Rusijos ir Ukrainos karas: kodėl Rusijos armija patiria didelių nuostolių ir kas bus toliau

Ukrainos kariniai ekspertai atliko Rusijos karinių veiksmų analizę. Karo analitikas Viktoras Kevliukas teigia, kad Rusijos kariai į Ukrainą įžengė vienu ešelonu paskirstę rezervus. Jie tikėjosi greito puolimo ir spartaus judėjimo į priekį. Taigi dalinių kolonos judėjo, nesilaikydamos elementarių kovinio aprūpinimo reikalavimų – be pagrindinės ir šoninės sargybos, kolonos nebuvo saugomos, trūko oro erdvės apsaugos. Kolonoje taip pat buvo nestabilus ryšys, kilo problemų su navigacija. Analitikai konstatavo, kad tokie veiksmai panašūs į veiksmus Čečėnijoje 1994 metais – tada Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos veikė panašiai.

Kevliukas paaiškina, kad pastebimi sunkumai, susiję su logistika, kai koviniai daliniai atskirti nuo užnugario. Jį stebina, kad susiklosčius tokiai situacijai Rusijos kariškiai bandė užgrobti arčiau Kyjivo esančius nusileidimo takus, tuo pačiu prarasdami nemažai karių.

„Už taktinį meistriškumą rusų vadams – minusas, už šabloninį nelankstumą priimant sprendimus, – sako ekspertas.

Šiuo metu plataus masto judėjimas sustojęs. Be to galima stebėti, kaip priešas dažnai bando judėti, keisti vietą, kaip Mykolajivo srityje, bet vis tiek kolonoms susirinkus, ukrainiečiai smogia į jas “Grad’ais“. Atskirai verta paminėti, kas vyksta Kyjivo kryptimi – Rusijos kariuomenė  vykdo nusikalstamus veiksmus – masiškai apšaudomi gyvenamieji rajonai, mėtomos uždraustos aviacinės bombos, pavyzdžiui, FAB-500 prie Černihivo. Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė, naikindama civilius gyventojus, laikosi išdegintos žemės taktikos.

Taip elgėsi ir RF raketinė-aviacinė kariuomenė. Smūgiai buvo neefektyvūs, netikslūs, išsibarstę, pastangos niekur nekoncentruotos, nukenčia objektai, be kurių Ukrainos ginkluotosios pajėgos nesunkiai išsivers. Autorius buvo liudininkas įvykio, kai mažiausiai 20 raketų smūgių buvo suduota Kyjivo TEC-6, esančiam miesto pakraštyje. Ukrainos oro gynyba veikė gerai ir raketos buvo numuštos. Šiuo metu, kai rašomas straipsnis, kovo 6 dieną, Rusijos pajėgos panaudojo beveik visas 200 ypač tiksliai nutaikomų raketų „Kalibr“. Beje, tokių raketų per metus pagaminama 20. Tačiau Rusijos arsenale liko apie 75% raketų „Iskander“.

Ne mažiau standartiškai veikė ir Rusijos aviacija, skraidydama pavieniais lėktuvais arba veikdama poromis, grandimis. Nei karto – eskadrile pilna sudėtimi. Ekspertai teigia, kad visiškos oro viršenybės nėra, tam tikrais mūšio momentais kontroliuojamos tam tikros zonos. Be to analitikai teigia, kad aviacija nėra apmokyta veikti kartu (išskyrus kelis atvejus), nepavyksta nukreipti savo naikintuvų į mūsų oro taikinius (didelis atstumas, nėra priešakinių taikymo punktų ir taikytojų).

Pavyzdžiu galėtų būti desantininkų išlaipinimas Kyjivo Gostemelio oro uoste – tada priešas išsiuntė transporto lėktuvus su desantininkais, neturėdamas oro viršenybės, nesukūręs saugaus skrydžio koridoriaus. Dėl to buvo numušti orlaiviai IL-76 su desantininkų kariuomenės kariais.  Ir tokių lėktuvų su desantininkais buvo numušta ir daugiau.

Kariniai ekspertai analizuoja ir RF ginkluotųjų pajėgų karius. Tarp jų išskiria kelias kategorijas: šauktiniai, tarnaujantys pagal kontraktą, karininkai. Kevliukas tęsia: šauktiniai – tai apgailėtinas vaizdas tiek grynai išoriškai, tiek ir moralinės-psichologinės būklės požiūriu. Ypač į akis krenta antisanitarinė jų išvaizda ir pasimetimas. Kariai, vykdydami puolimą, ilgą laiką buvo izoliuoti nuo informacijos „pratybų“ rajonuose, kur jiems buvo daroma sisteminė ideologinė įtaka. Iš karių buvo atimtos ryšio priemonės, o tai rodo nepasitikėjimą jais.

„Su didele tikimybe galima daryti prielaidą, kad invazinių pajėgų pagrindas yra kariai, daugiausia iš socialiai pažeidžiamų sluoksnių, turintys primityvų išsilavinimą, siaurą akiratį ir didžiulių žinių spragų. Pavyzdžiui, paimtas į nelaisvę karys negalėjo atsakyti į klausimą „Kieno garbei tavo vardu pavadintas Rusijos miestas Vladimiras, kuriame tu gyveni?“. Tai yra krizinių reiškinių RF ginkluotųjų pajėgų komplektavime ženklas. Tai yra, į kariuomenę eina arba per prievartą, arba iš beviltiškumo“, – sako Kevliukas.

Profesionalių kariškių (kurių išlaikymas gana brangus) trūkumą kompensuoja šauktiniai ir rezervistai, kurie pakviesti į „mokomąjį susirinkimą“ likus kelioms savaitėms iki invazijos. Elementarios klaidos, tokios kaip nesugebėjimas orientuotis vietovėje, sargybos nebuvimas žygyje, nesavalaikis dislokavimas į prieškovines ir kovines rikiuotes, rodo prastą taktinį karininkų pasirengimą. Motyvuotų ir profesionalių žmonių ten mažai.

Įdomu tai, kad žūsta ištisi okupantų padaliniai. Pavyzdžiui, pulkininko Andrejaus Arkhipovo (25-oji MŠBR) Sevastopolio Raudonosios vėliavos 25-oji gvardijos atskiroji motorinių šaulių brigada, pavadinta Latvių šaulių vardu,- ir pats Arkhipovas žuvo. Brigadą sudarė 2100 žmonių, iš kurių apie 150-200 karininkų.

Ši mirtis leidžia manyti, kad kariuomenėje gyvuoja senas sovietinis principas „vadas ant šaunaus žirgo priekyje“. Analitikai tokius veiksmus vadina paprastai: pareigūnai veikia „iš inercijos“, -paleidžiami mokymų metu ištobulinti mechanizmai, jų veiksmai šabloniški ir mechaniški.  Apskritai invazijoje į Ukrainą dalyvaujantys kariai yra prastai pasiruošę psichologiškai, nepasiruošę nuostoliams, nepasiruošę matyti lavonus, suplėšytus kūnus, negali veikti dūmuose ir liepsnose, greitai praranda kovinį pajėgumą, nepasirengę kovoti apsuptyje ir izoliacijoje.

Kalbant apie karinius rezervus, ekspertai mano, kad bendras RF ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų skaičius yra apie 280 tūkstančių. Ši kariuomenė yra suskirstyta į 10 divizijų, 118 brigadų ir 4 karines bazes. Daugiau nei pusė jų (60%) yra išsibarstę palei sienas ir Rusijos regionus. Į Ukrainą įsiveržė maždaug 65 tūkstančiai Rusijos karių. Atmetus 4 akademijas, 8 karines aukštąsias mokyklas, 4 karines bazes užsienyje, štabą ir užnugario įstaigas, Rusijos kariuomenės rezerve liks apie 20-25 tūkst. karių.

Kalbant apie ginkluotę pažymima: karinių dalinių aprūpinimas turėtų būti 75-80 %, iš kurių tinkamų naudoti – 80-90 %. Ukrainos teritorijoje yra maždaug pusė Rusijos Federacijos turimo tankų parko, BBM (kovinių šarvuotų mašinų) parko, panašiai ir su SAU (savaeigiais artilerijos pabūklais) ir RSZO (daugybinio raketų paleidimo sistemomis). Tai yra, rusai rezerve dar turi apie 400-450 tankų, apie 13 tūkst. BBM.

„Tačiau vėlgi yra vienas „bet“: Ukrainoje jau yra visos RF ginkluotųjų pajėgų divizijos, dauguma patyrė nuostolių, o dalis suformuotų BTGr (šarvuočių grupių) buvo suniokotos taip, kad jų kovinio pajėgumo atkurti neįmanoma. RF ginkluotosios pajėgos vis dar pajėgios generuoti naujas pajėgas, tačiau jos nebus geresnės nei savo pasirengimu, nei koviniu pajėgumu“, – sako Kevliukas.

Be to Rusijos karių nuostoliai didžiuliai: kovo 6 dienos duomenimis – daugiau nei 11 tūkstančių žmonių. Svarbu tai, kad praktiškai visus karius prarado elitiniai Rusijos Federacijos daliniai – Kantemirovskajos divizija, Tamanskajos divizija.

Kalbėdami apie ateitį, kariniai ekspertai vieningi. Labiausiai grėsminga lieka šiaurinė kryptis, kaip trumpiausias kelias į Kyjivą. Pajėgos bus sustiprintos Sumų kryptimi, kaip lengviausia logistiniu požiūriu. Charkivo kryptimi Rusijos kariuomenė praktiškai nepuola miesto, bet masiškai bombarduoja gyvenamuosius rajonus. Šiuo metu kariniai veiksmai vyksta Volnovakha -Mariupolio linijoje, kuri yra rytų Ukrainos strateginis taškas. Taip pat pakolkas priešas nesėkmingai bandė patekti į Mykolajivą, norėdamas apeiti Odesą iš šiaurės, tačiau savo tikslų nepasiekė ir dabar savo pastangas nukreipia į Pietų Ukrainos atominę elektrinę. Taip pat numatomas desantininkų išsilaipinimas Odesoje, tačiau šiame etape buvo nepalankios oro sąlygos, o prie kranto artėjantys Rusijos laivai patyrė žalą.

Maksim Butčenko (Максим Бутченко)

 

Autorius:
Voras.online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras.online