Rytų Baltija ir Lenkija kaip NATO forpostas

PAP

Kryptingas tematinis žinių strautas nelabai leidžia tą kryptingumą ignoruoti – reikalai nūnai tokie, kad prie militarinės temos tenka ir veikiausiai teks (labai tikėkimės, ribotą laiką) grįžti su prakeiktu pastovumu.

Viena aktualizuotų militarinės temos potemių laikytina rytų Baltijos jau akivaizdžioje kooperacijoje su Lenkija beveik geometrine progresija auganti NATO rytų forposto misija.

Lenkija virsta labai natūralia sąjungininke kad ir todėl: rusų propagandininkas (beje, gimęs Rygoje) Igoris Korotčenko „YouTube“ publikavo siužetą, kaip rusai ir baltarusai per Suvalkų koridorių ir Švedijos Gotlando salą užkariauja Baltijos jūrą ir izoliuoja Baltijos šalis nuo NATO. Vasario 3 dieną 2,15 minučių siužetas buvo sulaukęs 45 714 peržiūrų.

Ir tokiame kontekste bent keturi JAV kariniai transporto lėktuvai „C-17A Globemaster III“ vasario 8 dieną iš Fort Braggo bazės (Šiaurės Karolinos valstija) į Lenkijos Žešuvo miestą už 90 kilometrų nuo Ukrainos sienos pristatė eilinę grupę amerikiečių kariškių iš 82-osios oro desanto divizijos.

Išvakarėse Žešuvo-Jasionkos oro uoste nusileido trys lėktuvai su 750 amerikiečių desantininkų. Dar vienas „C-17A Globemaster III“ vežinas kroviniu atvyko iš karinės bazės prie Duvro (Delavero valstija).

Pasak Amerikos armijos Europoje vadovybės, pirmi amerikiečių kariai su karine technika į Lenkiją atvyko dar vasario 6 dieną, kariniai transporto lėktuvai į Žešuvą pristatė ir 82-osios oro desanto divizijos vadą generolą Christopherį Donahue. Vašingtono sprendimu Žešuve bus dislokuota 1,7 tūkstančio dydžio kovinė grupė JAV desantininkų.

Pasak Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Błaszczako, šis papildomas Amerikos karių kontingentas bus dislokuotas bei veiks Lenkijos pietryčiuose netoli nuo Ukrainos. Nuo 2017 metų šioje šalyje rotacijos pagrindais dislokuoti maždaug keturi tūkstančiai JAV kariškių.

Primintina, jog ryšium su paaštrėjusia geopolitine situacija dėl ypač agresyvios Maskvos laikysenos pastaruosius keletą`mėnesių Vašingtonas paskelbė padididintą kovinę parengtį papildomų 8500 savo karių, kuriuos reikalui esant galima bus operatyviai siųsti į Europos rytus.

„Vokietija paskelbė, kad numato sustiprinti priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę papildomais pajėgumais, kurių šiai grupei ir reikia, ir trūko. Mes patenkinti šiuo sprendimu“, – tai iš Lietuvos gynybos ministro Arvydo Anušausko pareiškimo vasario 7 dieną.

Vokietijos gynybos ministrė Christina Lambrecht irgi vasario 7-ąją pranešė, kad jos šalis į Lietuvą atsiųs dar iki 350 Bundesvero karių NATO rytinio flango stiprinimo reikalu. Iš jų 250 tarnauja sausumos pajėgose, likusieji – kitose armijos rūšyse.

Ministro A.Anušausko teigimu, tai svarbus ženklas – Vokietija kaip ir kitos NATO valstybės siunčia pastiprinimą, nes/kai saugumo situacija regione labai įkaitusi.

Rukloje, Jonavos rajone, dislokuotą Vokietijos vadovaujamą NATO kovinę grupę sudaro 1,2 tūkstančio karių, pusė jų – vokiečių pajėgos. Be Vokietijos savo karius čia yra atsiuntusi Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija.

Anot A. Anušausko, Vokietijos sprendimas nėra siurprizas – kiekviena šalis, dalyvaujanti kovinėje grupėje Lietuvoje, yra iš anksto numačiusi planus, kokio dydžio pajėgas esant poreikiui gali atsiųsti kaip pastiprinimą. Ministras irgi patvirtino, kad mažesniais mastais pastiprinimą ketina siųsti ir kitos šalys, pavyzdžiui Nyderlandai.

NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė Lietuvoje dislokuota prieš penkerius metus, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje. Iš viso nuo dislokavimo pradžios rotuodamiesi kas pusmetį NATO kovinėje grupėje yra treniravęsi per 15 tūkstančių karių iš devynių NATO valstybių, į Lietuvą nuo 2017-ųjų yra atvykę apie 6000 karinių mašinų.

Irgi 350 karių į Lenkiją pranešė papildomai siųsianti ir Jungtinė Karalystė (JK), kur jau dislokuotas 100 britų kariškių. Kaip nurodė JK gynybos ministras Benas Wallaceas, šio kontingento pasiuntimas siunčia stiprų ženklą, jog JK ir Lenkija stoja patys petin dabartinės geopolitinės eskalacijos akivaizdoje.

Sausio 29-ąją britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas nurodė, jog JK padvigubins – nuo 900 iki 1800 – savo karių skaičių Estijoje, kuris šioje Baltijos valstybėje dislokuotas NATO karinės misijos pagrindu.

Sausio pabaigoje B.Johnsonas paskelbė apie planus dvigubai didinti JK kariškių kontingentą rytų Europoje. Prieš B.Johnsono pareiškimą ta tema apie panašų ketinimą paskelbė Amerikos prezidentas Joe Bidenas.

Vasario 8-ąją Estijos investicijų į gynybą centras bei Latvijos gynybos ministerija paviešino planus koordinuotai pirkti karinės technikos už 693 milijonus eurų. Kooperavusis tikimasi gauti palankesnes derybines pozicijas su potencialiais pirkėjais, taigi ir palankesnę kainą.

Kaip nurodė Estijos investicijų į gynybą centro transporto skyriaus viršininkas Thomas Kalda,  planuojama rasti partnerį, kuris per artimiausią dešimtmetį dideliais kiekias tieks 16 skirtingų tipų karinės technikos Estijos kariuomenei, sukarintai organizacijai Gynybos lyga (Kaitseliit), policijai bei pasienio tarnybai. Estams planuojamas gynybinis sandoris bus didžiausias šios šalies istorijoje.

Panašaus algoritmo bei motyvacijos laikosi ir Latvijos gynybos ministerija.

Estijos vyriausybė vasario 4-ąją svarstė šalies pasirengimą Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą  atvejui ir sudarė pasirengimo valstybės gynybai žemėlapį.

Kaip ryšium su tuo nurodė šalies ministrė pirmininkė Kaja Kallas, rusų karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos kaip ir visai Europai grasinantis agresyvus Maskvos elgesys verčia kruopščiai rengtis krizei, stiprinti nepriklausomas, visapusiškas Estijos gynybines galias.

Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets papildė, jog jos vadovaujama žinyba pirmiausia koncentruojasi į pastangas gesinti geopolitinę eskalaciją, bet yra pasirengusi padėti Ukrainai realios karinės agresijos atveju.

Pasak Estijos gynybos ministro Kallės Laaneto, šalies laukia intensyvus karinių mokymų periodas, nes/kai politiniams-gynybiniams tikslams papildomai skirta 380 milijonų eurų. Artimiausioje perspektyvoje reikšmingiausiu įvykiu taps karinės pratybos „Siil-2022“.

Estijos pasiuntinys Ukrainoje Kaimo Kuuskas komentare „Radio Svoboda. Donbass. Realii.“ Sausio 24-ąją informavo apie jo šalies sprendimą jau artimiausiu metu perduoti Ukrainai amerikietiškus prieštankinius raketinius kompleksus „Javelin“. Prieš tai Talinas turėjo gauti Amerikos leidimą, ką Vašingtonas apiformino labai greitai.

Nors estų diplomatas neįvardijo konkretaus perduosimų „Javelin“ skaičiaus, nurodė dešimtis ir dešimtis, ir dešimtis, tai yra iš tiesų įspūdingą kiekį.

Ir Ukrainos gynybos ministras Oleksiius Reznikovas vasario 7 dieną patvirtino Vašingtono Baltijos šalims suteiktą leidimą perduoti amerikietišką ginkluotę jo šaliai, ryšium su kuo pažymėjo, jog Lietuva, Latvija, Estija nusprendė tiekti ne tik „Javelin“, bet ir priešlėktuvinės gynybos raketines sistemas „Stinger“.

Ukrainos interneto leidinio „censor.net“ vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas informaciją vasario pradžioje apie JAV, JK, Estijos, Latvijos, Lietuvos sprendimą perduoti ukrainiečiams komplektus ginkluotės, skirtos sausumos pajėgoms priešintis agresoriui miestuose, baigė didžiule Ukrainos nacijos padėka šioms valstybėms.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Bundestago užsienio reikalų komiteto delegacija vasario 4-ąją išskyrė reikalą stiprinti atgrasymo priemones visame NATO rytiniame flange dėl augančio Rusijos karinių pajėgų telkimo pasienyje su Ukraina ir Baltarusijos teritorijoje.

Ir pagaliau. NATO generalinis sketretorius Jensas Stoltenbergas nurodo, jog dabartinėmis aplinkybėmis tenka kalbėti apie didžiausią rusų karinių pajėgų bei moderniausios ginkluotės dislokavimą Baltarusijoje nuo Šaltojo karo laikų.

Lankydamas Minske diktatorių Aliaksandrą Lukašenką vasario 3-ąją tuo metu dar rengimosi pratybų „Sąjunginis ryžtas-2022“ klausimams aptarti Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pagyrė Baltarusijos valdžią už rusų kariškių priėmimą, esą viskas organizuota tiesiog puikiai.

Prieš tai interviu „LB.ua“ sausio 31-ąją Ukrainos gynybos ministras ryžosi prognozei, jog Europa artimiausią dešimtmetį supras, kad geriau vis dėlto finansuoti jo šalies armiją kaip vieną svarbiausių Europos saugumą garantuojančių struktūrų. Ukrainiečiai karinės garbės nesuteps, ginsis ir gins iš tiesų.

Tą pačią dieną interviu Amerikos televizijai „СВС News“ Ukrainos pasiuntinė Jungtinėse Vasltijose Oksana Markarova nurodė, jog pasiryžusi karinei agresijai Rusija tik Ukrainoje nestos, tikrasis Kremliaus tikslas – atakuoti Europos demokratiją.

Apibendrinimui, pavadinkime, kontekstinis niuansas – kad tai, kas daroma, ne koks geopolitinis išsigalvojimas, fikcija. Maždaug, baimės akys didelės.

V.Putino trubadūras A.Lukašenka metiniame pranešime sausio 28 dieną pagrasino, kad kilus Rusijos ir Baltarusijos karui su Ukraina, Baltijos šalys praras valstybingumą ir nebesivystys. O Lenkija ir Lietuva be Jungtinių Valstijų palaikymo visam laikui liks niūriu Europos užkampiu.

Viena vertus, diktatoriaus žodžiai palydėti pranešimo klausyti susirinkusiųjų (surinktų) aplodismentais.

Irgi primintina, jog A.Lukašenka priklauso kategorijai Kremliaus valdinių, kurie įgarsina tai, apie ką Rusijos prezidentas „kol kas“ galvoja.

Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online