„Sputnik“ – Rusijos informacinio karo ginklas

Nuo pirmosios šių metų dienos nustojo veikti Rusijos naujienų agentūros „Sputnik“ Estijos padalinys. Dabar, surinkus jos  adresą internete, skaitytojas mato vienintelį įrašą, skelbiantį, kad nuo šiol portalas veikia ypatingu …

Žinios iš šio fronto pastaruoju metu prieštaringos – po to, kai Amerikos prezidentas Joe Bidenas gegužės 26-ąją pavadino dujotiekio problemą sudėtinga pareiškęs, jog tolimesnės sankcijos prieš „Nord Stream 2“ neveiks, vamzdyno statyba vis tiek vyks, nes/kai ji ir taip beveik baigta. Tiesa, ir pridūrė, jog asmeniškai visada buvo prieš projektą, apie ką visi JAV bei Europoje gerai žinoję.
Amerikos valstybės sekretorius Antonis Blinkenas telefoniniame pokalbyje su Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiko Maasu gegužės 24 dieną vis dėlto priminė Vašingtono neigiamą poziciją „Šiaurės srautas 2“ atžvilgiu. Prieš tai ir G-7 susitikime Londone gegužės 5-ąją abu ministrai 40 minučių pokalbyje svarstė rusiško vamzdyno temą, bet nesugebėjo paskelbti vieningos pozicijos.
JAV finansų ministerija gegužės 19 dieną „kol kas“ apsiribojo sankcijomis „Šiaurės srautas 2“ statyboje dalyvaujantiems 13 laivų ir keturioms organizacijoms, bet ne statybos operatorei kompanijai „Nord Stream 2 AG“ bei jos vykdančiajam direktoriui Matthiasui Warnigui, Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugui ir buvusiam Rytų Vokietijos Valstybės saugumo ministerijos (Stasi) karininkui.
Baltieji rūmai atsisakė įvesti sankcijas „Nord Stream 2 AG“, mat tai atitinka JAV nacionalinius interesus, kaip argumentavo A.Blinkenas.
Susiklostė keistoka situacija, kai po sankcijomis atsidūrė vamzdyną tiesiantys laivai, bet ne visą procesą koordinuojanti kompanija. Aiškindamas šią mįslę, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba gegužės 20-ąją kėlė prielaidą, jog galbūt prezidento J.Bideno administracija pasirinko lankstesnį metodą stabdyti vamzdyną. Vis dėlto, pasak ministro, jei projektas bus baigtas, tai reikš Amerikos diplomatijos pralaimėjimą.
Nepaisant situacijos dviprasmiškumo, Ukrainos naftos ir dujų valstybinė įmonė „Naftogaz“ operatyviai, sankcijų paskebimo dieną už jas padėkojo.
Atsisakęs „Nord Stream 2“ tiesėjams taikyti papildomas sankcijas, prezidentas J.Bidenas davė suprasti tą darąs ir brangindamas Vokietijos kaip svarbios, įtakingos Europos Sąjungos (ES) narės partnerystę. Kitaip tariant, suteikia Berlynui pačiam prisiimti atsakomybę dėl projekto.
Atsakydama/dėkodama Amerikos lyderiui Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmą birželio dieną paskelbė siunčianti vokiečių delegaciją į Vašingtoną deryboms, pasirodo, ypač subtilia vamzdyno tema. Esama ir versijos/prielaidos, jog kanclerė savo ilgametį valdymą (kancleriauja nuo 2005-ųjų) vis dėlto siekia vainikuoti kontroversiškos statybos pabaiga.
Čia rašėme (tekstas „Šiaurės srautas -2“ testo pasekmių viražai Baltijos regionui“) apie Baltijos šalių, Lenkijos indėlį į projekto stabdymą. Liepos 28-ąją „Nord Stream-2“ kaip grasinantį Europos energetiniam saugumui „Liublino trikampio“ (Lenkija, Lietuva, Uraina) vardu bendru pareiškimu įvertino Lenkijos bei Ukrainos užsienio reikalų ministerijų spaudos tarnybos po ministrų Jaceko Czaputowicziaus bei D.Kulebos susitikimo. Pareiškime nurodyta, jog „Liublino trikampio“ šalys priešinsis projekto realizavimui, siekdamos netapti Maskvos šantažo objektais. Lenkijos antimonopolinis reguliatorius UOKiK rugpjūčio 3 dieną nubaudė „Gazprom“ 213 milijonų zlotų (57 milijonų dolerių) bauda, didžiausia, kokia numatyta įstatymu, dėl koncerno nenoro bendradarbiauti „Šiaurės srautas-2“ tyrime.
Šios tradicinės „Nord Stream 2“ oponentės aktyvumo apsukų nemažina. Lenkijos prezidento kanceliarijos Tarptautinės politikos biuro vadovas Krzysztofas Szczerskis gegužės 21 dieną nurodė, jog Lenkija atsiriboja nuo JAV sprendimo neskelbti sankcijų „Nord Stream 2 AG“ kaip stokojančio nuoseklumo. Gegužės 26-ąją Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas į žurnalistų klausimą dėl Amerikos prezidento pareiškimo apie „Nord Stream-2“ atsakė esąs juo nusivylęs, nes jis tesignalizuoja, jog Amerikos pozicijoje esama neatitikimų.
Vokietijos poziciją „Šiaurės srautas-2“ atžvilgiu gegužės 21 dieną kritikavo Latvijos vicepremjeras ir gynybos ministras Artis Pabriksas, savo „Twitter“ paskyroje nurodęs, jog jam gėda, kai abejotiną geopolitinį projektą remiantys vokiečių politikai moralizuoja kitus Europoje dėl pabėgėlių etc.
Pastaruoju metu iniciatyvą šiuo klausimu perima Ukraina, logiškai siejanti dujotiekio keliamą grėsmę su savo euroatlantinės integracijos ambicijomis ir ne tik.
Interviu „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ gegužės 29-ąją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, jog projektas „Nord Stream-2“ niekuo nesiskiria nuo Krymo aneksijos. Rusai kartoja scenarijų, kai siekdami turgaus po to, kai „pasiėmė“ Krymą, pradėjo karą Ukrainos rytuose – kaip „kozirį“ derybose. Dabar derybų kaina keliama dujotiekiu, kurį remia net dalis Europos, nors „Šiaurės srauto-2“ užbaigimas gresia ir Ukrainos, ir Europos energetiniam saugumui.
Pasak Ukrainos prezidento, nors jo šalis tebeturi penkerių metų sutartį (beje, pelnytą Vokietijos ir Prancūzijos dėka) dėl dujų tiekimo Europai per jos teritoriją, beveik pora metų jau praėjo. Jei vamzdynas techniškai bus baigtas šiemet, po dviejų, trijų metų juo dujos jau tekės, visiškai akivaizdu, jog Maskva Ukrainą tada atjungs.
Pasaulinis ukrainiečių kongresas gegužės 31-ąją paragino Vokietijos federalinę vyriausybę bei demokratines partijas nedelsiant skelbti „Nord Stream-2“ statybos moratoriumą, nes vamzdynas yra pirmiausia rytinei ES daliai bei Ukrainai grasinantis Kremliaus politinis ginklas.
Kaip nurodė Kongreso prezidentas Paulas Grodas, moratoriumas leis išaiškinti tarptautinei bendruomenei užbaigto vamzdyno strategines pasekmes – kad jis prieštarauja ES energetinės politikos tikslams, grasina transatlantinei vienybei. Ukrainos atveju vamzdynas yra tiesiogine grėsmė jos ir taip trapiam saugumui. Moratoriumas taip pat leis/leistų nustatyti vienigą ES poziciją šiuo klausimu bei bus/būtų ženklas Maskvai, jog jos nuolatiniai taptautinių teisė aktų pažeidimai nebus palikti be pasekmių.
Interviu „Berliner Zeitung“ gegužės 29 dieną Ukrainos pasiuntinys Vokietijoje Andriyus Melnykas nurodė galimą Vokietijos pozicijos „Šiaurės srauto-2“ atžvilgiu pasikeitimą po rugsėjį vyksiančių parlamento (Bundestago) rinkimų. Vienais jų favoritų laikomi žalieji („Sąjunga90/ Žalieji“) jau duoda suprasti esantys prieš dujotiekį. Ir Vokietijos laisvųjų demokratų partija reikalauja jo tiesimo moratoriumo, o valdančiosios koalicijos didesniąją narę Kirkščionių demokratų sąjungą (CDU) šis klausimas skaldo. Tokiu būdu, pasak A.Melnyko, projekto priešininkų daugėja ir Vokietijoje.
Interviu paskelbtas po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras su partijos „Sąjunga90/ Žalieji“ vienu pirmininkų Robertu Habecku gegužės 25-ąją Kijeve apsvarstė priešinimąsi „Nord Stream-2“ kaip keliančiu grėsmę Ukrainai ir visai ES, Kaip nurodė abu pokalbio dalyviai, ypač didelį nerimą kelia iššūkiai saugumui, nes nėra jokių abejonių, jog Rusija užbaigtu projektu naudosis kaip instrumentu, siekdama geopolitinių tikslų, kurie juo toliau, tuo labiau revanšistiniai. Ir prezidentas V.Zelenskis tą pačią dieną susitiko su R.Habecku ta pačia tema, tonacija ir bendromis išvadomis.
Iš kalbos, tik dabar mažiausios, bet ryžtingiausiai prieš Maskvą nusistačiusios Bundestago frakcijos „Sąjunga90/ Žalieji“ atstovė Agnieszka Brugger diskusijoje parlamente praėjusią vasarą griežtai kritikavo ir Rusijos, ir Vokietijos vyriausybės politiką ir reikalavo ne tik stabdyti vamzdyno statybą, bet ir išplėsti personalines sankcijas su Kremliumi susijusiems rusų verslo oligarchams.
Gegužės 28 dieną Ukrainos prezidentas susitikime su jo šalyje oficialiu vizitu besilankiusiu Slovakijos ministru pirmininku Eduardu Hegeriu konstatavo strateginę Ukrainos ir Slovakijos bendradarbiavimo reikšmę, siekiant Europos energetinio saugumo. Šiame kontekste derybų dalyviai sutiko, jog „Šiaurės srautas-2“ yra politinis (ne ekonominis, kaip primygtinai nurodo Kremlius bei dabartiniai Vokietijos valdantieji) projektas, pašauktas ardyti Europos šalių energetinį solidarumą. E.Hegeris ta proga matė reikalą pariekšti palaikymą Ukrainos eurointeraciniams siekiams.
Paskirta naujoji Ukrainos pasiuntinė Jungtinėse Valstijose Oksana Markarova gegužės 27-ąją inicijavo nuotolinį susitikimą su Kongreso Ukrainos draugų grupe, kurioje yra abiejų partijų – respublikonų bei demokratų – atstovai. Susitikime Ukrainos ir Amerikos strateginės paertnerystės kontekste apsvarstytas priešinimasis „Nord Stream-2“ statybai, Ukrainos diplomatė pabrėžė jo keliamą grėsmę visam Juodosios jūros regionui bei Europai, todėl išskyrė sankcijų svarbą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras bendroje spaudos konferencijoje su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sekretore Helga Schmid geužės 26 dieną pabrėžė, kad kalbant apie „Šiaurės srautą-2“ niekas dar nebaigta, kol jis nenutiestas šimtu procentų, nors „nutęsus“ projektą iki 95 proc., jo iniciatoriai turi daug šansų jį užbaigti. Vis dėlto žaidimas tebesitęsia, niekas dar nepralošta, tą jis nurodęs ir JAV valstybės sekretoriui šio vizito Kijeve metu gegužės 5–6 dienomis. Pasak D.Kulebos, jo gyvenimo principas – kovoti už Ukrainos nacionalinius interesus iki galo bet kokiomis aplinkybėmis.
Tą pačią dieną „Naftogaz“ vadovas Yuriyus Vitrenko paskelbė, jog kompanija stiprina komandą, kuri dirba, kad nebūtų paleistas „Nord Sream-2“. Pasak pareigūno, partneriai bus toliau įtikinėjami, jog vamzdynas yra pavojingas Kremliaus geopolitinis ginklas, gresiantis visam civilizuotam pasauliui. Pozityvios dinamikos šioje veikloje tikimasi per artimiausius 2-3 mėnesius.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Dmytro Razumkovas gegužės 21-ąją pareiškė, jog Rada operatyviai balsavo už kreipimąsi į Amerikos kongresą dėl sankcijų projekto „Šiaurės srautas-2“ dalyviams ir kad vamzdyno klausimas turi būti visų šalies valdžios grandžių aktualiojoje darbotvarkėje.
O juk, reikia pasakyti, pasigėrėtinas intensyvumas.
Gal to intensyvumo sugestijoje tą pačią gegužės 21 dieną 14 JAV senatorių respublikonų pateikė Kongresui įstatymo projektą dėl sankcijų dujotiekio statybos operatorei „Nord Stream 2 AG“ bei jos direktoriui M.Warnigui. Kaip tiesiai pabrėžė įstatymo iniciatorius senatorius Kevinas Crameris, V.Putino vamzdynas turi būti sustabytas.
Birželio 2-ąją 20 Kongreso narių respublikonų oficialiu laišku paragino JAV vyriausybę atšaukti sprendimą netaikyti sankcijų „Nord Stream 2 AG“ bei jos šefui. Pasak laiško autorių, Valstybės departamento argumentas, jog sankcijos kenks Amerikos santykiams su sąjugninkais Europoje, absoliučiai neatitinka pozicijos Vidurio bei Rytų Europos šalių, įskaitant Ukrainą, kurioms „Šiaurės srautas-2“ grasina labiausiai.
Galų gale ir A.Merkel gegužės 25-ąją pareiškė, kad dabartiniai Vokietijos valdantieji gerai supranta, jog dujotiekio tema keliama todėl, kad jam pradėjus veikti Ukrainos vamzdynų tranzito sistema gali netekti prasmės. Todėl vokiečiai sieksią, kad dujų tranzitas per šią šalį nenutrūktų. Pavyzdžiui, kaip variantas toks kompromisas: ir paleidus „Šiaurės srautą-2“, išliktų 40 milijardų kubinių metrų rusiškų dujų per Ukrainą artimiausius 10-20 metų. Tai galbūt tenkintų visas puses – Vokietiją, Ukrainą, Rusiją, JAV.
Žodžiu, dar nebaigta niekas. Kaip yra nurodęs autoritetingas vokiečių dienrašis „Die Welt“ (05 21), Amerika tesudaro susitaikėliškos pozicijos regimybę, kova dėl „Nord Sream-2“ tik stiprėja.
Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online