Moldovos kronikos: bandyti „sėdėti“ ant visų įmanomų geopolitinių kėdžių ne iš gero gyvenimo

Spalio 29-ąją Moldovos vyriausybės ir rusų valstybinio koncerno „Gazprom“ atstovai pagaliau pranešė apie gamtinių dujų tiekimo Moldovai sutarties pratęsimą penkeriems metams, sutarus dėl jų kainos formulės, kurią pasiūlė Moldovos pusė.

Išvakarėse Kišiniovas kreipėsi į Kijevą su prašymu pagelbėti 15 milijonų kubinių metrų dujų. Apie tai savo paskyroje interneto socialiniame tinkle pranešęs Ukrainos aukščiausiosios rados Energetikos komiteto pirmininkas Andriyus Gerusas nurodė, jog prašomas kiekis tesudaro 0,08 proc. viso ukrainiečių saugyklose laikomo gamtinių dujų kiekio (18,4 milijardo kubinių metrų), bet kaimynei yra gyvybiškai svarbus jau artimiausiomis dienomis, kad nenutrūktų tiekimas šalies vidaus vartojomas, kol vyksta sudėtingi pokalbiai su „Gazprom“.

Ukraina spalio 27 dieną tuos 15 milijonų kubinių metrų dujų paskolino su sąlyga, kad skola bus grąžinta iki spalio 31 dienos. Gamtinių dujų Moldovai paskolino ir Rumunija.

Išvakarėse Ukrainos valstybinė įmonė „Naftogaz Ukrainy“  pirmą kartą dalyvavo konkurse gamtinių dujų tiekimo Moldovai reikalu ir jį laimėjo, pelniusi teisę spalio 29-ąją pradėti tiekti kaimynei 500 tūkstančių kubinių metrų dujų.

Spalio 26-ąją Moldovos valstybinė kompanija „Energocom“ irgi pirmą kartą sudarė sutartį su Lenkijos valstybine bendrove „PGNiG“ dėl milijono kubinių metrų dujų tiekimo. Kitą dieną Kišiniovas sutartį dėl tokio pat kiekio dujų sudarė su Olandijos kompanija „Vitol“.

Visi šie judesiai – net labai ne iš gero gyvenimo, nes/kai Moldova tuo metu vis dar neturėjo sutarties su „Gazprom“. Iki tol moldavams dujas tiekdavo tas pats tiekėjas – sutartis su rusų koncernu pirmą kartą sudaryta dar šio amžiaus pirmo dešimtmečio viduryje, buvo nuolat pratęsiama ir baigėsi rugsėjo pabaigoje.

Šiųmetiniai pokalbiai tuo pačiu klausimu iki pat spalio pabaigos buvo bevaisiai – ir dėl kainos, ir rusų koncerno grasinimo nutraukti dujų tiekimą mažai respublikai, jei ši negrąžins suskaupusios skolos. „Gazprom“ prašė už tūkstantį kubinių metrų dujų 790 dolerių, kai pernai Moldovai šis kiekis tekainavo 150 dolerių.

Spaudžiama laiko ir grėsmingo dujų deficito Moldovos valdžia spalio 22 dieną paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį su prašymu vietiniams dujų pardavėjams bei gyventojams taupyti žydrąjį kurą.

Derybas su rusais galų gale sėkmingai baigęs Moldovos vicepremjeras bei infrastruktūros ir regioninės plėtros ministras Andreyus Spynu televizijoje „PROTV-Chisinau“ lapkričio 2 dieną jas mandagiai pavadino labai sunkiomis, bet ir konstruktyviomis (sutarta, kad lapkritį Kišiniovas mokės „Gazprom“ 450 dolerių už tūkstantį kubinių metrų, kas vis tiek dvigubai mažiau už tuometinę rinkos kainą).

Pasak pareigūno, jis net pirkęs bilietą į Sankt Peterburgą tik į vieną pusę, nes iš pradžių nebuvo jokio supratimo, kada viskas bus baigta. Ir dėkojo už kantrybę bei profesionalumą ir savo valstybinės įmonės „MoldovaGaz“, bet ir „Gazprom“ derybinėms komandoms.

Vis dėlto ministras pripažino, jog Kišininiovas kaip labai realios neatmetė sutarties nepratęsimo galimybės, dėl ko Moldovai galų gale teks pirkti brangiau dujas iš alternatyvių tiekėjų.

Nes gamtinių dujų sandorio sudarymo kontekstas buvo absoliučiai nemandagus. Pasak „The Financial Times“ (10 27), „Gazprom“ už dujų kainos nuolaidą „primygtinai“ siūlė Moldovai pakoreguoti laisvos prekybos su Europos Sąjunga (ES) sutartį bei atidėtų patvirtinimą ES taisyklių, atveriančių jos dujų rinką alternatyviems tiekėjams konkurencijos, taigi ir kainų mažinimo skatinimo reikalu.

Pasak britų dienraščio, Kremlius derybas su Moldova dėl gamtinių dujų vertino kaip politikos tęsinį po to, kai liepos 11-ąją rinkimus įtikinamai (pelnė virš 52 proc. balsų ir 63 vietas iš 101-os parlamente) laimėjo prezidentės Maios Sandu provakarietiška partija „Veiksmas ir solidarumas“. Tokia dauguma leido 49-erių prezidentei imtis pagaliau tesėti kovos su korupcija bei suartėjimo su ES rinkiminius pažadus.

Naujas parlamentas rugpjūčio 6-ąją iš trečio karto patvirtino įgaliojimus dešinės centro vyriausybės, kuriai vadovauja ilgametė M.Sandu bendražygė, Harvardo absolventė, dirbusi Pasaulio banke bei Europos Komisijoje partijos „Veiksmas ir solidarumas“ vicepirmininkė Natalia Gavrilița.

Toks štai „tikrinimas dujiniu mūšiu“, tikintis tęsinio politikos buvusio Moldovos prezidento Igorio Dodono, kuris per visą prezidentavimą 2016-2020 metais taip ir neišsirengė į kaimyninę Ukrainą, užtat buvo reguliarus svečias Maskvoje ir tada, kai ten nevyko joks demokratinis lyderis, su Kremliumi net derino savo pareiškimus užsienio politikos temomis.

Pasak Moldovos parlamentaro Oazu Nantoiaus, prezidentė M.Sandu paveldėjo I.Dodono puoselėtą (dujos mainais už lojalumą Kremliui) kiaurai korumpuotą sistemą taip pat energetikos sektoriuje, kai, pavyzdžiui, separatistiniam Padniestrės regionui „Gazprom“ dujas tiekė de facto už dyką (kadangi prorusiškas, išeina, tiekė lyg ir pats sau).

Susikaupė aštuonių milijardų milijardų dolerių skola, kuri skurdžiai gyvenančiai Moldovai – labai sunki našta. Kilus Kišiniovo geopolitinio vektoriaus slinkties į Vakarus grėsmei, „Gazprom“ skolą (tiesa, „vos“ 700 milijonų), be abejo, prisiminė.

O.Nantoiaus teigimu, Moldova, deja, ne ta valstybė, kuri galėtų tarptautiniu mastu skambiai skelbti apie neteisingumą, o ir rusų koncerno tiekiamas dujų kiekis užima niekingą dalį visoje „Gazprom‘ pardavimų struktūroje. Todėl Kišiniovas tegali apeliuoti į demokratinių kaimynių (pirmiausia Rumunijos bei Ukrainos) solidarumą.

Bet kuriuo atveju Moldovos prezidentei reikėjo nemenko (tikrai didesnio nei galėtų sau leisti bet kas kitas) ryžto spalio pabaigoje viešai paremti Ukrainos „Krymo platformą“ nurodžius, jog jos dalyvavimas inauguraciniame „…platformos“ susitikime rugpjūčio pabaigoje yra dar vienas Kišiniovo paramos Ukrainos suverenitetui bei teritoriniam vientisumui patvirtinimas.

Tame pačiame pareiškime prezidentė M.Sandu vis dėlto motyvavo Moldovos ministrės pirmininkės N.Gavrilițos dalyvavimą Maskvos kuruojamos Nepriklausomos valstybių sandraugos susitikime rugpjūtį pragmatišku Kišiniovo interesu siekti dialogo visose įmanomose geopolitinių pokalbių aikštelėse.

Spalio 28 dieną ministrė pirmininkė dalyvavo ES-Moldovos asociacijos posėdyje Briuselyje, po kurio Bendrijos diplomatijos šefas Josepas Borrellis pranešė apie ES paramą Moldovai Kremliaus energetinio spaudimo akivaizdoje, kurios pirmas žingsnis – 60 milijonų eurų parama, pašaukta neutralizuoti grėsmę labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojų sluoksniams.

Irgi prie to paties – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefoniniame pokalbyje su Moldovos kolege spalio 31 dieną ir patikina, jog Kijevas rems kaimynę energetinės nepriklausomybės siekio klausimu (sutarė dėl energetikos ministrų konsultacijų), ir aptarė abiejų šalių eurointegracijos reikalus, kai abu prezidentai įsipareigojo siekti gruodį vyksiančio ES „Rytų partnerystės“ susitikimo Briuselyje kuo didesnio rezultatyvumo.

Arba Moldovos, Rumunijos, Lenkijos, Ukrainos prezidentų susitikime Kišiniove rugpjūčio 27-ąją prezidentas V.Zelenskis kviečia Moldovą ir Rumuniją vieningam veikimui geopolitiškai ypač jautrioje Juodojoje jūroje, kurią Maskva siekia paversti savo „vidaus ežeru“ ir po Krymo aneksijos nuosekliai militarizuoja taip pat tarptautinės prekybos laisvės sąskaita.

Arba dar – prezidentės M.Sandu viešas reikalavimas Rusijai iš Juntinių Tautų (JT) tribūnos pasisakant 76-ojoje JT generalinės Asamblėjos sesijoje rugsėjo 23-ąją išvesti savo pajėgas (1,2 tūkstančio karių dislokuoti nuo 1992 metų, Maskva juos vadina taikdariais) iš Padniestrės.

Proeuropietiškiems Molovos politikams reikėjo didesnio „už vidutinį“ ryžto net spalio 5-ąją atleidžiant irgi I.Dodono „paveldą“ (paskyrė 2019 metų lapkritį likus kelioms savitėms iki valdžios perdavimo M.Sandu) generalinį prokurorą Alexandrą Stoianoglo kaip nepajėgų kautis su korupcija ir ta pačia korupcija bei įgaliojimų viršijimu įtarus.

Čia skelbtame tekste „Tylios Moldovos tyli slinktis į Vakarus“ konstatuota apie klampų Moldovos virsmą tikru užsieniu autokratinių rytų atžvilgiu.

Opozicijoje Moldovos parlamente – blokas išraiškingu pavadinimu socialistai ir komunistai. I.Dodonas po pralaimėtų rinkimų grėsmingai pareiškė, jog jų rezultatas reiškia jo išpuoselėtų gerų santykių su Maskva pabaigą, bet ir reiškė viltį, jog Kišiniovas nesidės prie sankcijų Rusijai.

Moldovos prezidentė pirmam užsienio vizitui sausį pirmą kartą šalies istorijoje pasirinko Kijevą, o ne Maskvą. Prezidentė M.Sandu su Ukrainos ir Gruzijos kolegomis liepos 19-ąją Batumyje dalyvavo konferencijoje „ES traukos galia ir regiono (Juodosios jūros – A.S.) transformacija“ bei pasirašė baigiamąją deklaraciją dėl trijų šalių siekio tapti visavertėmis Bendrijos narėmis.

Irgi prie vakarietiško Kišiniovo užsienio politikos vektoriaus (kad ir simbolinio) priskirtina žinia, jog rugpjūčio 12-ąją Moldovos gynybos ministras Anatolijus Nosatyus su Ukrainos pasiutiniu Kišiniove Marku Shevchenko sutarė, jog parade Kijeve minint Ukrainos nepriklausomybės 30-metį žygiuos Moldovos kariškiai iš garbės sargybos kuopos.

Ir taip toliau. Maskvos tokie reikalai negali neerzinti (mažiausiai).

Ryšium su kuo (ir ne tik, turint galvoje paskutines realijas mūsų regione) mažiausiai suklusti verčia kaip tik „Gzaprom“ reikalavimų Moldovai „įkarštyje“ Rusijos federacijos tarybos pirmininkės Valentinos Matvijenko persergėjimas (tiksliau – grasinimas) Moldovos parlamento pirmininkui Igoriui Grosu, jog jo šaliai teks atsakyti už prezidentės M.Sandu dalyvavimą „Krymo platformoje“.

Arūnas Spraunius

 

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online