G-6Z6YWBKSCF

Staigios mirties sindromas Rusijos diplomatijoje

2021 metų spalio 19 dienos ryte vokiečių policininkas, saugantis Rusijos ambasadą Berlyno centre, pastebėjo šalia ambasados ant šaligatvio gulintį, matomai jau nebegyvą, žmogų. Pareigūnas staigiai iškvietė pagalbos tarnybas, kurios, tačiau negalėjo net formaliai konstatuoti mirties. Negyvėlio kūną pasiėmė ambasados tarnautojai, motyvuodami, kad jokios informacijos neteiksią dėl to, kad mirusysis turi diplomato statusą. Išties kūnas buvo skubia išskraidintas į Maskvą, neatlikus vietoje autopsijos ir nepateikus Vokietijos pareigūnams jokių paaiškinimų. Oficiali žinia apie paslaptingo diplomato paslaptingą mirtį pasirodė, beje, tik po dviejų savaičių.

Vėliau tiriamosios žurnalistikos tinklapyje Bellingcat atsirado informacija, kad miręs diplomatas ambasadoje turėjo Antrojo sekretoriaus rangą, anksčiau, iki 2019 metų, dirbo Trečiojo sekretoriaus rango statusu Vienoje, Rusijos Jungtinių Tautų misijoje. Įdomiau tačiau buvo tai, kad diplomato tėvas Aleksėjus Žalo yra itin įtakingas aukšto rango karininkas, generolas Rusijos saugumo (FSB) struktūroje (vadinamajame Antrame padalinyje), Rusijos konstitucinės tvarkos saugojimo padalinio viršininko pavaduotojas. Kalbant paprastesne kalba, tai FSB skyrius, atsakingas už politinių priešininkų sekimą, sulaikymą ir… nuodijimą. Visi tie, kurie buvo nuodijami (įskaitant Aleksejų Navalną) gali būto „dėkingi“ minėtam padaliniui ir, matyt, jo vadovui. Vokietijos saugumo tarnybos įtaria, kad ir generolo sūnus dirbo FSB priedanga, nors neginčijamų įrodymų neturi.

Kodėl tai ilgai nebuvo pranešama apie diplomato mirtį? Diplomato statusu čia taip lengvai neprisidengsi, net jei mirusysis yra FSB generolo sūnus. Galiausiai juk svarbu ar mirtis buvo natūrali, ar kalti yra Vokietijos piliečiai (žmogžudystė?) ar….? Ar tai dar viena keistos rusų diplomatų ligos – staigios mirties – auka?

Ši keista istorija sukėlė susidomėjimą ir kitomis ne mažiau mįslingomis Rusijos diplomatų istorijomis. Nuo 2015 metų paslaptingomis aplinkybėmis mirė (ar žuvo?) ne vienas Rusijos diplomatinės tarnybos darbuotojas. Kai kurie, išties, buvo nušauti, tačiau kitų mirties priežastis buvo nurodoma kaip „ūmi trumpa liga“ ar „ūmus širdies nepakankamumas“.

Taigi, 2015 metų lapkrity Vašingtono Dupont Circle viešbučio kambaryje rastas negyvas Michailas Lesinas, gerai žinomos propagandinės televizijos Russia Today įkūrėjas ir, šiaip ar taip, prezidento Putino patarėjas. Dėl savo sugebėjimų griauti nepriklausomą žiniasklaidą turėjo pravardę „Buldozeris“, apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Tėvynei“. Buvo skelbiama, kad „išvakarėse pasijuto blogai“, tačiau vėliau nutekėjo informacija apie galvos traumą, galima apsinuojimą alkoholiu. Manoma, kad išties buvo užmuštas beisbolo lazda. Pasak neviešo britų žvalgybos guru Christopher Steel raporto, Lesiną tikriausiai pribaigė vieno iš Putinui artimų oligarchų samdyti žudikai.

Tikra mirčių epidemija apėmė Rusijos diplomatiją 2016-2017 metų sandūroje.

2016 metų lapkričio 8 dieną Rusijos konsulate Niujorke žuvo Sergejus Krivovas. Pradžioje skelbta, kad neatsargiai nukrito nuo konsulato stogo, vėliau „patikslinta“, kad patyrė širdies smūgį ir užsimušė krisdamas ant grindų. Žinoma, kad jis buvo saugumo karininkas, formaliai atsakingas už diplomatinės atstovybės apsaugą. Tai būtų visai normalu, tokius turi dauguma atstovybių, tačiau amerikiečiai turi prielaidų manyti, kad po „eilinio karininko“ priedanga buvo kai kas daugiau. Krivovas žinojo visus slapto susirašinėjimo šifravimo-dešifravimo kodus, be to, jo bendravimo ratas buvo kur kas platesnis, nei derėtų konsulato apsaugininkui. Tad iki šiol Niujorko policijos departamentas (garsusis NYPD) negali aiškiai atsakyti, kas gi ten įvyko. Nors… Niujorkas vis tik yra per daug vieša vieta diplomatams „šalinti“.

Tų pačių metų gruodžio 20 Turkijoje policininkas meno galerijoje visų akivaizdoje nušovė Rusijos ambasadorių Turkijoje Andejų Karlovą. Incidentas buvo nufilmuotas. Pasikėsintojas šlovino Alachą ir priminė nepamiršti Sirijos bei Alepo. Tuomet Sirija išties „degė“. 22 metų amžiaus užpuoliką nukovė Turkijos pareigūnai, Rusijos prezidentas oficialiai pareiškė užuojautą, o visą incidentą pavadino provokacija, siekiančią sugriauti gerėjančius Rusijos ir Turkijos santykius. Turkija viešai kaltino Guleno šalininkus (neseniai buvo pučas), rusai – Sirijos islamistus. Tad ir čia daugiau nei kriminalas.

Nutiko taip, kad tą pačią dieną Maskvoje savo namuose rastas negyvas 56 metų diplomatas Piotras Polšikovas dirbęs Pietų Amerikoje ir Lotynų Amerikos skyriuje Rusijos Užsienio reikalų ministerijoje. Diplomatas buvo nušautas pistoletu, kuris vėliau rastas paslėptas vonioje. Nepatvirtintais duomenimis diplomato žmona žudynių metu buvo namuose, tačiau įvykio aplinkybės tebėra neaiškios.

Dar po kelių dienų, gruodžio 26-tą rastas Olego Jerovinkino kūnas. Ir ne bet kur – koncernui Rosneft priklausančiame automobilyje. Jerovinkinas buvęs KGB ir FSB aukšto rango karininkas, 2008 metais tapo Rosneft vadovo Igorio Sečino sekretoriato vadovu. Oficiali mirties versija – širdies smūgis, gandai – pernelyg artimi ryšiai su užsienio žvalgybomis.

2017 metų sausio 9 dieną Atėnuose savo vonios kambaryje negyvas rastas Andrejus Malaninas – Rusijos konsulas Graikijoje, beje, santykinai jaunas žmogus, tokie paprastai staiga nemiršta. Vargu ar būta kokio užpuolimo, nepastebėta kokių pasipriešinimo žymių, o ir diplomatų rajonas, kuriame konsulas gyveno, yra policijos atidžiai stebimas.

Kitaip galima būtų svarstyti apie 67 metų Aleksandrą Kadakiną, kuris sausio 27 dieną mirė Indijos Delio ligoninėje. Mirties priežastimi nurodytas širdies nepakankamumas. Kadakinas garsėjo kaip nuoseklus Indijos rėmėjas nuo 1971 metų, kuomet sudaryta Indijos-SSSR draugystės sutartis.

Vitalijus Čiurkinas, be abejonės gerai žinomas Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose, pagal pareigas dalyvavęs priimant svarbiausius pasauliui politinius sprendimus. Kalbėta, kad jis yra galima ministro Lavrovo įpėdinis. Diplomatas mirė Niujorke 65 – gimtadienio išvakarėse, formaliai taip pat dėl ūmaus širdies nepakankamumo. Niujorko medikai tačiau įtarė ką kitą – pasiūlė atlikti toksikologinį testą. Tačiau Rusijos JT misija, prisidengusi mirusio diplomatiniu imunitetu pareikalavo įslaptinti visą informaciją apie mirties priežastis.

Galiausiai Rusijos ambasadorius Sudane Mirgajus Širinskis 2017 vasarą rastas paskendęs savo rezidencijoje esančiame baseine. Šalies kriminalistai pradėjo tyrimą, tačiau vėliau pripažino, kad žmogus mirė dėl „natūralių priežasčių“, turėjo aukštą kraujo spaudimą. Prieš paskyrimą Sudane Širinskis rezidavo Ruandoje, buvo žinomas kaip patyręs Afrikos politikos žinovas.

Negalima paneigti, kad mirčių serija praūžė atsitiktinai, tačiau toks reiškinys per trumpą laikotarpį vis dėl to keistas. Ar pasaulinis terorizmas žudo Rusijos diplomatiją? Ar tai vidinis sąskaitų suvedinėjimas? Ar rusų diplomatai yra alkoholikai ir širdininkai? Natūralus klausimas – kodėl prastos sveikatos diplomatai neatšaukiami, ir leidžiama jiems numirti darbo vietose?

Rusija, be abejo, turi daug priešų pasaulyje. Jų tarpe, pavyzdžiui, islamo ekstremistai, kurie turi už ką nekęsti Maskvos… Žmogžudystes „paversti“ širdies nepakankamumu įmanoma, bet tam reikia jau gana gero pasiruošimo. Rusija tokių gebėjimų turi. Tačiau, jei jau taip, svarbesnis klausimas yra – kodėl?

Sudanas yra žinomas kaip šalis, kurioje „keičiamasi“ informaciją apie Afriką ir islamo pasaulį. Atėnai ir New Dehli taip pat žinomi, kaip šnipinėjimo centrai. Tai karo pradžia ar pėdsakų slėpimas?

Egidijus Vareikis

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online