Putinas pakviestas į Estiją

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid oficialiai pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apsilankyti jos šalyje ir sudalyvauti Ugrosuomių tautų kongrese. Jei Putinas atvyks, tai bus pirmasis oficialus Rusijos valstybės vad…

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid oficialiai pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apsilankyti jos šalyje ir sudalyvauti Ugrosuomių tautų kongrese. Jei Putinas atvyks, tai bus pirmasis oficialus Rusijos valstybės vadovo vizitas Baltijos šalyse po TSRS žlugimo.
Rusijos žiniasklaida džiaugiasi šiuo kvietimu ir tvirtina, kad tai lūžis neigiame Baltijos šalių politikų požiūryje į Rusiją. Anot jų, simbolinis tokio vizito poveikis bus daug svarbesnis nei jo praktinė reikšmė. Prokremliškas naujienų portalas „Sputnik“ drąsiai pareiškė, kad „tai reikš, kad Baltijos šalys numojo ranka i „sovietų okupaciją“ ir pripažino faktą, kad Rusija nieko nemokės ir nieko nesigaili“.
Kitais metais birželio 8 dieną Estijoje įvyks 8-asis pasaulinis ugrosuomių tautų kongresas. Į renginį taip pat buvo pakviesti Vengrijos ir Suomijos prezidentai. Kongresas vyks Tartu mieste.
„Taigi, kad galėtume tęsti konstruktyvią diskusiją, kuri, tikimės, padės mūsų šalims geriau suprasti vieną kitą, pagilinti dvišalius gerus kaimyninius santykius, taip pat bendradarbiavimą Baltijos jūros regione ir tarptautinėje arenoje“, – paaiškino prezidentė Kersti Kaljulaid Rusijos prezidento Estijos kvietimą.
Kol kas Rusijos žiniasklaida pabrėžia, kad tai bus pirmasis Rusijos prezidento vizitas Baltijos šalyse po TSRS žlugimo.
Rusai pažymi, kad paskutinis tokio rango Rusijos politikas, lankęsis Baltijos šalyse, buvo Borisas Jelcinas. Jis lankėsi Estijoje kaip Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas. Jelcinas atvyko į Taliną 1991 metų sausio 13 dieną, tai buvo simbolinė diena, kai po televizijos bokštu Vilniuje įvyko sovietų karių ir civilių susirėmimai – raudonarmiečiai atidarė ugnį link protestuotojų ir tankais bandė išskaldyti protestus.
1991 metais rugpjūtį B. Jelcinas, jau būdamas TSRS prezidentu, lankėsi Latvijoje, tačiau tai buvo neoficialus vizitas. Anot rusų, ji negali būti laikomas oficialu. Nuo to laiko, tai yra beveik 30 metų, nė vienas aukšto rango Rusijos politikas nesilankė Baltijos šalyse.
Nebejotinai, kad tam įtakos turėjo blogėję nuo pat Baltijos šalių nepriklausomybės pradžios santykiai su Maskva. Iš pradžių Kremlius nenorėjo pripažinti baltų europietiškus siekis, o paskui nusprendė, kad jiems Baltijos šalių klausimas nėra toks jau svarbus, kad galima butu kreipti jiems dėmesį tokiame aukštame lygmenyje, kaip pvz. santykiams su Vokietija ar Briuseliu.
Geriausias to įrodymas yra tai, kad Vakarai palaiko santykius su Rusija prezidentų ir premjerų lygmenyje, o Vidurio ir Rytų Europos šalis, kritiškiau vertinančios Kremlių politika, ministrų ir ministrų pavaduotojų lygiu.
Maskvą erzina ir Baltijos šalių požiūris į naujausią regiono istoriją ir istorinis naratyvas. Baltai tvirtai gina savo poziciją ir tvirtina, kad 1940 metai tai jų šalių okupacijos pradžia, kuri, su trumpa pertrauka, kai vokiečiai okupavo jų šalys, pasibaigė tik po 1989 metų, kai Baltijos šalys atgavo nepriklausomybę. Šiandieninė Rusija nepripažįsta TSRS Baltijos šalių aneksijos kaip okupacijos ir teigia, kad patys baltai norėjo įstoti į TSSRS.
Šaltuosius santykius su Maskva taip pat apsunkino šiose šalyse gyvenančių rusakalbių gyventojų klausimas. Latvija ir Estija, kuriose nepriklausomybės pradžioje jie sudarė beveik pusę gyventojų, apribojo jiems pilietybės suteikimą. Lietuva nuėjo kitu keliu, tačiau Lietuvoje rusakalbių yra tik keli procentai ir lietuviai nusprendė, kad toks skaičius nekelia grėsmės jų jaunam valstybingumui ir be jokių sąlygų suteikė rusakalbiams pilietybę. Latvijoje ir Estijoje buvo baiminamasi, kad šie žmonės gali dominuoti šalies politiniame gyvenime ir nukreipti juos Rusijos link.
Per beveik 30 metų pasitaiko ir „atšilimo“ laikotarpių. Per šiuos trumpus laikotarpius Baltijos šalių vadovai aplankė Rusiją ir pakvietė Rusijos politikus atvykti į savo šalis.
2011 metais tuometinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas rengėsi vykti į Latviją. Tačiau vizitas buvo atšauktas. Rusai teigė, kad jiems nepatiko tai, kad latviai norėjo kalbėti apie sovietinę okupaciją ir jos padarinius, ir visai nenorėjo kalbėti apie rusakalbių gyventojų teises.
Po to, kai Rusija užgrobė Ukrainos Krymą ir palaikė sukilimą Donbase, Baltijos šalys pasmerkė Rusiją ir rėmė Ukrainą.
Balandžio mėnesio prezidentų susitikimas neatnešė jokių praktinės naudos, tačiau turėjo didėlį propagandinį efektą.
Šis vizitas supykdė Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių.
Lietuvos ministras pareiškė, kad jam nebuvo pranešta apie vizitą ar pokalbio su Rusijos prezidentu turinį. Jis taip pat pažymėjo, kad trys Baltijos valstybės turėtų koordinuoti tokius diplomatinius veiksmus. „Jei koordinuosime ir veiksime kartu, tai tokie veiksmai visada bus veiksmingesni, tuo labiau, kad visada bandoma sugriauti Baltijos šalių ir Europos vienybę“, – komentavo ministras naujienų agentūrai  BNS. L. Linkevičius nenorėjo išsamiai komentuoti prezidentų susitikimo, tačiau pridūrė, kad „Rusijai labai svarbu parodyti, kad ji nėra izoliuota, sudaryti normalių santykių įspūdį. Prie tokio naratyvo prisideda tokie vizitai“ – teigė ministras.
L. Linkevičiaus reakcija pasinaudojo Kremliaus propaganda, kuri su pasitenkinimu pareiškė, kad Estijai Baltijos šalių vienybė nėra principo reikalas. Jie taip pat apkaltino Lietuvą ir Latviją, kad jos neįvertino galimo Rusijos prezidento vizito kaip labai svarbų simbolį. Rusijos komentatoriai taip pat padarė išvadą, kad Estijos parama Ukrainai nėra absoliuti ir šalis yra pasirengusi pagerinti santykius su savo rytiniu kaimynu aukojant Ukrainos klausimą.
Rusai komentaruose patvirtina Lietuvos ministro nuogąstavimą. Anot jų, jei Estijos prezidentė aplanko Kremlių, tai ji negalės reikalauti sankcijų Rusijai dėl Krymo ir praginti Vakarų lyderius nesilankyti Maskvoje.
Rusijos propagandinis portalas „Sputnik“ pažymi, kad W. Putino kvietimas ir galimas jo vizitas Taline reikš, kad baltai nori baigti „kovą už savo šalių sovietinės okupacijos pripažinimą“. Estija uždeda kryžiuką šiai istorijai ir rodo, kad suprato, kad nebus pripažinimo, atsiprašymo ir jokių šansų iš Rusijos gauti kompensaciją. Portalas rubaltic.ru savo ruožtu pabrėžia, kad galimybės, kad Rusija pripažins kada nors Baltijos šalių okupaciją yra arti nulio.
Baltijos šalys dėl to gali būti įsiutusios tiek, kiek nori, tačiau jų pasirinkimas yra paprastas. Arba užmegzti normalius santykius su savo rytiniu kaimynu, arba galės ir toliau mušti galvas į sieną, laukdamos pinigų iš Rusijos kaip kompensaciją už okupaciją.
Beje, portalas taip pat pažymi, kad Rusijos prezidento vizitas Taline, taip pat gali turėti ekonominę reikšmę, nes galbūt Rusija vėl pradės eksportuoti savo prekes per Estijos uostus.

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online