Posovietinio solidarumo pamokos

Kadangi anonsuotas tekste „Išskyrus rytų europiečius, vis dėlto vangi Europos reakcija į tai, kas dedasi ryčiau“, pradžiai, „iš inercijos“ tebus fragmentas dar skeptiška gaida. Europos tarybos parlamentinės asamblėjos (ETPA)…

Kadangi anonsuotas tekste „Išskyrus rytų europiečius, vis dėlto vangi Europos reakcija į tai, kas dedasi ryčiau“, pradžiai, „iš inercijos“ tebus fragmentas dar skeptiška gaida.
Europos tarybos parlamentinės asamblėjos (ETPA) pirmininkas belgas Rikas Daemsas, pasirodo, linkęs būti patikimu Kremliaus ramsčiu. Kovo viduryje viešėdamas Maskvoje, pareigūnas davė aiškiai suprasti, jog kalinamas rusų opozicijos politikas Alekseju Navalnas jam – ne pagrindinė tema. R.Daemsas neatsako, jei/kai reikia malonių paslaugų, savo pavaduotojui, Rusijos delegacijos ETPA vadovui Piotrui Tolstojui: kad ir tokia Kremliui palanki antraštė „ETPA vadovas pažadėjo apginti rusakalbius žurnalistus Latvijoje“.
Pats P.Tolstojus, iš pradžių anonsavęs, kad rusai nevyks į ETPA pavasario sesiją dėl prognozuotos antirusiškos retorikos joje, balandžio 22-ąją pareiškė, jog Maskva ignoruos ETPA kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus dėl A.Navalno, politinių kalinių Rusijoje, terorizuojamų Krymo totorių kaip politizuotus. Esą šie pažeidžia Rusijos įstatymus, prieštarauja jos Konstitucijai ir apskritai – Vakarų mėginimai spausti Rusiją per europietiškas struktūras žlugo, ETPA nebėra Europos sąžinė, o Amerikos manipuliuojama sankcijinio spaudimo Maskvai marionetė. Tokia europietiškumo interpretacija.
Prieš rusų nevykimą į ETPA sesiją R.Daemsas kovo mėnesį turbūt irgi malonios paslaugos pavaduotojui labui atjungė mikrofoną Ukrainos deputatui Olegui Honcharenko, kai šis kalbėdamas ETPA tribūnoje išskleidė fronte peršautą Ukrainos vėliavą, paskui P.Tolstojaus reikalavimu apskritai atėmė iš ukrainiečio teisę kalbėti.
Kad Europoje ponas R.Daemsas neatstovauja dominuojančiam naratyvui ir gal net yra mažumoje, tebyloja vien faktų chronologija.
Balandžio 14-ąją Varšuva paskelbė reikalaujanti naujų Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai už kėsinimąsi į Ukrainos teritorinį vientisumą. Kaip nurodė žinią paskelbęs „Radio Svobodnaya Evropa/Radio Svoboda“ apžvalgininkas Rikardas Jozwiakas, tuo metu Lenkiją rėmė septynios Bendrijos šalys narės daugiausia iš rytų ir vidurio Europos.
ETPA asamblėja balandžio 21 dieną paraginino savo nares taikyti individualias sankcijas kad ir prieš korupciją nukreiptų „Sergejaus Magnistskio įstatymų“ (be abejo, jei tokius yra priėmusios) pagrindu Baltarusijos valdžiai dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų bei būtinumo tuos pažeidimus ištirti tarptautiniu lygiu. Baltijos šalis, Lenkiją, Ukrainą ETPA išskyrė kaip ypač didelę paramą nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo nukentėjusiems baltarusiams teikiančias šalis.
Irgi primintina, jog Lietuva, Latvija, Estija su JAV, Jungtine Karalyste ir Kanada pirmos pasaulyje priėmė „S.Magnistskio įstatymus“.
Tą pačią dieną Lenkijos senato užsienio reikalų komisija priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė Maskvos agresiją prieš Ukrainą bei išreiškė paramą Kijevui. Rezoliucijoje taip pat konstatuotas didėjantis Rusijos aneksuoto Krymo militarizavimas, išaugęs rusų karinio laivyno aktyvumas Juodojoje jūroje – šie bei kiti precedentai įvardyti dirbtinai auginamomis įtampomis, pašauktomis destabilizuoti Europą. Rezoliucijoje primenama, kad nuo konflikto pradžios 2014-aisiais žuvo jau virš 13 tūkstančių Ukrainos kariškių bei civilių.
Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos atstovai priėmė bendrą Ukrainą remiantį ir Rusijos agresiją smerkiantį pareiškimą po to, kai balandžio 22-ąją Ukrainos aukščiausiosios rados pirmasis vicepirmininkas Ruslanas Stefanchukas, Lenkijos seimo vicemaršalka ponia Malgorzata-Maria Hoshevskaya, Lietuvos seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas aplankė Ukrainos Mariupolio uostą (per rusų agresiją atakuotas) bei pafrontėje esančius judėjimo kontrolės punktą „Gnutovo“ ir Širokino gyvenvietę. „Broliai, jūs ne vieni. Šiandien mes akivaizdžiai matėme problemą, kuri ne tik jūsų, bet ir Europos ir viso pasaulio. Tai ne dvišalis konfliktas, o agresija vienos pusės, toji pusė – Rusija.“ – sakoma pareiškime.
Komentare „Ukrinform“ balandžio 22-ąją Ukrainos pasiuntinys Varšuvoje Andriius Deshchytsia nurodė, jog Lenkija pasisako ne tik už esamų sankcijų išlaikymą, bet ir jų didinimą Maskvai. Pasak diplomato, lenkų politikai ir šalies viduje (Prezidento administracijoje, Seime, Senate, Užsienio reikalų ministerijoje), ir Europos bei euroatlantinių struktūrų lygyje pasirengę kelti paramos Ukrainai klausimą bei siekti naujų sankcijų Rusijai. Lenkija pasirengusi būti sankcijų politikos varikliu, jei situacija to pareikalaus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba Balandžio 23 dieną Rumunijos sostinėje Bukarešte dalyvavo konsultacijose regioninio saugumo NATO rytiniame flange klausimais su Gruzijos, Lenkijos, Turkijos, Rumunijos partneriais. Penkių šalių užsienio reikalų ministrai aptarė saugumą augančio Rusijos agresyvumo kontekste, Atlanto aljanso plėtros perspektyvą. NATO narės Lenkija, Turkija, Rumunija patvirtino paramą narystės Aljanse siekiančioms Ukrainai ir Gruzijai kaip ir dialogo, veiksmų koordinavimo svarbą saugumo Juodojoje jūroje reikalu.
Gegužės 3 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos prezidentais Varšuvos karalių rūmuose minėjo Abiejų Tautų Respublikos (lietuviškai Žečpospolitos; lenkiškai Rzeczpospolitos) pirmos konstitucijos priėmimo 230-ąsias metines. Penki prezidentai pasirašė deklaraciją, kurioje reiškiamas įsitikinimas, kad vieninga Europa bus renčiama ant fundamentalių vertybių bei principų, tokių kaip laisvė, suverenitetas, teritorinis vientisumas, demokratija, teisės viršenybė, lygybė ir solidarumas. Ir kad Europa turi atsiverti visoms šia vertybes išpažįstančioms tautoms.
Primintina, kad Abiejų Tautų Respublikos seimo 1791 metų gagužės 3-ąją priimta pirma konstitucija laikoma viena seniausių Europoje.
Po Konstitucijos minėjimo iškilmių vykusiame Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos ir Ukrainos prezidento V.Zelenskio dvišaliame susitikime pasirašytoje ir gegužės 7 dieną Lenkijos prezidento kanceliarijos publikuotoje deklaracijoje pabrėžiama Ukrainos teisė ateityje tapti visaverte ES bei NATO nare, ką Varšuva visapusiškai rems. Valstybių vadovai joje taip pat sveikino Kijevo valią siekti pažangos kelyje eurointegracinių reformų, koncentruojantis į teisėsaugos sistemą, kovą su korupcija bei teisės viršenybę.
Reaguodamas į Amerikos valstybės sekretoriaus Antonio Blinkeno vizitą Kijeve gegužės 6 dieną, Lietuvos užsienio reikalų ministras 2012-2020 metais Linas Linkevičius savo „Twitteryje“ parašė: „Ukraina turi laimėti šiame geopolitiniame mūšyje. Tai iššūkis visai tarptautinei bendruomenei, todėl labai svarbi yra ES ir NATO veiksmų koordinacija. Kai kurie (tik) siekia, kai kiti kovoja.“ Ir pažymėjo įrašą saitažodžiu (angliškai – Hashtag) „#стойзаУкраину“.
Pridurtina, kad ministraudamas L.Linkevičiuas asmeniškai ne kartą lankėsi fronto linijoje rytų Ukrainoje.
Darbinės kelionės į Luhansko sritį metu gegužės 6-ąją prezidentas V.Zelenskis vaizdo pokalbyje su Latvijos prezidentu Egilsu Levitsu suderino bendrą deklaraciją Ukrainos europietiško perspektyvos klausimu. Ukrainos prezidentas padėkojo Latvijai už paramą, ypač po 2014-ųjų prasidėjusios Rusijos agresijos. Latvija trečia po Lietuvos ir Lenkijos pasirašė Ukrainos narystę ES remiančią deklaraciją.
Tokia solidarumio apraiškų tirštuma per nepilną mėnesį (faktiškai tris savaites).
Kažkas tartų – tik retorika, be praktinių pasekmių. Bet iš kur tuomet Rusijos ambasados Minske neviltis, kai ši savo komentare „Twitteryje“ balandžio 24-ąją dėl rusų diplomatų išsiuntimo iš Baltijos šalių, solidarizuojantis su Čekija, nesugalvojo nieko tinkamesnio už vulgarų saitažodį #SmallDickEnergy. Užuomina į anglų kalbos idiomatinį išsireiškimą, apibrėžiantį vyrišką lytinį organą („SmallDickEnergy“ pažodžiui verstinas – mažo pimpalo energija).
Nesugalvojo nieko „veiksmingesnio“ už banalų barnį. Nekeista, kad gana greitai įrašas pašalintas.
Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online