Lietuvos žvalgybos: grėsmės nacionaliniam saugumui nemažėja, kyla naujų

Vasario pradžioje Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AODT) paskelbė dokumentą, vertinantį Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias…

Vasario pradžioje Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AODT) paskelbė dokumentą, vertinantį Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes. Tokią bendrą ataskaitą abi žvalgybos visuomenei pateikia jau penktą kartą. Ar per šiuos penkerius metus pasikeitė grėsmių vertinimas? Ar, slaptųjų tarnybų teigimu, šios grėsmės sumenko, ar priešingai – išaugo? Ar Lietuvos nacionaliniam saugumui per tą laiką kilo naujų iššūkių? Ar pasitvirtino 2016 metais paskelbtoje pirmojoje ataskaitoje pateiktos prognozės? Kad rastume atsakymus į šiuos klausimus, palyginkime abu dokumentus.
Sprendžiant iš minėtų dokumentų, tiek prieš penkerius metus, tiek dabar didžiausia grėsmė Lietuvai tebėra Rusijos vykdoma užsienio ir saugumo politika. Pirmajame dokumente pabrėžiamas jos agresyvumas ir išaugusi karinė grėsmė. Be abejo, pastarąjį pastebėjimą lėmė 2014-ųjų kovą Maskvos įvykdyta Krymo aneksija ir vėlesni Kremliaus remiamų separatistų karo veiksmai Rytų Ukrainoje, tebesitęsiantys iki šiol.
Kita vertus, pirmojoje ataskaitoje teigiama, kad, nepaisant besitraukiančios Rusijos ekonomikos nesama požymių, jog bent jau artimoje perspektyvoje ekonominės problemos taptų grėsme valdančiojo režimo stabilumui. Tuo tarpu šiemetiniame dokumente režimo perspektyvos vertinamos kiek atsargiau. Čia pastebimas augantis Rusijos visuomenės nepasitenkinimas smunkančiu gyvenimo lygiu, minimos didžiausios per pastaruosius metus protesto akcijos Maskvoje bei režimo pastangos užtikrinti jo stabilumą arba tiesiog išlikti. Iš to galima daryti išvadas, jog valdančiojo Rusijos elito pozicijos dabar kiek silpnesnės, nei prieš 5 metus. Tad būtent siekis įtikinti visuomenę, kad Kremliaus režimas – nepakeičiamas, šiemetiniame dokumente vardijamas kaip viena iš agresyvios jo užsienio ir saugumo politikos priežasčių.
Šiemetinėje ataskaitoje gerokai išsamiau, nei ankstesniuose dokumentuose nurodoma kodėl toks agresyvumas mėginamas pateikti kaip Kremliaus režimo nepakeičiamumo įrodymas: „Maskva tarptautinius santykius suvokia kaip didžiųjų valstybių ar jų aljansų geopolitinės konkurencijos areną, kurioje būtina plėsti savo įtakos sferą oponento sąskaita“ – rašoma dokumente. Be to, iš ataskaitos matome, kad ir pačias Vakarų valstybes, neva suinteresuotas pakeisti režimą Rusijoje,  Kremliaus elitas laiko tiesiogine grėsme savo egzistavimui, ir tai esanti dar viena agresyvios Maskvos užsienio politikos priežastis.
Kad svarbiausia kliūtimi įgyvendinant savo strateginius tikslus Rusija laiko NATO, nurodoma ir prieš 5 metus skelbtoje žvalgybų ataskaitoje. „Dėl šios priežasties Rusija ypač didelį dėmesį skiria pastangoms skaldyti Vakarų šalių vienybę bei pakirsti pasitikėjimą euroatlantinės integracijos institucijomis, taip pat ir Šiaurės Atlanto sutarties 5-uoju straipsniu apie kolektyvinę gynybą“ – sakoma dokumente. Tiesa, čia pat tvirtinama, kad tebesitęsiantis Aljanso pasirengimas galimam konfliktui su Rusija mažina  tikimybę, jog ši ryšis pereiti prie realaus karinės jėgos panaudojimo.
Kita vertus, 2016-ųjų ataskaitoje nurodoma ir nepalanki Lietuvos saugumui tendencija – migracijos krizė ir kova su terorizmu. Čia prognozuojama, kad šis klausimas ES ir NATO darbotvarkėje gali tapti svarbesnis, nei Rytų Europos saugumo reikalai. Prognozuojamas ir Lietuvos sąjungininkų rengimasis bendradarbiauti su Rusija, mėginančia įtikinti Vakarus, kad toks bendradarbiavimas įmanomas tik tuomet, jei NATO atsisakys pajėgumų didinimo ir įsipareigojimų Rytų Europos šalims, taigi – ir Lietuvai. Ar pastarosios prognozės pasitvirtino, galima spręsti iš šiemetinės žvalgybų ataskaitos: nors terorizmui ir migracijos pavojams čia skiriama nemažai dėmesio, su menkstančiu ES ir NATO dėmesiu Rytų Europos saugumui jos jau nebesiejamos.
Palyginę abu dokumentus galime pastebėti, kad daugelis su Rusija susijusių grėsmių išliko nepakitusios. Paimkime kad ir informacinę erdvę, kurioje Kremliaus tikslai išliko nepakitę: vienu svarbiausių Maskvos taikinių tebėra Lietuvos valstybingumas ir jos istorija. Kaip tuomet, taip ir dabar, Rusija, pasinaudodama jos kontroliuojamais ar jai palankiais informacijos kanalais, taikosi į viską, kas liudija Lietuvos piliečių pasipriešinimą sovietinei okupacijai, mėgindama diskredituoti 1941-ųjų birželio sukilėlius, pokario rezistentus ar vėlesnio laikotarpio disidentus.
Tiesa, šiose informacinėse atakose atsirado ir nauja tema. Jai 2016-ųjų ataskaitoje skirtos vos kelios eilutės, o šiemetinėje – kone ištisas skyrius. Tai – sausio 13-osios byla, kurioje Vilniaus apygardos teismas pernai paskelbė nuosprendžius. Dokumente nurodoma, kad šiam procesui diskredituoti, Kremliaus propagandistai surengė labai plačią ir aktyvią kampaniją, kurios pagrindinis teiginys jog tai esąs politinis persekiojimas. Teismui skelbiant nuosprendį, į Lietuvą suvažiavo ištisa grupė Rusijos valdžios kontroliuojamos žiniasklaidos žurnalistų, turėjusių užduotį skubiai parengti tokį propagandinį teiginį iliustruojančius reportažus.
Tuo pat metu oficialūs Rusijos atstovai ėmėsi viešai neigti patį nuosprendžio teisėtumą. Kaip dar vienas propagandos kanalas buvo pasitelkta ir ištisa socialinių tinklų komentatorių armija, ne tik skleidusių „nuomonę“ apie neva politizuotą bylą, bet ir platinę juose įvairiausius, straipsnius ir vaizdo medžiagą. Neliko nuošalyje ir Rusijos represinės struktūros: dar prieš skelbiant nuosprendį, prezidentui Vladimirui Putinui tiesiogiai pavaldus Tyrimų komitetas į savo oficialų  kanalą įkėlė filmą „Lietuviškas teisingumas“, kuriame savo versijas pateikia į Rusiją ir Baltarusiją pabėgę sausio 13-osios bylos kaltinamieji.  Lietuvos žvalgybos ataskaitoje neabejojama, kad taip mėginta įbauginti bylos tyrėjus ir teisėjus.
Šiemetinėje žvalgybos ataskaitoje yra ir anksčiau visiškai neminėtų dalykų. Tarkime visas skyrius joje skirtas grėsmėms, kurias Lietuvos piliečiams kelia Rusijos siūlymai pasinaudoti nemokamomis elektroninėmis vizomis ir aplankyti Karaliaučiaus sritį bei Sankt Peterburgą. Jame be kita ko rašoma, kad vizų režimo supaprastinimas padidint į Rusiją vykstančių užsieniečių srautą, o tai labai palanku Rusijos žvalgybos tarnyboms. Mat, pateikdamas prašymą elektroninei vizai gauti, vykstantysis iš karto atiduoda į žvalgybai į rankas daug savo duomenų. Šiai belieka tik atsirinkti tuos, kurie gali arba turėti specialiąsias tarnybas dominančios informacijos ir todėl gali tapti verbavimo taikiniu. Tai gali būti politikai (tiek esami, tiek buvę), verslininkai, pareigūnai, kariškai, žurnalistai. Tačiau tai nereiškia, kad Rusijos žvalgybos negali sudominti ir niekuo neišsiskiriantys turistai, kuriuos sėkmingo verbavimo atveju galima panaudoti kitiems tikslams – pavyzdžiui, kaip propagandos skleidėjus ar ryšininkus. Kad tokios rizikos realios, patvirtina ataskaitos teiginys, jog didesnė pastaraisiais metais atskleistų su Rusijos žvalgyba sutikusių bendradarbiauti Baltijos valstybių gyventojų buvo užverbuoti būtent tuomet, kai lankėsi šioje šalyje.
Dar viena visiškai nauja tema lyginant su pirmąją ataskaita – šiemetiniame žvalgybų dokumente minima Kinijos grėsmė. Apie tai, kad Kinijos specialiosios tarnybos mėgina verbuoti Lietuvos piliečius, keliais sakiniais užsiminta tik pernai. Šiemet šiai šaliai skiriamas ištisas ataskaitos skyrius, nekalbant jau apie tai, kad šios Kinija visame ataskaitos tekste įvairiame kontekste minima net 46 kartus. O Kinijai skirtame skyriuje pateikiamas iki šiol neminėtas faktas – ši šalis užsienio, tarp jų ir Lietuvos piliečių verbavimui naudoja įvairių sričių profesionalams skirtą socialinį tinklą „LinkedIn“. Anksčiau apie socialinius tinklus kalbėta tik kaip apie propagandos įrankį.
Pasak ataskaitos, minėtas tinklas Kinijos žvalgybai itin patogus todėl, kad jame specialistai mezga tarpusavio ryšius, dažnai tikėdamiesi susirasti potencialų darbdavį, o darbdaviai – darbuotoją. Taip nieko neįtariantis bet kurios šalies pilietis gali sulaukti pasiūlymo iš fiktyvios žvalgybos priedangos kompanijos. Jam pasiūloma tapti tokios įmonės konsultantu. Jei potencialus taikinys tokių pasiūlymu susidomi, jam siūloma atvykti į Kiniją, suprantama, už potencialaus darbdavio lėšas. Ten kandidatas verbuoti susitinka su savo „LinkedIn“ kontaktu ir dar keliais kompanijos darbuotojais, įvyksta kažkas panašaus į darbo pokalbį, kandidatas prašomas įvertinti jo šalyje vyraujančias tendencijas, apibendrinti politinę ar karinę informaciją. Už būsimą darbą apmokama avansu, tačiau prašoma laikytis konfidencialumo. Tolesnis bendravimas vyksta per kurią nors pokalbių programą, vėliau tariamasi dėl antro susitikimo Kinijoje. Taip verbuojamasis, dažnai pats to nesuvokdamas, žingsnis po žingsnio įtraukiamas į šnipinėjimo veiklą. Pasak žvalgybų ataskaitos, tokia Kinijos žvalgybų veikla nustatyta ir Lietuvoje.
Šiemetiniame dokumente kalbama ir apie dar vieną anksčiau neminėtą rizikos veiksnį. Tai sparčiai diegiama naujosios kartos 5G ryšio leidžianti prijungti prie interneto daugiau įrenginių per jį valdyti atskirų – ekonomikos, inovacijų bei technologinio progreso, medicinos, transporto ir kitų sektorių informacines sistemas. Ataskaitoje pastebima, kad nepaisant naujosios technologijos greičio ir patogumo, ji leis perimti informaciją, kuri anksčiau nebuvo pasiekiama internetu ir taip sutrikdyti visą infrastruktūrą,  o kovoti su tokiomis grėsmėmis naujai prisijungę sektoriai gali nesugebėti. Viena iš 5G įrangos tiekėjų yra Kinijos valstybinė bendrovė „Huawei“. Kaip pristatydamas šiemetinę ataskaitą spaudos konferencijoje sakė VSD direktorius Darius Jauniškis, ši kompanija teikia  informaciją Kinijos žvalgybos tarnyboms. Turint galvoje, kad, pasinaudodama technologijomis, Kinija išnaudoja visas galimybes gauti informaciją, „Huawei“ vertintina kaip rizikos veiksnys.
Kaip matome iš dviejų ataskaitų palyginimo, prieš 5 metus išvardintos grėsmės Lietuvai neišnyko, maža, atsirado ir naujų pavojų. „Negalime pasakyti, kad gyvename saugesniame pasaulyje. Globalus Rusijos ir Kinijos veikimas, jų įtakos plėtra, Kinijos siekis dominuoti diegiant technologijas strateginiuose sektoriuose, įtampos Vidurio Rytuose, augantis Rusijos spaudimas Baltarusijai, siekiant politinės integracijos, formuoja reikšmingus Lietuvos nacionalinio saugumo aplinkos pokyčius“, – sakė VSD direktorius D. Jauniškis.
Vis dėlto atsispirti kai kurioms grėsmėms Lietuva atsispirti gali kur kas geriau, nei prieš keletą metų. Visų pirma tai pasakytina apie Rusijos mėginimus daryti įtaką Lietuvos žmonių protams. Kaip spaudos konferencijoje pastebėjo VSD vadovas, tokį poveikį riboja išaugęs Lietuvos piliečių sąmoningumas. O tai, kad kova su mėginimais išklibinti mūsų valstybės pamatus tampa ne vien žvalgybų reikalu, teikia vilčių.
Aras Lukšas

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online