„Šiaurės srautas -2“ testo pasekmių viražai Baltijos regionui

Tebesiklostanti žymiausio Rusijos opozicinio politiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo drama nors „neartimu“, bet vis tiek aidu gali atsiliepti Baltijos regiono saugumui, mat Vokietijos valdančiajai klasei tenka išgyventi požiū…

Koronaviruso COVID-19 pandemija ir su ja susijusios temos (pvz., vakcinacija) peržengia medicininės plotmės ribas. Koronavirusas tapo tiek ekonominiu, tiek ir politiniu veiksniu. Tai nėra sudėtinga pastebėti. Dėl šios priežasties į viešą diskursą jau įeina naujos sąvokos ir apibrėžimai. Vakcininė diplomatija – viena jų.
Banalu rašyti, kad COVID-19 pakeitė visą pasaulį. Vis dažniau pasvarstoma, kad „po koronaviruso pandemijos gyvenimas jau nebebus toks, koks buvo“. Žmones šiandien valdo aiškus noras – kad visa ši situacija greičiau pasibaigtų, kad duris vėl atvertų barai ir restoranai bei kitos įstaigos, uždarytos dėl karantino. Kalbant paprasčiau, svajojama apie sugrįžimą į pasaulį be apribojimų.
Kelias sugrįžti į „normalų“ pasaulį irgi egzistuoja. Faktiškai, vienintelis patikimas sprendimas yra vakcinacija. Vėlgi, vakcinos nuo COVID-19 koronaviruso jau egzistuoja. Žinoma, dėl jų patikimumo ar galimo šalutinio poveikio vis kyla abejonių ir įvairių baimių. Tai irgi galima suprasti, nes sukurti tinkamas vakcinas buvo itin skubama. Kita vertus, panašu, kad bent jau dauguma pasaulinėje rinkoje jau patvirtintų vakcinų yra tiek patikimos, tiek pakankamai saugios.
Tiesa, „šalutiniu“ politiniu poveikiu šioje istorijoje galima įvardyti jau minėtą „vakcininę diplomatiją“ ar net „vakcininius karus“. Čia, vėlgi, yra labai pastebimas Rusijos vaidmuo. Kremlius apskritai mėgsta netradicinių formų konfliktus bei bando išnaudoti visas galimybes įtvirtinti savo įtaką globaliame pasaulyje.
Rusija mėgsta akcentuoti, kad pirmoji sukūrė vakciną nuo koronaviruso. Kalbama apie preparatą „Sputnik V“. Tiesa, šios vakcinos „kelias pas vartotoją“ buvo ne iš lengvųjų. Galima paminėti abejones dėl šios vakcinos efektyvumo ir patikimumo. Arši diskusija vyko prestižinio medicininio žurnalo „Lancet“ puslapiuose. Kremlius atitinkamai kaltino Vakarų pasaulį kariaujant prieš „rusišką vakciną“, politizuojant kovos su koronavirusu COVID-19 klausimais ir pan. Galiausiai, Rusijai pavyko paneigti abejones dėl „Sputnik V“ vakcinos, nors šio preparato kol kas nepatvirtino Europos vaistų agentūra.
Istorija su „Sputnik V“ leidžia detaliau išanalizuoti Kremliaus „vakcininės diplomatijos“ elementus. Pirmiausiai, charakteringas yra pats preparato pavadinimas. Rusiškas žodis „sputnik“ (t.y. palydovas) yra gerai žinomas ir anglakalbiame pasaulyje. Tai yra vienas tų žodžių, kurie Vakaruose tam tikrame kontekste vartojami be vertimo (kiti panašūs pavyzdžiai būtų – Glastnost, Perestroika, t.y. „(Gorbačiovo) viešumo politika“, „Pertvarka“). Neatsitiktinai ir 2014 metais įsteigtas rusiškos propagandinės žiniasklaidos tinklas buvo pavadintas Sputniku. Taigi, jau pats vakcinos pavadinimas yra politiškai angažuotas, bet čia, iš tikrųjų, mažiausia iš bėdų.
Rusijos vyriausybė politiškai bandė prastumti „Sputnik V“, ypač stengėsi įpiršti šį preparatą Europai, o konkrečiai – Europos Sąjungai. Beje, šios pastangos nebuvo visiškai bevaisės. Sprendimą naudoti „Sputnik V“ nacionaliniu lygiu priėmė tradicinė ES maištininkė Vengrija. Jos pavyzdžiu pasiekė Čekija, tai bandė padaryti ir Slovakija. Tiesa, Slovakijoje rusiško preparato protegavimas ir pirkimas kainavo postą ministrui pirmininkui Igoriui Matovičiui, o šios šalies vaistų agentūra pareiškė, kad kol kas negavo iš „Sputnik V“ gamintojų prašytos informacijos, tad kol kas negali rekomenduoti šios vakcinos naudojimui.
Pažymima, kad „Sputnik V“ vakcinaciją pasirinko ir nykštukinė valstybė San-Marinas. Be to, rusiška produkcija yra patraukli ir toms valstybėms, kurios dėl įvairių priežasčių nesugebėjo susitarti dėl brangesnių vakarietiškų vakcinų įsigijimo.
Žinoma, Kremliaus pastangoms buvo palankūs ir nepasitvirtinę ES gyventojų lūkesčiai. Kalba eina apie centralizuotą vakcinacijos planą, kuris įgyvendinamas ne taip sėkmingai, kaip buvo sumanyta. Galima priminti, kad Europos Sąjunga priėmė sprendimą centralizuotai pirkti Europos vaistų agentūros patvirtintas vakcinas. Šis sprendimas buvo gerai apgalvotas, o jo tikslas – kad nei viena ES šalis neliktų nuskriausta. Tačiau realybėje planas pasirodė ne toks efektyvus, be to ir vakcinų gamintojai pradėjo nesusitvarkyti su milžiniškais užsakymais, kuriuos, suprantama, pateikė ne vien ES. Papildomai alyvos į ugnį šliūkštelėjo sėkmingesni kitų valstybių pavyzdžiai – Izraelio ir ypač ką tik iš ES išstojusios Jungtinės Karalystės.
Kremliaus propaganda irgi nesnaudė, bandydama išnaudoti jautrias temas. Globalioje viešoje erdvėje pasipylė jos generuojami naratyvai. Vieni jų visaip reklamavo „Sputnik V“, kaip pigesnę, „100 proc. efektyvią“ priemonę. Rusiška vakcina buvo pristatoma vos ne kaip vienintelė pasaulio viltis. Tuo pat metu buvo žeriami kaltinimai ES vyriausybėms – teigiama, kad jos aukoja savo žmonių gyvenimus vardan politikos (neva, politiškai motyvuotai nenori pirkti „Sputnik V“). Vakarietiškos vakcinos vaizduojamos kaip priemonė pasipelnyti farmacijos įmonėms. Žinoma, buvo eskaluojamos abejonės ir dėl vadinamosios Oxfordo vakcinos (AstraZeneca) saugumo.
Mėgstamiausia Kremliaus propagandos tema tapo teiginys apie „vakcinacijos proceso žlugimą Europoje“. Kartu pasitaikydavo teiginių ir apie tai, jog Europos valstybės atsisako „AstraZeneca“ vakcinos ir keičia ją „Sputnik V“ vakcina. Visi minėti naratyvai paimti iš kito Sputniko – Kremliaus valdomos pseudožiniasklaidos priemonės – publikacijų monitoringo 2021 metų sausio-kovo mėnesį, kurį atliko autorius.
Minėti teiginiai yra melo ir manipuliacijos pavyzdys. „AstraZeneca“ vakcina, kuri neseniai buvo pervadinta į „Vaxzeria“, lieka tarp ES patvirtintų preparatų. Europos vaistų agentūra pripažino, kad tam tikrais retais atvejais ji gali sukelti itin sunkų šalutinį poveikį – trombozę. Nežiūrint į tai, vakcina laikoma pakankamai saugia, o jos naudojimas, sutariama, turi žymiai daugiau naudos, nei potencialios žalos.
Teiginys, kad vakcinacija Europoje (turint galvoje Europos Sąjungą) žlugo irgi laužtas iš piršto. Tiesa, kad vakcinacijos tempas ES yra ne tokie greitas, kaip buvo planuota ir prognozuota. Kita vertus, vakcinacija nėra sustojusi. Duomenys rodo, kad ES pirmą skiepą gavo 16 proc. gyventojų, o pilnai paskiepyti 6,6 proc. gyventojų. Toje pačioje Rusijoje balandžio 2 dienos duomenimis, buvo panaudota 11,6 mln. vakcinų dozių. Tai reiškia, kad Rusijoje šiam momentui maksimaliai vakcinuota ne daugiau 8 proc. gyventojų, nors realiai šis procentas yra mažesnis, nes panaudotų dozių skaičius nėra lygus paskiepytų žmonių skaičiui. Ta pati „Sputnik V“ vakcina skiepijama dviem dozėmis. Kitaip sakant, ES nėra pažangos lyderė vakcinacijoje, bet Rusijoje rezultatai dar prastesni.
Kitas įdomus aspektas – Rusijos propaganda aktyviai reklamuoja tik „Sputnik V“, nors pačioje Rusijoje oficialiai yra ir daugiau patvirtintų vakcinų nuo koronaviruso COVID19. Pavyzdžiui, tarp jau pateiktų rinkai vakcinų minimas ir dar vienas rusiškas produktas – „EpiVakKorona“. Tiesa, moksliniai duomenys apie šią vakciną buvo publikuoti tik vietiniame rusiškame moksliniame žurnale, kuris, kas dar įdomiau, yra pavaldus būtent šios vakcinos kūrėjams. Duomenys, pateikti publikacijoje, sukėlė abejonių net vietiniams specialistams.
Apibendrinimas
Šiuo atveju belieka apibendrinti tai, ką galima pamatyti rusiškoje „vakcininės diplomatijos“ istorijoje. Suprantama, kad situacijoje, kai Maskva liko tarptautinėje izoliacijoje po agresijos prieš Ukrainą 2014 metais, Kremlius ieško būdų grįžti į tarptautinę areną. Sėkmė, sukuriant, gaminant ir eksportuojant vakciną nuo koronaviruso COVID-19 yra vienas tokių būdų ir kelių. Tenka pripažinti, kad panašu, jog Rusijai iš esmės pavyko sukurti bent vieną efektyvią vakciną nuo dabar pasaulyje siaučiančio koronaviruso. Kalbama būtent apie „Sputnik V“ (dėl kitų rusiškų vakcinų veiksmingumo kol kas kyla rimtų abejonių).
Rusija sumaniai ir efektyviai naudojasi pasaulyje kylančia įtampa. „Sputnik V“ – vertinant jį šiuo atveju kaip geopolitinę priemonę – yra svertas skaldyti Europą. Neatsitiktinai dalis ES šalių nacionaliniu lygiu priėmė sprendimą pirkti šią vakciną, nelaukdami EVA sprendimo. Kita vertus, tai yra susiję ir su ES ne visai efektyvia politika šioje sferoje
Pasaulio sveikatos organizacija jau ne kartą yra akcentavusi, kad vakcinos ir vakcinacija neturėtų tapti politiniu klausimu. Tačiau sunku pasakyti, ar šį klausimą iš tikrųjų galima atskirti nuo politikos. Net pripažįstant „Sputnik V“ efektyvumą, reikia paminėti ir tai, jog už šią vakciną gautas lėšas Rusija gali panaudoti tam pačiam karui prieš Ukrainą. Tokiu būdu rusiškos vakcinos pirkimo klausimas turi ir moralinį aspektą (tą patį aspektą galima taikyti kalbant ir apie kinų sukurtas vakcinas). Dėl visų šių priežasčių vakcinų ir vakcinacijos klausimą, deja, nepavyksta palikti tik sveikatos apsaugos plotmėje.
Viktor Denisenko

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online