Rusijos žaidimai tarp ambicijų ir galimybių

Ruduo posovietinėje erdvėje buvo karštas, ir kalba čia ne apie orą. Baltarusijoje nuo vasaros netyla protestai, kilę po gana akivaizdžiai suklastotų prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo. Nauja revoliucija nutyko ir Kirgizi…

Žodis „krytis“ atrodo tinkamiausias, nors apskritai kalbėtina apie tęstinumą, gal net strateginę tendenciją. Procesas priminė domino efektą, kol jį „apibendrino“ balandžio 28-ąją paviešintas tradiciškai kerštingas Maskvos ketinimas sudaryti „nedraugiškų šalių“ registrą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsaką „Dėl poveikio užsienio valstybių nedraugiškiems veiksmams priemonių taikymo“ šia tema pasirašė balandžio 23 dieną. Į sąrašą jau įtrauktos Jungtinės Valstijos, Estija, Čekija, Gruzija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Jungtinė Karalystė (JK), grasina (kol kas) patekti Australija bei Kanada.
„Nedraugėms“ draudžiama samdyti Rusijos piliečius jos teritorijoje dirbančiose atstovybėse, kas apskritai praktikuojama, kad techniniai darbuotojai neužimtų diplomatinių darbuotojų kvotų. Pavyzdžiui, Amerikos atstovybė 2019-aisiais samdė vietinį reikalų valdytoją, JK ambasada iki „nedraugių sąrašo“ ieškojo prekybos patarėjo etc. Po Maskvos „priemonių“ jau stoja kai kurių šalių kultūrinės programos, JAV ambasada nustojo teikti Rusijos piliečiams vizas.
Tokios padėties „uvertiūra“ turbūt laikytina ir čia aprašyta situacija (tekstas „Maskva įtakos siekia žūtbūt“), kai Čekijos policija ir Kovos su organizuotu nusikalstamumu nacionalinė valdyba balandžio 17-ąją paskelbė paiešką po buvusio rusų kontržvalgybininko Sergejaus Skripalio bei jos dukters Julijos nuodijimo JK Solsberyje 2018-ųjų rugsėjį žinomų Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) agentų Anatolijaus Cheligos bei Aleksandro Myshkino. Jau Čekijoje abu įtariami 2014 metų spalio 16-ąją prisidėję prie sprogimo kompanijos „Imex Group“ sprogmenų sandėlyje Vrběticės kaime šalies rytuose. Dešimčių tonų sprogmenų sprogimas užmušė du žmones, jo pasekmių likvidavimas užtruko iki 2020-ųjų rugsėjo ir buvo brangiausias Čekijos istorijoje.
Istorija gavo diplomatinį tęsinį, kai Čekija po šio fakto iš šalies išsiuntė 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptais agentais. Šalies vyriausybė paprašė ir partnerių NATO bei Europos Sąjungoje (ES) taip pat išsiųsti dalį Rusijos atstovybėse dirbančių galimų agentų.
Maskva reagavo tradiciškai nervingai nuožmiai ir personomis non grata paskelbė 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų, nurodžiusi jiems palikti Rusiją iki balandžio 19-osios. Išvykti buvo priversti praktiškai visi atstovybės politinio skyriaus darbuotojai, dirbti liko vos penki čekų diplomatai.
Solidarizuodamasi su Čekija, Lenkijos užsienio reikalų ministerija balandžio 15 dieną išsikvietė Rusijos ambasadorių, kad įteiktų jam notą, informuojančią apie trijų atstovybės Varšuvoje darbuotojų paskelbimą personomis non grata, Maskva atsakė balandžio 23-ąją penkių lenkų diplomatų išsiuntimu.
Lietuva balandžio 23-ąją pranešė išsiunčianti du rusų žvalgybos darbuotojus, Latvija bei Estija išsiuntė po vieną rusų diplomatą, Rumunija liepė išvykti vienam, Slovakija – trims diplomatams.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova reagavo kaip visada kovingai. „Dėl mūsų atsako Baltijos šalių valdžia gali neabejoti. Jų diplomatai jau gali pradėti spėlioti, kuriems iš jų dėtis daiktus“. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją Maskvoje iškviestam Lietuvos ambasadoriui Eitvydui Bajarūnui įteikta nota dėl dviejų Lietuvos atstovybės darbuotojų išsiuntimo. Į ministeriją kartu iškviesti Estijos bei Latvijos ambasadoriai, vėliau ir Slovakijos, kad būtų informuoti apie trijų slovakų bei vieno estų bei vieno latvių diplomato išsiuntimą.
Rusijai jau išsiuntus Lietuvos ambasados darbuotojus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis balandžio 28-ąją nurodė, kad tokio atsako tikėtasi, tačiau pabrėžė, kad, priešingai nei išsiųsti rusų diplomatai, lietuviai Maskvos nešnipinėjo. Pasak tuo metu Sakartvele viešėjusio ministro, šia prasme atsakas nėra simetriškas.
Bulgarijos užsienio reikalų ministerija kovo 23 dieną paskelbė du rusų diplomatus personomis non grata kitu, bet ir „gimininu“ klausimu po to, kai bulgarų prokurorai paskelbė atskleidę GRU užverduotų rusų šnipų tinklą, ryšium su kuo suimti šeši šalies gynybos ministerijos pareigūnai. Ne pirmas išsiuntimas iš šios šalies – 2019-ųjų spalį iš Bulgarijos dėl šnipinėjimo išprašyti aštuoni rusų diplomatai, gruodį dėl to paties išsiųstas Rusijos karinis atašė Vasilijus Sazanovichius.
Maskva atsakė irgi dviejų bulgarų diplomatų išsiuntimu.
Kovą du rusų diplomatus išsiuntė Italija, irgi kilus šnipinėjimo skandalui. Rusai atsakė, išsiųsdami „vos“ vieną Italijos ambasados darbuotoją, gal todėl, kad Roma apskritai nėra ypač principinga ir stengiasi palaikyti draugiškus ryšius su Maskva,.
Balandžio 29-ąją Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija nepakęs elgesio, kokį demonstruoja Čekija, Bulgarija ir Baltijos šalys, nors ir nori su jomis gerų santykių. Nelabai žymus ženklas, kad Kremliuje gal norėtų grįžti prie civilizuotų santykių.
Kita vertus, kalbant apie pradinę „kaltininkę“ Čekiją, nurodytina, jog beveik tuo pat metu, kai pasklido informacija apie sprogdinimo Vrběticės kaime aplinkybes, Prahos meras Zdeněkas Hřibas priminė, jog Rusijos ambasada daug metų (nuo 1968-ųjų, kai Maskvos vadovaujamos Varšuvos sutarties šalys numalšino demokratinę revoliuciją tuometinėje Čekoslovakijoje) savavališkai užima dalį Čekijos sostinės parko Stromovka Bubenečo rajone, kuriame surentė keletą pastatų bei Šventosios Liudmilos cerkvę, ir teritoriją aptvėrė įspūdinga, neperregima tvora.
Vėliau į viešumą dar iškilo byla (nuo 2008 metų) su savininkais dėl po Antrojo pasaulinio karo komunistų nacionalizuotos bei rusams dekretu perleistos vilos, kuria irgi naudojasi Rusijos ambasada Čekijoje, rengia ten iškilmingus priėmimus. Rusijos ambasados teritorija Prahoje apskritai įspūdinga, lyginant su kitų, taip pat didžiųjų Vakarų valstybių, prilygsta nedideliams miesto rajonui.
Žodžiu, ne ypač civilizuota viskas, su teisiškai , „pilkomis“ zonomis. Ir nepanašu, kad Rusijos diplomatai kaip ir jų viršininkai Maskvoje sutiktų kalbėtis šiomis temomis.
Pasak Čekijos radijo politinio komentatoriaus Liboro Dvořáko, Maskvos reakcija į Čekijos kaltinimus bei reikalavimus išvykti dideliam skaičiui diplomatų buvo prognozuotai kieta, nes Rusija kaip ir anksčiau mėgina pozicionuoti save geopolitine galia. O ir Rusijos prezidentas V.Putinas paskutiniame pranešime Rusijos federaliniame susirinkime sausį neapsiėjo be užuominų apie „viauksinčius šunykščius“ ar „šakalus“.
L.Dvořákas nurodė nesitikįs ypač galingos sąjungininkų ES ir NATO reakcijos – kokia sekė, pavyzdžiui, po Skripalių nuodijimo Solsbertyje, kai pora dešimčių Vakarų valstybių išsiuntė iš viso 146 rusų diplomatus. Ir todėl, kad Čekijos geopolitinė galia nusileidžia JK, ir dėl šalies tarptautinės reputacijos, nes čekų politinę klasę tebeskaldo santykio į Rusiją klausimas.
Vis dėlto Rytų ir Vidurio europiečiai šįkart sąskaitą už įžūlumą pateikė, nors tai veikiausiai ir liks jų iniciatyva, kitos Europos šalys pavyzdžiu nebeseks.
Sąvoka „politinis chuliganizmas“ apibrėžia į neatsakingą, iššaukianti, susitarimus, taisykles ignoruojantį elgesį tarptautinėje arenoje. Maskvai apibrėžimas kaip tik. Pagal interneto puslapio „Graphika“ rusų skleidžiamos dezinformacijos per pastaruosius 6 metus tyrimą, „Kremliaus troliai“ internete yra patalpinę virš 300 suklastotų interento puslapių. Maskva pagal veto skaičių yra rekordininkė tarp visų ja disponuojančiųjų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nuolatinių narių (JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, JK). Jei Prancūzija nuo 1989-ųjų ja nepasinaudojo nė karto, Amerika 8 sykius, rusai JT rezoliucijas blokavo 22 kartus, iš jų šešiolika nuo 2011 metų, „brandaus putinizmo“ epochos pradžios. Rusijos užsienio reikalų ministerija tarpvalstybinius santykius neretai „redukuoja“ iki barnio ar atviro melo lygio. Aleksejaus Navalno nuodijimo „sagos“ pradžioje ministerija pasikėsinimu apkaltino Vokietiją, po kelių savaičių Rusijos prezidentas spaudos konferencijoje „ramiausiai“ patikslino: „…būtų norėjusios mūsų specialiosios tarnybos, būtų viską ir užbaigusios, kam jis reikalingas, tas Navalnas…“ Ir taip toliau.
Tokie tie „chuliganiškos užsienio politikos“ pavidalai – hibridiniai karai, tarptautinės bendruomenės nuomonės ignoravimas. 44-asis JAV prezidentas Barackas Obama atsiminimų I tome „Pažadėtoji žemė“ V.Putiną apibūdina kaip žmogų, sukūrusį valstybę, kurios reikia bijoti, o ne imti iš jos pavyzdį. Tokioje politinėje tikrovėje nėra vietos sąžinei nei aukštiems idealams.
Bet už „ypatingą“ santykį su taisyklėmis tenka mokėti. Kaip yra nurodęs JAV valsybės sekretoriaus pavaduotojas Stephenas Biegunas, nors Rusija Rytų Europoje ir Juodosios jūros regione mėgina išlaikyti įtaką, dėl nuoseklaus Vakarų spaudimo V.Putino režimas vis tiek vargsta. Ir diplomatijos degradacija negali praeiti be pasekmių, saviizoliacija tapo pagrindiniu V.Putino režimo bruožu.
Kaip sakoma, lašas po lašo…. Tiesa, irgi akivaizdu, Kremliaus „stygavimas“ užtruks, ką patvirtina kol kas energingai kovingas jo atstovų tonas.
Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online