G-6Z6YWBKSCF

Separatinis Lukašenka

Baltarusių diktatoriaus naratyvai „semantiniais posūkiais“ kuo toliau, tuo labiau primena vėtrungę.

Pradžiai tinkama priminti, jog šiaip jau „šoumenas“ Aleksandras Lukašenka asmeniškai iš viešosios erdvės bent porą savaičių buvo dingęs, galima sakyti, aklinai. Kodėl – atviras klausimas, bet ir su  numanomu atsakymu, kuris čia kiek toliau.

Irgi tinkama priminti lyg ir rutininį fragmentą, apie kurį informavo baltarusių interneto leidinys „Nasha Niva“, balandžio 8-ąją remdamasis neįvardytais šaltiniais pranešęs apie Gomelio srityje ant rusų paliktų prieštankinių minų susiprogdinusius du Baltarusijos KGB karininkus.

Pasak leidinio pašnekovų, rusų kariškiai, gavę įsakymą apsikasti Polesės ekologinio parko rajone, pagal kariškus kanonus rengdami stovyklą iš kelių pusių užminavo prieigas, nes galbūt galvojo esantys Ukrainos teritorijoje.

Gavę įsakymą judėti į pietus viską metė (net pamiršo keletą dėžių su šoviniais) ir išvyko. Girininkas apeidamas teritoriją šaudmenis pastebėjo, pranešė, „kur reikia“, iš Gomelio atvykę du karininkai ir susisprogdino, veikiausiai užvažiavę ant stovyklos prieigose rusų paliktų minų.

Lemtis yra lemtis, nieko nepadarysi.

Bet, panašu, A.Lukašenka susikaupė ir mėgina – eilinį kartą – likimo deives Moiras „savaip“ perkalbėti. Pagal žinomą, nežinia kiek kartų visai sėkmingai taikytą algoritmą – atsipirkti žodžių papliūpomis, dar ir tikintis ekonominių didvidendų iš bet ko, pirmiausia, be abejo, Maskvos kad ir už tai, jog Baltarusija liko vienintele Rusijos sąjungininke.

Baltarusių politologas Valerijaus Karbalevičiaus tokį algoritmą vadina racionaliu. Ko anksčiau imdavosi A.Lukašenka, stojus krizėms santykiuose su Maskva? Teisingai, imdavo triukšmauti, kelti įtampas į viešumą. Maždaug, turite ištikimą vienintelę sąjugninkę ir gailite jai pinigų? Juk nepadoru!

Bet, panašu, reikalai krypsta „ne taip“ (štai tas numanomas atsakymas). Baltarusijos ekonomikos ministras Aleksandras Červiakovas valstybinės televizijos „Belarsuj-1“ eteryje balandžio 11-ąją Vakarų sankcijas pavadino ekonominiu genocidu, sunaikinsiančiu ištisus baltarusių ūkio sektorius.

Šįkart Baltarusijos diktatorius „urbi et orbi“ mėgina byloti net „savaip“ užsidėjęs geopolitinio išminčiaus kaukę.

Interviu ne bet kam, o autoritetingai Amerikos naujienų agentūrai „Associated Press“ gegužės 5-ąją A.Lukašenka pareiškė, kad Ukrainoje de facto vyksta karas (ne „speciali operacija“, anot oficialios  Maskvos?  Rusijoje rusus už tokią „savivalę“ sodina…), gi jo šalis darė ir daro viską, kad karo nebūtų.

Jis pats asmeniškai nemanęs, jog operacija užsitęs tokiu būdu (vis dėlto daug ką, jei ne viską, paaiškinantys du raktiniai žodeliai). Kadangi „nėra temoje“ tokiu mastu, kad žinotų Kremliaus planus, negalįs pasakyti, ką iš tiesų mintija rusai.

Užtat tai jo dėka prasidėjo derybos tarp Ukrainos ir Rusijos. Taip, žinąs Maskvos poziciją ir ką ji siūlo Kijevui. Bet ir klausimas, kodėl Ukraina nesuinteresuota derybomis. Atsakymą į jį galima rasti Vašingtone.

Nuosaikiai tariant, „tik tiek“, nelabai daug Maskvos naudai, nepalyginsi su „griausmais“ Vakarams vos prieš tris savaites.

Diktatorius interviu irgi skelbė apie branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje kategorišką negalimumą – ir todėl, kad Baltarusija šalia, o ne kažkur už vandenyno kaip Amerika. Nors apskritai mūsų Žemės „rutulėlis“ (pavartojo rusų kalbos žodį „Sharik“) juk mažulytis, iš orbitos galima susprogdinti, ir nulėksime velniai žino kur.

Ar Maskva pasirengusi jį panaudoti, reikia jos vadovybės ir klausti. A.Lukašenkos nuomone,  Vladimiras Putinas vis dėlto veikiausiai nenori globalaus konflikto su NATO.

Baltarusija rengia karines pratybas savo teritorijoje, bet niekam negrasina, o ir grasinti negali, mat žino, kokie priešininkai. Žodžiu, karo baltarusiai nenori, tegu Vakarai miega ramiai.

Toks štai pabrėžtinai „malonybinis“ naratyvas JAV naujienų agentūrai.

Komentuojant nebent primintina, jog Rusijos prezidentas V.Putinas balandžio 12-ąją, Kosmonautikos dieną, lankydamasis kosmodrome „Vostochnyi“ Tolimuosiuose rytuose, kosmodromo personalui pareiškė neabejojąs, jog „specialios operacijos“ (Rusijos valdžios terminologija) Ukrainoje „kilnūs“ (V.Putinas taip ir formulavo) tikslai bus įgyvendinti.

V.Putiną lydėjęs A.Lukašenka „papildė“ patroną, jog Rusija ir Baltarusija turi „bendrą armiją“ ir kad jo šalis dalyvauja kare Ukrainoje, nors ir netiesiogiai.

Būtinai nurodytina, jog Baltarusijos diktatoriaus anitvakarietiška retorika kosmodrome „Vostochnyi“ buvo dar agresyvesnė už paties Rusijos prezidento. V.Karbalevičius remdamasis tuo darė prielaidą, jog pabrėžtiniu lojalumu, agresyvumu A.Lukašenka mėgino maskuoti asmeninį nenorą veltis į akivaizdų dalyvavimą kare.

Baltarusijos gynybos ministerija gegužės 4 dieną anonsavo greitojo reagavimo pajėgų neskelbtą patikrą, taip pat nurodžiusi, jog pratybos kaimynėms kaip ir visai Europos bendruomenei grėsmės nekelia. Dar pernai iki tokių taikingų paaiškinimų Baltarusijos kariškiai „nesileisdavo“.

Minsko taikingumą pastebėjo ir Vašingtone. Jungtinių Valstijų gynybos ministerija Pentagono spaudos sekretoriaus Johno Kirby lūpomis gegužės 6 dieną nurodė nematanti ženklų, jog Baltarusija rengtųsi tapti aktyvia karo Ukrainoje dalyve.

A.Lukašenkos „skambų“ pareiškimą balandžio 29-ąją, esą demokratinėse Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje stoka druskos, kai diktatoriškoje Baltarusijoje „užtat‘ tvarka, galima vertinti ir kaip nuotaikingą dar vieną retorinį perlą, mėginimą grįžti prie sau įprasto „šou“.

Tiesa, kontekstas pokštavimui nelabai…

Baltarusija antrus metus gyvena po Vakarų sankcijomis, kokių nepatyrė nuo nepriklausomybės pradžios 1991 metais. Logiška, jog siekdamas jas silpninti Minskas „tikrina“ kontaktų su demokratiniu pasauliu galimybes.

Balandžio pradžioje Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus į Briuselį išsiuntė laišką, kuriame kvietė Europos Sąjungą (ES) dialogui taip pat pažadu, jog jo šalis nebus įtraukta į karą su Ukraina, o ES ekonomines sankcijas palygino su Berlyno siena „Šaltojo karo“ laikais.

Tada pageidaujančių kalbėtis su Minsku neatsirado, Baltarusijos užsienio reikalų ministerijoje pareiškė ypatingų iliuzijų šiuo klausimu ir nepuoselėję.

„currenttime.tv“ gegužės 1-ąją paprašytas pakomentuoti oficialaus Minsko galimybes „prasiveržti“ į Vakarus, buvęs diplomatas, šiuo metu opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atstovas tarptautiniais klausimais Valerijus Kovalevskis priminė Baltarusijos valdžios bandymus dar 2020 metų rugpjūtį, nurodęs, jog tuo užsiėmė nevyriausybinės organizacijos taip pat Šveiacarijoje.

V.Kovalevskio teigimu, atviras klausimas – koks šių organizacijų statusas (pavyzdžiui, kur registruotos) bei santykių su šalių vyriausybėmis lygis. Bet, panašu, pažangos dialogo pastangose taip ir nepasiekta.

Baltarusių opozicija abejoja, ar ji išvis įmanoma, nepripažinus baltarusių nacijos dialogo subjektu. Baltarusių nacija turi būti prie derybų stalo, pasak V.Kovalevskio, jos atstovė šiuo metu yra S.Cichanouskaja.

Ryšium su kuo primintina, jog baltarusių opozicijos lyderė balandžio pabaigoje lankėsi Vašingtone ir buvo priimta Baltuosiuose rūmuose.

V.Karbalevičiaus vertinimu, Minskas bandė „parduoti“ savo nedalyvavimą kare, nes manė (ir neabejotinai tebemano – A.S.), jog karinio konflikto aplinkybėmis tai ta brangi prekė, už kurią ES mokėti sutiks.

Pavyzdžiui, 2014-2015 metais A.Lukašenkai pavyko pasinaudoti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir „atšildyti“ santykius su Vakarais.

To paties kartojimas gali nurodyti ir į „žanro krizę“, nes/kai senka fantazijos resursai.

Interviu „currenttime.tv“ dar žiemą Ukrainos politologas Yevhenas Mahda sakė, jog kiekvienas šūvis, paleista raketa etc. iš Baltarusijos teritorijos politiškai naikina A.Lukašenką, kuris tapo savo  draugystės su V.Putinu įkaitu.

Vienintelis – bet nežinia, kiek patikimas – baltarusių diktatoriaus alibi jau dabartinėmis realaus karo aplinkybėmis, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos Rusijos agresijoje prieš Ukrainą betarpiškai nedalyvauja.

Be abejo, pagrindinis čia paminėtų (ir tų, kurie „po kilimu“) manevrų tikslas – pasiekti Baltarusiją vis dėlto smaugiančių sankcijų susilpninimo.

Čia cituoti ekspertai ir silpninimą, ir dialogo galimybę vertino skeptiškai. V.Karbalevičiaus nuomone, laiškų į Briuselį nepakanka, kad tai iš tiesų nutiktų, Minskui dera reikšmingai keisti savo dabartinę poziciją.

Pasak V.Kovalevskio, Briuselio tyla Minskui tapo nemaloniu siurprizu, nes/kai Baltarusijos valdžios nuomone, nuoširdus bandymas „nukirstas“ net pokalbiui neprasidėjus.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija laišką nutekino į spaudą, jis publikuotas, kad žmonės žinotų, kas vyksta, kokių „normalizavimo“ žingsnių imasi režimas.

Ir va tau – Baltarusijos valdžia su diktatoriumi priešakyje, vaizdžiai tariant, liko be kelnių vidury aikštės, kai visi į ją žiūri.

Bet separatinį statusą priverstas „matuotis“ A.Lukašenka, nors „be kelnių“, kantriai tebebando. Gali būti, prisimanevravo, nebeturi kitos išeities.

Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras.online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

149 komentarų
Autorius: Voras.online