„Šiaurės srautas 2“ „saga“: Ukraina perima iniciatyvos lazdelę iš baltų ir Lenkijos

Žinios iš šio fronto pastaruoju metu prieštaringos – po to, kai Amerikos prezidentas Joe Bidenas gegužės 26-ąją pavadino dujotiekio problemą sudėtinga pareiškęs, jog tolimesnės sankcijos prieš „Nord Stream 2“ neveiks, vamzdyn…

Nuo pirmosios šių metų dienos nustojo veikti Rusijos naujienų agentūros „Sputnik“ Estijos padalinys. Dabar, surinkus jos  adresą internete, skaitytojas mato vienintelį įrašą, skelbiantį, kad nuo šiol portalas veikia ypatingu režimu. Taip nutiko todėl, kad portalo turiniu nebėra kam rūpintis: visi agentūros padalinio darbuotojai nutraukė su savo darbdaviu darbo sutartis.
Kokia tokio sprendimo priežastis? Rusijos naujienų agentūros  „Rossija segodnia“ pranešime spaudai sakoma, kad „Sputnik Estonia“ darbuotojai pasitraukė todėl, jog priešingu atveju jiems grėsė iki penkerių metų kalėjimo. Pats „Sputnik“ lietuviškoje tinklalapio versijoje skelbė, kad grasinimų iškelti jo darbuotojams baudžiamąsias bylas būta jiems skirtuose Estijos Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškuose.
Tuo tarpu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu gruodžio pabaigoje pareiškė, kad valstybė jokių represijų prieš „Sputnik“ padalinio darbuotojus nesiima ir imtis neketina. Maža to, niekas nemano blokuoti ir jos turinio – šiai agentūrai taikomos tik finansinės sankcijos. Iš tiesų, dar praėjusių metų spalį Estijoje veikiantys tarptautinės grupės  bankai įšaldė agentūros padaliniui skirtus mokesčius ir atsiskaitymus už biurų nuomą. Po to su šia agentūra nepanoro turėti reikalų ir kitos Estijoje veikiančios finansinės institucijos. Galiausiai, kaip pranešė pats „Sputnik Estonia“, „Swedbank“ Estijos padalinys įšaldė ir asmenines visų agentūros darbuotojų sąskaitas.
Tai ne pirmas atvejis, kai agentūra „Sputnik“ prisidaro sau problemų Baltijos šalyse, ir ne tik jose. Štai praėjusių metų liepą Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą blokuoti lietuvišką „Sputnik“ portalą. Tiesa, pati komisija nurodė nutarusi blokuoti šį interneto šaltinį ne dėl jo turinio, o dėl autorių teisių pažeidimo, mat „Sputnik“ neteisėtai keldavo į savo tinklalapį Lietuvos nacionalinio transliuotojo lrt.lt straipsnius. Tiesa, kiek daugiau nei po dviejų savaičių „Sputnik Lietuva“ pašalinus neteisėtą turinį, prieiga prie jo tinklalapio buvo atnaujinta.
Dar anksčiau, 2016 metų kovo pabaigoje „Sputnik“ tinklalapį buvo užblokavusi Latvijos valdžia, nes agentūros prieštarauja Europos Tarybos nutarimui dėl užkardymo priemonių dėl grėsmės Ukrainos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“.
Ukraina tąsyk buvo paminėta neatsitiktinai. Mat prezidento Vladimiro Putino nurodymu įsteigtas „Sputnik“ veiklą pradėjo neilgai trukus nuo  Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Tačiau svarbiausia, kad  su šia užsienio auditorijai skirta agentūra tiesiogiai siejamas Dmitrijus Kiseliovas. Mat  „Sputnik“ yra šio veikėjo vadovaujamos informacijos agentūros „Rossija Segodnia“ dalis. Pernai gruodžio 25 dieną paskelbtame Estijos užsienio reikalų ministerijos pranešime D. Kiseliovas yra „centrinė [Rusijos] vyriausybės propagandos, palaikančios Rusijos pajėgas Ukrainoje, figūra“. Dėl to visos ES šalys šiam veikėjui taiko sankcijas: neįsileidžia į savo teritoriją ir yra įsipareigojusios užšaldyti jo turtą.
Estijos institucijų veiksmai, privertę vietos „Sputnik“ padalinį nutraukti savo veiklą, sukėlė isteriką ne tik tarp Kremliaus politiką uoliai remiančių Rusijos žurnalistų, bet ir tarp oficialiosios Maskvos atstovų. Protestuodami prieš neva Talino varžomą žiniasklaidos laisvę, daugelis jų apsivilko geltonomis liemenėmis. Tokiu pat simboliu vienoje spaudos konferencijoje pasipuošė ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, apkaltinusi Estiją pažeidžiant  europietiškas vertybes.
Lyg to būtų negana, į situaciją metinėje spaudos konferencijoje  reagavo ir pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pareikšdamas, sakydamas, kad  Estijos valdžia „elgiasi taip, kaip kaltina besielgiant mus pačius“. „Informacijos laisvė yra viena iš pagrindinių laisvių šiandienos demokratiniame pasaulyje. Deja, ne visi nori remtis šia paradigma, vedami kitų, savo pačių susikurtų, taisyklių“, – teigė vadovas šalies, kurioje laisvesnis žurnalistų žodis jau seniai yra nustelbtas propagandos srauto ir priverstas trauktis į žiniasklaidos paraštes.
Tokia oficialiojo Kremliaus reakcija liudija apie tai, kad savo valstybinę agentūrą „Sputnik“ Maskva laiko informacinio karo ginklu ir kad jo praradimas nors vienoje šalyje jai yra ganėtinai skausmingas. Kad „Sputnik“ nėra tikra žiniasklaidos priemonė, beje, buvo pastebėta Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) 2014 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, parengtame dar tuomet, kai ši agentūra tik rengėsi pradėti savo veiklą. Šiame dokumente nurodoma, kad šis Rusijos propagandai skleisti skirtas projektas, kurį sudaro ne tik interneto portalai, bet ir televizija bei radijo stotys turi apimti 30 valstybių. Be to, VSD vertinime rašoma, kad prieš pradedant veiklą „Sputnik“ darbuotojai lankėsi Vilniuje ir Taline.  „Jie rinko informaciją apie Lietuvoje ir Estijoje veikiančias radijo stotis, televizijos kanalus, aiškinosi galimybes įsigyti transliacijų licencijas, bendravo su Rusijos ambasadų darbuotojais, tėvynainių organizacijų atstovais. Veržiantis į Baltijos ir kitų šalių informacinę erdvę „Sputnik“ projekto vykdytojams itin svarbu iš vietos žurnalistų, apžvalgininkų suburti kelių ar keliolikos asmenų profesionalias komandas, kurios ruoštų informacinius pranešimus, siužetus, imtų interviu ir operatyviai perduotų parengtą informaciją. Neabejotina, kad prokremliško „Sputnik“ atstovai, kaip jau yra įprasta, mūsų šalį Rusijos ir Pasaulio auditorijai stengsis pateikti kaip tautinių mažumų netoleruojančią šalį, manipuliuos neofašistų ir nacionalistų sąvokomis, skleis dezinformaciją apie Lietuvos strateginius projektus“, – rašoma ataskaitoje.
Kaip minėta 2016 metų kovą, dar nepradėjus veiklos lietuviškai „Sputnik“ versijai, į agentūros keliamą grėsmę sureagavo Latvija. Tuomet šalies domenų registratorius NIC lai laišku agentūros formavo, kad „domeno sputniknews.lv registracija prieštarauja Europos Tarybos nutarimui dėl užkardymo priemonių dėl grėsmės Ukrainos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“. Dokumente taip pat nurodoma, kad šio potvarkio pažeidimas gali tapti pagrindu patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Domenas sputniknews.lv neveikia ir šiandien, tačiau tai nesutrukdė Kremliaus propagandos įrankiui veikti kitų domenų – .com ir .ru vardu.
Tuo tarpu Lietuvoje „Sputnik“ ir toliau pasiekiamas surinkus besibaigiantį raidėmis .lt, kas leidžia mažiau informuotam vartotojui susidaryti įspūdį, kad tai – normalus lietuviškas portalas. Maža to, dar ir nepriklausantis nuo kokių nors verslo grupių įtakos ir politinės konjunktūros. „Sputnik“ sako tai, apie ką kiti tyli“, – skelbiama projekto pristatyme, prudiriant, esą agentūra daugiapolį pasaulį, kuriame kiekviena šalis turi savo nacionalinius interesus, kultūrą, istoriją, tradicijas“.  Pastaroji sąvoka įdėmesnį skaitytoją verčia suklusti. Mat vadinamasis daugiapolis pasaulis ir yra vienas iš penkių esminių Rusijos užsienio politikos principų, reiškiantis, tai, kad Maskva negali susitaikyti su nusistovėjusia pasaulio tvarka, mėgina priešintis JAV dominavimui ir didinti savo įtaką pasaulyje.
Prabėgomis metus žvilgsnį į kurios nors vienos dienos lietuviškosios „Sputnik“ versijos turinį, taip pat galima susidaryti įspūdį, jog tai normalus žiniasklaidos portalas su plačiu naujienų spektru. Bent pusė jos skelbiamų rašinių atrodo kaip objektyvūs ir neutralūs. Štai vienoje infogramoje apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius pateikiamos tiek Lietuvos, tiek Rusijos „versijos“. Tačiau ties tuo „objektyvumas“ ir baigiasi. Visose kitose šiai tragedijai skirtose publikacijose neva argumentuotai pateikiamas tas pats senas Kremliaus naratyvas – savi šaudė į savus.
Tą patį galima pasakyti ir dar apie kelias temas, neduodančias ramybės Maskvos propagandistams: čia nuolat maišoma su purvais buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, ne mažiau kliūna ir pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui.  Iš portalo skaitytojas gali sužinoti, kad sunki gyventi dabartinėje vis labiau išsibėgiojančioje Lietuvoje, kurioje slegia ne tik ekonominiai sunkumai, bet ir nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės. Greta to, prisimenami 1940-ieji ir tai, kaip Lietuva savo noru įstojo į SSRS, o Birželio sukilėliams ar pokario partizanams klijuojamos žydšaudžių ar šiaip kriminalinių nusikaltėlių etiketės. Šių publikacijų tonas labai primena vieną iš sovietinės Lietuvos KGB taikytų vadinamųjų „aktyvių priemonių“, kurios tikslas – diskredituoti Lietuvos laisvės kovą ir silpninti valią priešintis, okupantų specialiosios tarnybos taikytos  nuo chruščiovinio atlydžio iki pat 1991 metų, kai Lietuva jau buvo atkūrusi nepriklausomybę.
Verta pastebėti ir tai, kad agentūros „Sputnik“ propagandinius teiginius nuolat kartoja daugybė vadinamųjų socialinių tinklų „trolių“.  Ir tai ne atsitiktinis sutapimas: dar prieš metus „Facebook“ pranešė, kad Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse ištrynė 289 puslapius ir 75 paskyras, kurias, kaip paaiškėjo, slapta kontroliavo tos pačios Kremliaus agentūros „Sputnik“ darbuotojai.
Šiaip ar taip, visam pasauliui atpažįstamu pirmojo dirbtinio žemės palydovo vardu „Sputnik“ pavadintas Rusijos informacinio karo ginklas vis dar veikia. Kiek efektyvios bus jo propagandos salvės, priklauso tik nuo to, kiek visuomenė suvoks jo tikslus ir taikinius.
Aras Lukšas

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online