G-6Z6YWBKSCF

Rusijos, Irano ir Turkijos viršūnių susitikimas Teherane

Po negailestingo Rusijos išpuolio prieš Ukrainą Vladimiras Putinas pirmą kartą dalyvavo svarbiame viršūnių susitikime už Rusijos ribų – Teherane. Siekdamos aptarti Sirijos karą, didžiosios valstybės Rusija, Turkija ir Iranas prieš kelerius metus nustatė šį trišalių derybų formatą. Liepos 19 d. Vladimiras Putinas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Irano prezidentas Ebrahimas Raisi susitiko Teherane aptarti daugybės svarbių klausimų. Kadangi šis formatas buvo sukurtas siekiant aptarti užsitęsusį Sirijos karą, akivaizdu, kad vienas svarbiausių klausimų viršūnių susitikime buvo Sirija. Trumpai palietus bendrus didžiųjų valstybių interesus dabartiniame konflikte, atrodo, kad Iranas ir Rusija turi panašių rūpesčių ir siekia išlaikyti status quo, o Turkija turi ambicingesnių planų ir siekia pulti kurdus šiaurės Sirijoje, kad sukurtų buferinę zoną, kuri galėtų apginti Turkiją nuo kurdų išpuolių. Turkijos prezidentas užtikrintai pareiškė: „Negalima tikėtis, kad Turkija sėdės nieko neveikdama ir atsiribojusi nuo šios problemos“. Atrodo, kad Turkijos prezidentas taip pat nori repatrijuoti daugiau kaip milijoną Sirijos pabėgėlių ir apgyvendinti juos šiame šalies regione. Reikėtų pabrėžti, kad R. T. Erdoganui šis scenarijus bus naudingas, nes jis gaus daugiau paramos kitais metais vyksiančiuose rinkimuose, kadangi Turkijos ekonomika išgyvena krizę, beveik 80 proc. infliacija yra pražūtinga; dėl to didėja visuomenės priešiškumas 3,6 mln. sirų pabėgėlių atžvilgiu. Priimdamas šį politinį sprendimą, R. T. Erdoganas tikisi išspręsti šalies saugumo problemas ir kartu užsitikrinti rinkėjų paramą artėjančiuose rinkimuose. Akivaizdu, kad Rusija ir dar aktyviau Iranas nepritaria Turkijos planui pulti šiaurės Siriją.

Trumpam atidėjus į šalį sudėtingą Sirijos atvejį, verta paminėti, kad viršūnių susitikime buvo aptartas Rusijos ir Ukrainos konfliktas. Pradedant nuo Irano pozicijų, viršūnių susitikime Irano prezidentas Ebrahimas Raisi ir net aukščiausiasis lyderis Ayatollah Ali Khamenei palaikė Rusijos invaziją į Ukrainą. A. Khamenei pateisino kruviną V. Putino karą prieš suverenią valstybę ir palaikė plačiai paplitusią Kremliaus propagandinę liniją, kad Rusija pradėjo konfliktą siekdama išvengti pavojingesnio konflikto ateityje. A. Khamenei pasakė V. Putinui:

„Karas yra sunkus ir sudėtingas klausimas, ir Iranui visai nepatinka, kad nuo jo kenčia paprasti žmonės, tačiau Ukrainos atveju, jei nebūtumėte ėmęsi iniciatyvos, kita pusė būtų sukėlusi karą savo iniciatyva“.

Jis išplėtojo šį naratyvą:

„NATO yra pavojingas tvarinys… ji nepripažįsta jokių ribų ar sienų. Jei nesugebėsite jiems pasipriešinti Ukrainoje, po kurio laiko, prisidengdami Krymu, jie vis tiek pradės šį karą“.

Savaime suprantama, kad Iranas, kuris priešinasi Vakarams, rems Rusiją, kad dar labiau pakenktų Vakarams ir įgytų įtakos pasauliniams politiniams įvykiams. Rusijai, kuri yra ekonomiškai ir politiškai atkirsta nuo civilizuoto pasaulio, akivaizdžiai reikia bet kokios pagalbos, kurią ji gali gauti iš Vakarams priešiškos valstybės.

  1. Putinas, kuris neabejotinai džiaugėsi Irano vadovų parama, reagavo į aukščiausiojo lyderio, palaikiusio teiginį, kad Rusija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pradėti karą, žodžius:

„Niekas nepritaria karui, o paprastų žmonių žūtis yra didelė tragedija, tačiau dėl Vakarų elgesio neturėjome kito pasirinkimo, kaip tik reaguoti. Kai kurios Europos šalys pareiškė: „Mes buvome prieš Ukrainos narystę NATO, bet sutikome dėl Amerikos spaudimo“, o tai rodo, kad joms trūksta savarankiškumo.“

Be to, Iranas ir Rusija taip pat susitarė dėl kelių kitų klausimų, pavyzdžiui, dėl ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimo, sudarant 40 mlrd. dolerių vertės naftos sutartis. Dėl sankcijų Rusija stengiasi stiprinti finansinius ir bankinius ryšius su kitomis šalimis. Dėl šios priežasties bendradarbiavimas su Iranu, siekiant atsverti dolerio dominuojamą prekybą, yra dar vienas svarbus Rusijos tikslas.

Iranas taip pat nusprendė aktyviau remti Rusiją ne tik žodžiais, bet ir karine pagalba. Tai turėtų kelti nerimą išsivysčiusioms šalims. Dar prieš viršūnių susitikimą Iranas pareiškė, kad yra pasirengęs siųsti Rusijai dronus. Šis pažadas susijęs su šimtais bepiločių orlaivių, kuriuos Rusija naudos nekaltiems Ukrainos piliečiams žudyti. Tokio lygio pagalbos reikia Rusijai, kuri žiauriai pralaimėjo dronų karą Ukrainoje. Neperdedant, ši Irano pagalba gali pabloginti padėtį Ukrainoje ir tam tikru būdu paveikti karo baigtį. J. Bideno administracija dėl tokio scenarijaus perspėjo sąjungininkus. Baltųjų Rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake Sullivanas pareiškė: „Mūsų informacija toliau rodo, kad Iranas ruošiasi apmokyti Rusijos pajėgas naudotis šiais bepiločiais orlaiviais, o pirmieji mokymai turėtų prasidėti jau liepos pradžioje“. JAV gynybos pareigūnai, nepateikdami išsamesnių paaiškinimų, įspėjo Iraną, kad tiekti Rusijai bepiločius orlaivius yra bloga mintis.

Kalbant apie Turkijos ir Rusijos derybas, reikia pripažinti, kad V. Putinas gyrė R. T. Erdogano vaidmenį tarpininkaujant derybose dėl Ukrainos grūdų eksporto. V. Putinas pareiškė, kad padaryta tam tikra pažanga. Reikia paminėti, kad prieš V. Putino susitikimą su R. T. Erdoganu V. Putinas buvo priverstas kelias minutes laukti, o internete paplito to vaizdo įrašas, kuriame teigiama, kad R. T. Erdoganas tai padarė specialiai, norėdamas parodyti nepagarbą V. Putinui.

Reikėtų pabrėžti dar vieną svarbią viršūnių susitikimo temą. Rusijos karinė intervencija Ukrainoje lėmė ne tik nekaltų Ukrainos piliečių žudynes ir tūkstančių Rusijos karių žūtį, bet ir baimę, kad dėl karo neigiamo poveikio kviečių ir kitų grūdų gabenimui pasaulyje gali pritrūkti maisto. Keli laivai įstrigo, o 22 mln. tonų grūdų įstrigo Ukrainos uostų bokštuose. JT pareigūnai ne kartą pareiškė, kad bado baimė įvairiuose pasaulio regionuose yra reali, kad dėl pandemijos žmonės skursta ir kad ši krizė gali dar labiau pabloginti padėtį, nes paskelbta, jog 50 mln. žmonių 45 skirtingose šalyse yra tik per žingsnį nuo bado. Taip pat reikėtų pažymėti, kad 2022 m. maisto kainos pasiekė 10 metų maksimumą.

Turkija, NATO narė pagal 1936 m. Montrė konvenciją yra atsakinga už į Juodąją jūrą įplaukiantį jūrų transportą. Pasak Turkijos gynybos ministro Hulusi Akaro, Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos po derybų Stambule šią savaitę pasirašys susitarimą dėl grūdų eksporto koridoriaus. Stambule bus įsteigtas koordinavimo centras, kuris leis nukreipti šį eksportą per Juodąją jūrą. Net ir esant tokiai situacijai vis dar neaišku ar Rusija gali priimti tokį sprendimą ir ar apskritai ja galima pasitikėti, nes akivaizdu, kad Kremlius tikslingai sėja bado baimę, siekdamas paveikti pasaulinę politiką. Viena iš liūdniausiai pagarsėjusių Kremliaus propagandistų Margarita Simonyan prieš kelias dienas juokavo apie kanibalizmo nuotaikas Rusijoje. Ji sakė:

„Dabar Rusijos visuomenėje populiarus pajuokavimas – vienintelė mūsų viltis yra badas. Tai reiškia, kad dabar prasidės badas, jie atšauks sankcijas ir pradės su mumis draugauti, nes supras, kad su mumis nedraugauti neįmanoma.“

Lasha Gamjashvili

 

Autorius:
Voras.online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

2 komentarų
Autorius: Voras.online