Lukašenkos veikimo logikos pinklėse

Newspix.pl

Iki šiol Lenkija ir Baltijos šalys nebuvo susidūrusios su tokiais įžūliais ir atvirai priešiškais veiksmais iš savo kaimynų. Be to, nepriklausomos  Lenkija ir Baltijos šalys nepatyrė realios  karo grėsmės, net jei dabartinis karas vyksta ne kinetiniais susidūrimais, bet hibridinių mechanizmų pagalba. astarųjų savaičių įvykiai prie Lenkijos sienos aiškiai parodė, jog Lukašenkos režimas yra ne tik pasiryžęs aštrinti situaciją prie Europos Sąjungos sienos ir vis labiau didinti spaudimą Vakarams, tikėdamasis galimų nuolaidų savo režimo atžvilgiu, bet ir yra tiesiogiai suinteresuotas eskalacija, siekdamas išbalansuoti Europos šalis ir išprovokuoti klaidas iš Vakarų pusės, kurios gali virsti kritinėmis.

Lukašenkos spaudimo logika paremta, visų pirma, tampančiu vis labiau neprognozuojamu ir arogantišku elgesiu bei veiksmais, siekiančiais bausti savo kaimynes dėl jų pozicijos Lukašenkos režimo atžvilgiu. Antra, jis siekia kelti vis didesnį spaudimą, kol šis taps nepakeliama našta šalia esančios valstybės aparatui, ko pasėkoje Lukašenka tikisi švelnesnės retorikos, sankcijų panaikinimo ar Vakarų susitaikymo su Minsko vykdomomis brutaliomis  represijomis  prieš baltarusių pilietinę visuomenę. Tačiau Vilniaus, Varšuvos ir Briuselio reakcija į krizės eskalavimą vargiai ar patenkina Minsko lūkesčius ir greičiausiai kelia nelegaliam Baltarusijos vadovui dar didesnį galvos skausmą, o autoritaro padėtis aiškiai tampa vis komplikuotesne.

Vėlyvą rudenį didėjant srautams iš Vidurio Rytų Minske  pradėjo burtis išsibarsčiusios  migrantų grupės, kurios aiškiai skiriasi  nuo pavienių migrantų, kuriuos sostinės gatvėse  galima buvo pamatyti ir anksčiau, pavyzdžiui birželį. Toks norinčiųjų patekti į Vakarus antplūdis nestebina turint omenyje tai, jog lapkričio pirmoje pusėje Baltarusiją pradėjo pasiekti rekordiški srautai asmenų iš Vidurio Rytų  net 40 lėktuvų per savaitę.

Lapkričio pradžioje įvyko lūžinis nuo pat krizės pradžios momentas:  vasarą bei ankstyvą rudenį Baltijos šalys ir Lenkija fiksuodavo tik pavienius  mažų prieglobsčio prašytojų grupelių  bandymus neteisėtai kirsti ES sieną, tačiau Minskas galiausiai pakeitė taktiką.

Lapkričio 8 dieną užfiksuota, jog fiksuojama pora tūkstančių žmonių skaičiuojanti grupė pajudėjo link Lenkijos sienos. Apie tai buvo pranešta  socialinėse medijose, įvairiose “Telegram” grupėse, taigi informacija apie migrantų maršrutą ir tikslą Lenkijos pareigūnams buvo žinoma iš anksto – tai buvo Kuźnica pasienio punktas (apie 60 kilometrų nuo Lietuvos sienos). Šią kelių tūkstančių asmenų grupę lydėjo Minsko saugumo aparato pareigūnai su ginkluote bei koviniais šunimis, o prie pat pasienio punkto režimo patikėtiniai  perkėlė vidaus pajėgų struktūrų smogikus, apsiginklavusius riaušių malšinimo ekipuote. Buvo pranešama, jog čia buvo dislokuotos vidaus pajėgos net iš pat  Minsko. Toks efektyvus skirtingų dalinių įtraukimas labai aiškiai nurodė į tai, jog tai buvo iš anksto suplanuota operacija, su atliktu logistiniu pasirengimu ir iš anksto numatyta koordinacija.

Migrantų pagrindinis tikslas, anot stebėtojų, buvo oficialūs pasienio punktai, kadangi jose, pagal tarptautinę teisę, galima teisėtai  kreiptis gauti prieglobstį . Tačiau režimo ginkluoti pareigūnai,  siekdami kuo didesnio eskalavimo, norėdami  sutelkti norinčius patekti į Vakarus vienoje koncentruotoje vietoje, pradėjo migrantus jėga stumti nuo oficialaus pasienio punkto į mišką, kuriame keli tūkstančiai migrantų, atsidūrę prie pat Lenkijos sienos, įkūrė stovyklą.

Labai svarbu pažymėti, jog visam šiam procesui “„netikėtu” akompanimentu tapo Baltarusijos ir Rusijos propagandinė „žiniasklaida” (tokios medijos kaip „Sputnik”, „RIA Novosti”  ir kiti), kuri pradėjo žaibiškai skleisti melagingas žinutes apie, pavyzdžiui, Lenkijos sienos griūtį, žmogaus teisių pažeidimus bei žiaurų elgesį iš lenkų tarnybų pusės. Propaganda siekia dar plačiau išplatinti dezinformaciją, sukelti chaosą, paniką bei sumaištį.

Dezinformacijos ir propagandos s dėmuo yra vienas svarbiausių krizės sudedamųjų. Baltarusijos ir Rusijos medijos aktyviai stengiasi sukurti naratyvą, jog būtent Lenkija nesivadovauja Vakarų vertybėmis ir todėl neteisėtai atstumia prieglobsčio prašytojus. Tokio naratyvo sukūrimas yra skirtas Vakarų auditorijai. Propaganda stengiasi sumažinti taip pat ir Baltarusijos režimo vaidmenį šiame procese,  „išplauti” šios krizės priežastingumo  ryšius, kad neva Minskas neturi jokio intereso įtampos prie pasienio kūrime. Taip pat Lukašenkos režimas aktyviai naudoja užsienio žiniasklaidos priemones, per kurias yra transliuojamos žinutės iš Baltarusijos teritorijos, taip sukurdamas iškreiptą krizės vaizdinį Vakarų valstybių auditorijoms . Lietuva ir Lenkija iš dalies daro klaidą, jog pagal nepaprastosios padėties  įstatymą neleidžia žurnalistams vykti į  pasienį , nes būtent tokiu būdu  eteryje  dominuoja Maskvos ir Minsko kuriami naratyvai.

Lenkijos vyriausybės pirminis atsakas – rytinių regionų teritorinės gynybos padalinių mobilizacija iki kovinės parengties. Gynybos ministras Mariusz Błaszczak pranešė, jog tam, kad pavyktų apsaugoti sieną,  apie 15 tūkstančių karių prisidės prie esamų policijos ir pasienio apsaugos pareigūnų darbo. Prie pasienio ruožo yra sutelktas  didelis kiekis lengvos karinės technikos, aprūpinimo bei vadovavimo punktų, kurie koordinuoja sienos apsaugą. Lenkų struktūros, siekdamos atgrasyti migrantų minias, naudojasi „jėgos demonstravimo” taktika, pagal kurią žemame aukštyje prie pasienio patruliuoja sraigtasparniai, jau pranešama apie ašarinių dujų naudojimą. Tuo pat metu iš Baltarusijos pusės bandoma nuversti medžius ant aštrios vielos barjerų. Tokiu būdu atsiranda pirmos „skylės” aštrios vielos barjeruose, Baltarusijos pareigūnai aktyviai prisideda prie aštrios vielos barjerų niokojimo. ,Pasirodė informacija apie tai, jog šiuo tikslu migrantams yra išduodamos ašarinės dujos bei akmenys.

Lenkija šitos krizės akivaizdoje sulaukė aiškaus palaikymo iš  ES, NATO, Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių. Svarbu, jog ES vadovai sutaria dėl migracijos priežasties – visi sutinka, , jog Minskas yra tiesiogiai atsakingas už hibridinę  ataką, vykdomą pasitelkiant migraciją. Tai yra ypač svarbus aspektas, kuris leido ES daug sparčiau priimti penktą sankcijų paketą (sankcijos apims  pavienius Baltarusijos režimo biurokratus, oro bendrovę „Belavia”, Minsko oro uostą ir pan.). Didžioji Britanija taip pat paskelbė, jog į Lenkiją paskirs keliasdešimt inžinierių situacijos stebėjimui bei paramai lenkų tarnyboms – tai yra ypatingai svarbus signalas iš NATO sąjungininkės.

Tokia vieninga ES reakcija taip pat duoda ir realių greitų rezultatų. Skelbiama, jog Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų civilinės oro saugos tarnybos nebeišduos skrydžių bilietų į Minską Irako, Sirijos ir Jemeno piliečiams, kurie sudaro liūto dalį visų pabėgėlių, atvykstančių į Baltarusiją. Irakas pranešė, jog ketina ekstradijuoti savo piliečius iš Baltarusijos teritorijos.

Labiausiai neraminantis dėmuo yra Rusijos vaidmuo šioje krizėje. Pasak oficialios Maskvos pozicijos,   Kremlius jokiu būdu neprisideda prie padėties Baltarusijos ir ES pasienyje, kas yra sunkiai tikėtina. Rusija be abejonės labai atidžiai stebi NATO valstybių atsparumą hibridinėms grėsmėms bei manipuliuoja eskalavimo galimybe  grėsmė, siekdama  įbauginti NATO ir ES valstybes bei priversti Vakarus pripažinti Lukašenką teisėtu  prezidentu. Kremlius gana vaizdžiai signalizuoja tiek savo branduolinių pajėgų (tai matoma, pavyzdžiui, iš strateginių bombonešių TU-140 skrydžio  virš Baltarusijos netoli Lietuvos ir Lenkijos sienų), tiek konvencinių pajėgų (neskelbtos oro ir desanto pratybos netoli Lietuvos sienos) laikysena.

Be visa to, kyla  klausimas dėl paties Lukašenkos elgesio. Jis stengiasi didinti spaudimą, kadangi tai yra vienintelis jo įrankis – jei dabar Minskas nuspręstų deeskaluoti padėtį, tai reikštų jo pralaimėjimą bei silpnybės apraišką. Lukašenkos veikimo logikos tęstinumas rodo, kad jei Minskas nuspręs ir toliau eskaluoti krizę, galima tikėtis krizės gilėjimo bei dar daugiau įtemptų momentų, kuriais riba tarp taikos ir karo žymiai išblukinta .

Adam Roževič

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online