G-6Z6YWBKSCF

Šeštasis karo mėnuo: kodėl Ukraina nepralaimėjo ir kaip pasikeitė jos strategija

Liepos 3 dieną Rusijos leidiniai išplatino žinią, kad RF gynybos ministerijos vadovas Sergejus Šoigu pranešė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apie tariamą „LLR“ išlaisvinimą. Prieš tai Ukrainos kariai su minimaliais nuostoliais pasitraukė iš Lisichansko. Nuo  2022 m. liepos 25 d. fronto linija nepasikeitė. Formaliai, susitikdamas su Šoigu, Rusijos prezidentas Putinas pareiškė, kad daliniams „reikia pailsėti ir atsigauti“, bet jei paskaitysite karinius pranešimus, pamatysite, kad jau kitą dieną po Rusijos gynybos ministro ir prezidento susitikimo mūšiai suaktyvėjo. Tačiau be akivaizdžios sėkmės.

Įdomu tai, kad liepos pradžioje prezidento administracijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius garsiai pareiškė, kad Lisichanskas  – paskutinis didelis miestas, kurį Rusijos kariams pavyko užimti. Arestovičiaus teiginius galima traktuoti įvairiai, bet pabandykime išsiaiškinti, kas gi vyksta fronte.

Ukrainos gynybos ministro patarėjas Aleksejus Kopytko prisimena, kad vasario-kovo mėnesiais Ukraina buvo sunkioje situacijoje. Prieš puolimą rusai paskaičiavo, kuriam laikui, vykdant intensyvias kovas, Ukrainos kariuomenei pakaks ginklų. Pažymėtina, kad per kelerius metus Ukrainos sandėliuose su KK (koviniais komplektais) buvo vykdomos diversijos, dėl sprogimų ir masinio šaudmenų detonavimo šalis neteko šimtų sviedinių. Prasidėjo karas, ir laikotarpis, per kurį Ukraina turėjo prarasti galimybę vykdyti aktyvius karo veiksmus, buvo įvertintas dviem mėnesiais.

„Rusai puikiai žinojo, kokiomis jėgomis ir priemonėmis disponavome po to, kai ankstesniais metais buvo sunaikintas mūsų arsenalas. Taip pat tikriausiai įsivaizdavo, kokius sovietinės ginkluotės  resursus teoriškai galėtume pritraukti (pirkti iš sandėlių, gauti iš veikiančių armijų, užsakyti gamybą ir gauti per trumpą laikotarpį). Atsitraukimas iš šiaurinių Kijevo ir Černigivo regionų jiems buvo nemalonus, bet racionalus sprendimas – rusai išlaikė visišką pranašumą trumpam ir vidutiniam laikotarpiui“, – sako Kopytko.

Kritinis momentas Ukrainos kariuomenei atėjo gegužę – tuomet sovietinio tipo sviedinių skaičius sumažėjo iki minimumo, o užsienio ginklų srautas tik įsibėgėjo. Būtent per šį mėnesį Ukraina patyrė didžiausius nuostolius, apie kuriuos pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis – buvo dienų, kai žūdavo apie 100 karių per dieną ir kelis kartus daugiau būdavo sužeistųjų. Rusai iššaudė dvidešimt kartų daugiau sviedinių nei ukrainiečiai, todėl dauguma žuvo dėl apšaudymų. Autorius žino kai kuriuos dalinius, kuriuose tomis dienomis iš 100 apie 70 žuvo ir buvo sužeisti.

“Masinis mūsų karių didvyriškumas leido laimėti mums laiko. Mariupolio, Iziumo, Popasnos ir kitų miestų gynėjai brangiai sumokėjo už  šansą Ukrainai laimėti “, – sako Kopytko.

Pavasarį fronte pasirodė pirmosios 155 mm haubicos ir pamažu Ukrainos kariuomenė gavo galimybę vykdyti kontrabaterinę kovą – tai yra slopinti priešo artileriją. Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje atsirado dar vienas svarbus veiksnys – į Ukrainą atvyko amerikietiškos daugkartinio paleidimo raketų sistemos (MLRS) HIMARS, kurių šaudymo galia siekia apie 80 km. Per keletą savaičių Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino daugiau nei 50 taikinių,- amunicijos sandėlius (kovinų komplektų -KK), naftos bazes, vadavietes. Iki šiol kasdien išgirstame žinias apie susprogdintus rusų sandėlius, vidutiniškai po tris vienetus per parą.

Svarbu suprasti, kad kai kurie analitikai tai pavadino lūžio momentu kare: rusai bus priversti išsklaidyti amuniciją į nedidelius sandėlius, o tai labai apsunkina logistiką. Taigi Rusijos kariuomenė negalės masiškai apšaudyti mūsų pozicijų ir agresyviai pulti. Būtent ant „trumpojo peties“ – tai yra nedidelio transportavimo atstumo nuo sandėlio iki fronto ir laikėsi Rusijos strategija – „užpilti“ ukrainiečių pozicijas artilerijos ugnimi.

Karo analitikas Viktoras Kevliukas paaiškina, kad dabar rusai įvaldo naują logistikos taktiką „nuo ratų – į fronto liniją“, tačiau norint taip elgtis, reikia įgūdžių, ypač tokių veiksmų planavimo metodikos. Be to galima stebėti priešo artilerijos ugnies antskrydžių skaičiaus ir trukmės sumažėjimą. Tam įtakos turėjo trys veiksniai: ginklų praradimas, karinių komplektų praradimas, baimė ilgai veikti iš tos pačios ugnies pozicijos,- sako Kevliukas.

Jis įvardija dar vieną veiksnį – prastą įvairių Rusijos kariuomenės dalinių valdymą.

„Problema slypi rusiškame paternalizme kaip sistemą formuojančiame valdymo sistemos veiksnyje: naudojant itin „kietą“ centralizuotą valdymo sistemą neįmanoma efektyviai valdyti BTG [bataliono-taktinės grupės], kurios prasmė – decentralizuotas naudojimas. Tai taip neveikia, nes tai prieštarauja BTG sukūrimo esmei. Antras veiksnys – nepasitikėjimas pavaldžiomis institucijomis,  tai patvirtina žūtys aukštų Rusijos pareigūnų, kurie palieka savo vadovavimo postus operatyvinės rikiuotės gilumoje ir perkeliami į žygio rikiuotes. Arba iškarto dislokuoja savo vadavietes arčiau fronto linijos, nes yra linkę dubliuoti žemesnes vadovavimo grandis. Trečias veiksnys – didelis taktinių pareigūnų praradimas ir adekvataus pakeitimo nebuvimas. Ketvirtas veiksnys – profesionaliai parengtų seržantų trūkumas“, – teigė Kevliukas.

Šie momentai kartu su prarasta galimybe masiškai panaudoti artileriją žymiai sulėtino Rusijos kariuomenės pažangą. Be to Kevliukas skeptiškai vertina veiksmingą mobilizaciją ir aiškina, ką turi omenyje. Teoriškai RF turi didžiulius mobilizacinius išteklius, bet jais disponuoti negali. Karas prieš Ukrainą neranda atsako Rusijos visuomenėje. Palaikymą Kremliaus veiksmams išreiškia daugiausia tie, kurių Maskva garantuotai neįmes į mėsmalę, tai yra propagandistai ir valdininkai.

RF neturi resursų surinkti, apmokyti, aprūpinti ir išsiųsti į Ukrainą 200 tūkstančių naujų karių, kad galėtų greitai pakeisti karo eigą. Nors pastebima nauja tendencija – Rusijos respublikose renkami Ukrainos „dobrobatų“ (savanorių bataliono) analogai, tačiau nacionaliniu pagrindu.

„Bandymai formuoti dalinius Rusijos nacionaliniuose administraciniuose-teritoriniuose vienetuose, viena vertus, imituoja savanorių buvimą, kita vertus, leidžia vietos nacionaliniam elitui RF žlugimo išvakarėse formuoti savo karinius junginius, nes nežinia, kaip taikiai šis žlugimas vyks. Laikinai Maskvos ir nacionalinio pakraščio interesai sutapo. Bet tai lazda su dviem galais – Rusijos respublikos gauna sukarintus dalinius, ir kas žino, kaip jie gali būti panaudoti Putino nuvertimo ar mirties atveju?“- svarsto Kevliukas.

Savo ruožtu karo ekspertas Konstantinas Mašovecas pasakoja apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strategiją artimiausiais mėnesiais. Jis mano, kad Ukrainos karinė vadovybė pagaliau nutolo nuo sovietinės karo mokyklos koncepcijų, kurios nurodo tam tikrą puolimo stilių – masinį gausios kariuomenės puolimą ir pranašesnių jėgų sutelkimą pagrindinio puolimo kryptimis. Būtent taip bandė kovoti rusai, o Ukrainos kariuomenė dabar įgyvendina vadinamojo „naujo tipo karo“ principus.

Mašovecas paaiškina, kad šis karybos būdas nenumato greitų masinių antžeminių pajėgų atakų Pirmojo ar Antrojo pasaulinių karų stiliumi. Kariuomenė išvengia didelių gyvos jėgos ir karinės technikos nuostolių. „Naujo tipo karas“ pagrįstas priešo pajėgų grupuočių taip vadinamu „laipsnišku sušvelninimo“ principu įgyjant pranašumą žvalgyboje ir ugnies galioje.

„Pagrindinė šio principo prasmė yra priversti priešą pasitraukti ar pasiduoti veikiant „nuotoliniu“ metodu – atakuojant logistiką, vadavietes, sudarant sąlygas, kad priešas negalėtų ne tik pulti, bet net ir išlaikyti teritoriją. Artilerijos ir raketų smūgiai ilgesnį laiką į svarbius priešo mazgus. Tik paskutiniame etape šis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo principas numato sausumos puolimą“, – sako Mašovecas.

Jis taip pat praneša apie neišvengiamą greitu laiku vyksiantį panašų „kontrpuolimą“ tam tikrame fronto sektoriuje, matyt, turėdamas omenyje Chersoną ir pietinę susilietimo linijos atkarpą.

Apibendrinant galima teigti, kad Ukrainos kariuomenė išgyveno baisiausius mėnesius su dideliais nuostoliais.  Tačiau galiausiai dėl lėto, nors ir nepakankamo Vakarų šiuolaikinių ginklų srauto, Ukraina pasitrauks iš Rusijos armijos puolimo, ženkliai sumažinusi jos puolimo potencialą.

Artimiausiais mėnesiais karo veiksmai tęsis, ir Ukrainos vadovybės strategija lėtai „permalant“ Rusijos kariuomenę pereina į naują lygmenį, atsižvelgiant į  tai, kad atkeliavo dar daugiau HIMARS, tolimojo nuotolio raketų, didelio tikslumo sviedinių, tankų. Ir, kaip jau buvo oficialiai patvirtinta – Ukrainos pilotų mokymai dirbti su Vakarų orlaiviais jau prasidėjo, o tai reiškia, kad netrukus Ukrainos padangėje pasirodys modernūs F-15 ar F-16 orlaiviai, kurie taip pat gali būti labai svarbūs Ukrainos pergalei.

Maksimas Butčenko

Autorius:
Voras.online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

7 komentarų
Autorius: Voras.online