesčiai pasiteisino.

Paraleliai Varšuva padidino suspaustų gamtinių dujų importą iš JAV bei Kataro į irgi 2020-aisiais baigtą statyti suskystintų dujų terminalą Svinouisce prie Baltijos. Jau tada planuotas dar vienas  plaukiojantis terminalas prie Gdansko, aktyvuota savo gamtinkių dujų išteklių žvalgyba pačioje Lenkijoje bei investuota į vamzdynų tiesimą su kaimyninėmis šalimis.

Kaip ryšium su „Baltic Pipe“ statybos pradžia nurodė ekspertas Arturas Bartoszewiczius iš Varšuvos ekonomikos mokyklos, tuo metu 18-20 milijardų kubinių metrų dujų poreikį (esant vidutiniams ekonomikos augimo tempams jis perspektyvoje turėjo kilti iki 26-27 milijardų) turinčiai Lenkijai prie „Baltic Pipe“ 10 milijardų pridėjus plnuojamus nuosavus 4,5 milijardo, terminalo Svinouisce galimybių išauginimą iki 7,5 milijardų kubinių metrų, kitus šaltinius, tvirtas pozicijas vidurio bei rytų Europoje turėjusiam „Gazpromui“ nelabai kas liko.

O juk rusai tuo metu pirmiausia Lenkiją laikė bene perspektyviausia ekonomine koncerno partnere regione, pasak Tarptautinio valiutos fondo, jos ekonomika nuo 2004 metų, kai šalis įstojo į ES, iki 2015-ųjų buvo antra pagal augimo tempą Bendrijoje.

Varšuvos eksperto vertinimu, Maskva ir „Gazprom“ savo šansą praleido jau tada, nors ES ir Rusijos bendradarbiavimas šioje srityje būtų buvęs naudingas abiem pusėm. Užtat „gavo“ lenkų politikų  nuolat akcentuojamą „Baltic Pipe“ reikšmę visam regionui.

Dabar ES neabejotinai ir Varšuvos ryžto sugestijoje pareiškė esanti pasirengusi bei planuoja koordinuotą atsaką, jei Maskva sustabdytų dujų tiekimą visam 27 valstybių blokui, ne tik Lenkijai ir Bulgarijai.

Kaip „Twiteryje“ parašė EK vadovė Ursula von der Leyen, Rusija dujas mėgina naudoti geopolitiniam šantažui, tokiu būdu demonstruoja esanti nepatikima tiekėja. Gi europiečiai gali pasitikėti Bendrijos vienybe, solidarumu su paveiktomis valstybėmis narėmis.

EK prezidentė taip pat informavo, jog Briuselis tariasi alternatyviais gamtinių dujų tiekėjais.

Gegužės 3-ąją ministrė A.Moskwa susitikime Briuselyje – beje, papunkčiui – pasiūlė ES įvesti mokestį bet kokioms rusiškos žaliavoms (susišaukia su Ukrainoje sukurtos darbo grupės rekomendacijomis), kuris irgi prisidėtų prie Bendrijos šalių narių motyvacijos greitinti energetinių išteklių iš Rusijos importo atsisakymą. Jie tiesiog taptų komerciškai mažiau patrauklūs ir skatintų kuo greičiau rasti alternatyvas.

Energetiką jau galima laikyti kryptingos kompleksinės politikos dedamąja ir net mūsų regiono  ateities gairėmis.

Tarptautinėje donorų konferencijoje Varšuvoje gegužės 5 dieną surinkta 6,5 milijardo eurų Ukrainos naudai. Ministras pirmioninkas M.Morawieckis apibendrindamas rezultatą paragino kuo greičiau suteikti Ukrainai kandidatės į ES nares statusą, nes tai svariai prisidėtų prie ukrainiečių nacijos moralinės tvirtybės palaikymo.

Donorų konferencijoje balandžio 9-ąją irgi Varšuvoje Ukrainai surinkta 9,1 milijardo eurų.

Tą pačią gegužės 5 dieną Lenkijos prezidentas A.Duda viešai pažadėjo, jog sienos tarp jo šalies ir Ukrainos neliks, kad lenkų ir ukrainiečių nacijos galėtų bendrai kurti laimingą ateitį bei stiprinti galią, kuri ateityje leis atremti bet kokią grėsmę.

Kuo pergąsdino Baltarusijos diktatorių – Aliaksandras Lukašenka „pafantazavo“ (pats prisipažino), jog jo šaliai su Rusija gali tekti ginti Ukrainos teritorinį vientisumą.

Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras.online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

1 Komentaras
Autorius: Voras.online