G-6Z6YWBKSCF

Lukašenka ir karas

Baltarusijos valstybinė televizija ОНТ balandžio 27-ąją parodė dviejų serijų dokumentiką „Užmušti Lukašenką“ KGB pateiktos medžiagos pagrindu.

Filme pasakojama apie grupę „sąmokslininkų“, kuriems priskiriami taip pat jau ilgiems kalėjimo metams nuteistas interneto dienoraštininkas Sergejus Cichanouskis bei verslininkas, disidentas Mikalayus Autukhovichius, kurio eilinis teismas prasidėjo gegužės 18 dieną.

Pagal saugumiečių versiją „nenaudėliai“ rengėsi veikti etapais: pašalinti Baltarusijos diktatorių bei jo šeimą, neutralizuoti mobilias jėgos struktūras, užimti svarbiausius valstybinius pastatus Minske ir paskelbti apie valdžios pasikeitimą Baltarusijoje. „Kruvinas finalas“ šalį turėjęs ištikti 2021 metų birželį arba liepą.

Filmo autoriai informavo ir apie rūsį, į kurį „sąmokslininkai“ rengėsi įkišti Lukašenkos šeimą. Esą tuo tikslu Gomelio srityje netoli sienos su Rusija ieškojo ūkio, sunkvežimo ir ekskavatoriaus, kuris tą rūsį turėjęs išrausti.

Gi Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) vertinimu, kuris praėjusių metų balandžio 18-ąją  skelbtas Rusijos televizijos kanalo „Rossia-1“ laidoje „Vesti nedeli“, prievartinis valdžios pakeitimas planuotas 2021-ųjų gegužės 9 dieną, kai Minske žygiuos paradas Pergalės dienos intencija.

Jau šios liepos 31-ąją Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos interneto puslapyje paskelbtoje ataskaitoje konstatuota, jog Aleksandro Lukašenkos pareiškimas liepos 21 dieną`apie būtinybę Kijevui priimti Maskvos reikalavimus byloja apie Baltarusijos diktatoriaus jau beveik visišką priklausomybę nuo Vladimiro Putino.

Prie temos – karo ekspertų vertinimu, Rusija liepos 28-ąją (nuo 5.20 iki 6.30 valandos) iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainos pusę paleido bent 20 raketų.

Prieš tai liepos 13-ąją stebėtojai fiksavo rusų karinio transporto lėktuvų suaktyvėjimą Baltarusijos kariniuose oro uostuose. Greta vieno jų padaugėjų rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 bei maskuotų tankų, šarvuotų karo mašinų.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos rugpjūčio 4 dieną informavo apie prasidėjusią Baltarusijos-Ukrainos pasienyje dislokuotų baltarusių specialių operacijų dalinių kovinės parengties patikrą.

Britų ataskaitoje taip pat konstatuota, jog A.Lukašenkos režimas karo Ukrainoje aplinkybėmis darosi vis labiau autoritarinis. Tezė paremta faktais, jog Baltarusijoje patvirtintos baudžiamjojo kodekso pataisos dėl mirties bausmės taikymo bei bausmės už teroristinių aktų rengimą.

Kad režimas karo sąlygomis žiaurėja papildomai (nors, atrodytų, kur dar?), liudija Bresto teismo liepos 29 dienos nuosprendis Baltarusijos valstybinės aviacijos akademijos studentui Aleksandrui Zagdajui kalėti du metus ir šešis mėnesius už tai, jog pagal kaltintojų versiją sistemiškai perdavė informaciją apie aviacijos technikos judėjimą Baranovičiuose interneto resursui, kurį Baltarusijos galios struktūros yra pripažinusios ekstremistiniu.

Ne pirma panašaus pobūdžio byla Baltarusijoje – balandį šalies tyrimų komitetas vien Gomelio srityje „ta pačia tema“ iškėlė septynias baudžiamąsias bylas.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka į „Currenttime.tv“ klausimą, kaip susiklostė režimo klasta sučiupto, kai Baltarusijos specialios tarnybos 2021 metų gegužės 32-ąją  privertė Minske nusileisti į Vilnių skridusį kompanijos „Ryanair“ keleivinį lainerį, buvusio interneto leidinių „Nexta“ ir  „Smegenų Baltarusija“ vyriausiojo redaktorius Romano Protasevičiaus karjera dabartinėje Baltarusijoje, atsakė, jog dėl su režimu pradėjusio bendradarbiauti eksopozicionieriaus daug žmonių pateko į kalėjimus.

Jo buvęs draugas ir kolega „Nexta“ Janas Rudikas interviu tėvynėje ekstremistiniu pripažintam interneto leidiniui „nashaniva.com“ liepos 14-ąją nurodė, jog R.Protasevičiaus liudijimai, prieiga prie jo mobilaus telefono leido baltarusių specialiosioms tarnyboms areštuoti su juo komunikavusius, protesto akcijas rengusius žmones.

Pasak Fr.Viačorkos, A.Lukašenka laiko buvusį „Nexta“ redaktorių ant trumpo pavadėlio, pavyzdžiui, versdamas bendradarbiauti su vietos žmogaus teisių organizacijos simuliakru, kuris „peikia“ Vakarus dėl žmogaus teisių pažeidimų. Iš esmės žmogų prilenkė kolaboravimui, versdami kalbėti tai, ką liepia.

Pats A.Lukašenka interviu naujienų agentūrai „France-Presse“ liepos 21-ąją „išaiškino“, jog Baltarusija Ukrainoje nekariauja savo technika bei gyvąja jėga, taigi žmonių nežudo, kaip tik – gydo, teikia medikamentus nukentėjusiems ir Ukrainoje, ir Rusijoje.

Bet pripažino, jog iš jo šalies teritorijos „preventyviais tikslais kariniams objektams Ukrainoje“ smogiama.

Diktatorius nurodė remiąs Maskvą, kai ši Vakarus aplenkė – esą jei Rusija būtų „pražiopsojusi“, NATO kariuomenė būtų atakvusi ją jau iš Ukrainos. Ir dabar esą kariauja ne Ukraina, o Vakarai, todėl jie dar didesni agresoriai nei jis, Lukašenka.

Primintina, jog birželio 10-ąją A.Lukašenka „neatmetė“, jog baltarusių karinėms pajėgoms gali tekti kariauti dėl Vakarų Ukrainos, kad jos „nenušvilptų“ Vakarai, kurie nestos prieš nieką. Tada apibendrino paslaptingai: „Baisūs procesai vyksta aplinkui“.

Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretorius Aleksandras Volfovičius birželio 28-ąją neabejotinai su patrono sankcija: „Šiandien mūsų Ukrainos kaimynai irgi mėgina ręsti kažkokią užkardą prieš Baltarusiją, deja. Nors Baltarusija niekam jokių grėsmių nekelia.“

A.Lukašenka liepos 2 dieną, Baltarusijos nepriklausomybės dienos išvakarėse, pagrasino Ukrainai  atsaku, jei ši atakuos jo šalį. Išties, ukrainiečiai tik apie tai ir galvoja, daugiau neturi ką veikti. Tokie štai minties vingiai.

Interviu Prancūzijos agentūrai Baltarusijos diktatorius taip pat pareiškė, jog Minskas gali pripažinti separatistines Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“, jei tame „bus prasmės“. Kol kas „pripažinimas“ Doneckui, Luhanskui ar Krymui nieko nepridės, Baltarusija ir taip su šiais Maskvos nuo Ukrainos atplėštais regionais bendradarbiauja ir bendradarbiaus.

Paskutinis pasažas laikytinas jau įprasto Baltarusijos diktatoriaus vinguriavimo santykiuose su Kremliaus šeimininku ženklu.

Birželio 25-ąją Sankt Peterburge nuo metų pradžios jau šeštą kartą susitikę A.Lukašenka ir V.Putinas kalbėjo ir apie reikalą panaudoti rimtą ginklą tėvynės nuo Bresto iki Vladivostoko apgynimo reikalu (Lukašenkos formuluotė, pašaukta retoriškai „perspjauti“ šeimininką Maskvoje, bet ne daugiau).

Baltarusijos diktatorius pasiskundė, jog labai įtempia branduolinį ginklą galinčių nešti NATO lėktuvų treniruočių skrydžiai, agresyvi kaimynių Lietuvos, Lenkijos (kurias siundo ant Baltarusijos) užsienio politika, ypač Ukrainos klausimu, todėl Maskva turi padėti parengti „veidrodinį atsaką“. Esą ir 1941-aisiais visi įtikinėjo Baltarusijos nepulsią.

Gal „angažuotas“ kolegos V.Putinas pažadėjo Baltarusijai operatyvinius-taktinius raketinius  kompleksus „Iskander-M“ jau apžvelgiamoje ateityje.

Kita vertus (prie vinguriavimo temos), A.Lukašenka gyvuoja ir tokiame kontekste. Ukrainos kovos su dezinformacija centras yra konstatavęs, jog rusų propagandininkai kuo toliau, tuo aktyviau skleidžia dezinformaciją apie augančią tikimybę, jog Baltarusijos armija atakuos Ukrainą.

Tam pasitelkiami tokie naratyviniai fragmentai kaip „raketų smūgis prasidės 4,00“ (su nuorodą į esą anoniminį šaltinį Ukrainos ginkluotosiose pajėgose), „Žmogus iš vadovybės sakė, jog šį šeštadienį tiksliai puls“. Ir taip toliau.

Baltarusijos diktatoriui santykiuose su Maskva tenka „manevruoti“ ir šia prasme, siekiant išvengti realaus baltarusių karių dalyvavimo agresijoje. Nors, pasak interneto puslapio „Chartija-97“ vyriausiosios redaktorės Natalyos Radinos „dalyvauti“ jis veikiausiai nori, ką nurodo, pavyzdžiui, A.Lukašenkos raginimas panaudoti prieš Ukrainą bei Vakarus branduolinį ginklą.

Arba Baltarusijos armijos generalinio štabo viršininko pavaduotojo, kuris kalba būtinai su šeimininko sankcija, tiesioginiai grasinimai Lenkijai, kad bus smogta sprendimo priėmimo centrams šioje šalyje.

Varšuvoje veikiančio Politinės analizės bei prognozių centro vadovas baltarusių politologas  Pavelas Usovas sutinka, kad Baltarusijos įsijungimo į karą grėsmė išliks veikiausiai iki pat Ukrainos pergalės jame.

Beje, tam Minską įpareigoja ir Rusijos bei Baltarusijos pasirašyta sąjungės valstybės sutartis, kurioje esama ir opcijos, jog vienos šalies, sutarties dalyvės, užpuolimo atveju jai į pagalbą būtinai turi ateiti kita.

„Gyvenimo praktika“ bent liepą buvo žymėta agresyvia retorika. Pavyzdžiui, liepos 3-ąją A.Lukašenka pareiškė, jog ginkluotosios pajėgos numušė iš Ukrainos į civilinius objektus jo šalyje paleistas raketas.

Gal taip mėginama „apdoroti“, mobilizuoti Baltarusijos gyventojus, kurių 85 proc. pasisako prieš jų šalies įsitraukimą į karą?

Pasak P.Usovo, A.Lukašenka vis dėlto yra sudėtingoje padėtyje, yra priverstas „išlūkuriuoti, tempti gumą“ kiek tik įmanoma.

Baltarusijos armiją 90 proc sudaro šauktiniai, kurie gal moka valyti kareivinių kiemą, mazgoti grindis, bet ne kariauti. Šauktinius pradėjus ginti į Ukrainą, atgal labai greitai ims grįžti cinkuoti karstai, šauktiniai bus suluošinti ar pradės banaliai dezertyruoti, nenuėję ir dešimties kilometrų į Ukrainos gilumą.

Ukrainos karinis analitikas Kirillas Sazonovas siūlo neišleisti iš akių aplinkybės, jog Baltarusijos armijoje daug rusų, esama ir teigiančių, jog jų ten net 80 proc. Kaip jie elgsis konkrečiame „slavų vidaus karo“ lauke – niekas težino.

Nors A.Lukašenka mėgsta puikuotis vyriausiojo karo vado uniforma, jo režimo prioritetu visada buvo vidaus ministerijos daliniai ir specialios paskirties pajėgos. Priežastys – jie gerokai pigesni nei daliniai su sunkia karine technika, be to, specialios paskirties pajėgos gali padėti malšinti demonstracijas.

Armiją A.Lukašenka nuosekliai mažino, išlaidas jai laikydamas beprasmiškomis ir pragmatiškai remdamasis sąjunga su Rusija, jos „branduolinio skėčio“ gynybinėmis galimybėmis.

Absoliuti dauguma karininkų prorusiški pirmiausia todėl, kad yra baigę Rusijos aukštąsias karines mokyklas. Baltarusijos karinis elitas ne tik mokėsi Rusijoje, bet ir palaiko glaudžius asmeninius ryšius su rusų kolegomis.

Bet Baltarusijos karinis elitas metų metais palaikė glaudžius asmeninius ryšius ir su ukrainiečių kolegomis. Kaip tada?

K.Sazonovo vertinimu, Baltarusijos armija bijo „įsivelti“, todėl apsisprendus dalyvauti pirmiausia būtų smogtas masyvus raketinis smūgis, tik paskui į išdegintą žemę žengtų baltarusių kareivis užkariauti bent trijų Ukrainos regionų. Taip atrodo teorija.

Praktikoje tarp Maskvos ir Minsko, atrodo, būta susitarimo, jog V.Putinas „ims“ Donbasą, paskui trauks Kijevo link, kai A.Lukašenka „užeis“ į Ukrainą iš savo pusės.

Bet V.Putinas įstrigo jau Donbase. Ir Minsko diktatoriui beliko nerimastingai lūkuriuoti, drąsinant save nebent „ryžtingais“ pareiškimais.

Arūnas Spraunius

 

Autorius:
Voras.online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

3 komentarų
Autorius: Voras.online