Trečiosios Romos pagrobimas ir marodieriavimo civilizacija

Rusijos kariauna turėjo pasirodyti kaip XXI amžiaus modernios kariuomenės pavyzdys. Jos „hepeningas“ Ukrainoje pradžioje glumino, vėliau pradėjo juokinti, galiausiai… nežinau net koks čia žodis tinka, kariuomenė pasirodė viso labo ginkluota plėšikaujanti gauja.

Marodieriavimas (toks prancūziškas žodis marauder, reiškiantis – vagiliauti) – tai karo nusikaltimas: karo ar kokios stichinės nelaimės metu žuvusių ar sužeistųjų turto grobimas savanaudiškais tikslais arba civilių gyventojų apiplėšinėjimas, o taip pat tiesiog plėšikavimas teritorijose iš kurių buvo evakuoti nuolatiniai gyventojai. Apie rusų marodieriavimą Ukrainoje šiandien kalba visas pasaulis. Kalba su pasipiktinimu, nuostaba, o kartais ne su humoru: net ir žinodamas jų žiaurumus negali nešyptelti matydamas, kaip tas „išvaduotojas“ išsineša iš ukrainiečio namų mikrobangę ar net gerokai „pagyvenusį“ tualeto šepetį.

Apie rusiškos marodierystės priežastis susimąsčiau prieš porą savaičių, nes teko pareiga sekti kažkur Tolimuose Rytuose vykusį tokių tipų – Putino ir Lukašenkos – performansą, „laistant“ naują kosmodromą, iš kurio turi atsiverti greitkelis į kosmines erdves. Viltis, kad ta proga Putino-Lukašenkos ekipažas išlėks į kosmosą, neišsipildė – toje šalyje, kaip sako žinovai, technika paprastai neveikia, nes laidai jau pavogti. Vienas rusų žurnalistas patarė nebijoti Putino su tuo „branduoliniu mygtuku“, tegu spaudžia, vis tiek niekas nesuveiks, nes ir čia kažkas seniai išvogta.

Kosmoso užkariavimas, kuris Putino liguista valia virto Rusijos pasididžiavimu, nėra jau toks visai rusiškas. Sovietinės kosmoso programos tėvu pelnytai laikomas konstruktorius Sergejus Koroliovas, kuris buvo…. ukrainietis. Koroliovo dėka į kosmosą kilo palydovai ir “strielkos-belkos“, jo dėka Gagarinas tapo pirmuoju kosmonautu. Po ukrainiečio mirties rusai taip ir nenuskrido į Mėnulį. Mano kartos žmonės, kurie mokyklose „kalė“ iš sovietinių vadovėlių, atmena, kad juose buvo rašoma, jog visų mokslų pradininkai buvo rusai, visus svarbiausius išradimus nuo lemputės iki kosminės raketos padarė rusai. Tik pasaulis apie tai nežinojo, bet tai jau pasaulio problema…

Kelios asmeninės refleksijos.

Dabartinės Lietuvos ir Latvijos pasienyje gyveno toks Theodor von Grotthuss, kuris domėjosi mokslu ir XIX amžiaus pradžioje ir paskelbė pirmąją pasaulyje elektrolizės teoriją. Buvo ji gimęs ir augęs Vokietijoje, o tą dvarelį turėjo kaip buvusią tėvų nuosavybę. Manau dabar jau nenustebsite: universitete studijuodamas chemiją viename rusiškame vadovėlyje aptikau „informaciją“, kad elektrochemijos pradininku pasaulyje laikomas rusų mokslininkas Grotusas. Tai jau taip, nes kažkurį laiką leido sau gyventi rusų užgrobtoje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Žiūrint formaliai – tai mokslo ir technikos marodierystė. Ir ko čia stebėtis, kad kareiviai vagia ir nerausta. Mokslininkai, regis, taip pat. Vogė ir vagia „įžymūs“ rašytojai ir kompozitoriai, vagia ne tik išradimus ir kūrinius, vagia metodus, stilius. Ne paslaptis, kad žymiausias Krylovo pasakėčias parašė dar Antikos kūrėjas Ezopas, dalis Puškino eiliavimo paimta iš prancūzų literatūros. Taip, žinoma, ne visi menininkai tokie, kaip ir kareiviai ne visi tokie, bet tikrąjį kariuomenės veidą parodo tai, kas vyko tuose laikinai okupuotose Ukrainos miestuose.

Šiomis dienomis daug kalbama apie Rusijos laivyną. Visokiais „kampais“. Pasakysiu ir savąjį. XIX amžiaus rusų laivyno pažibomis laikomi tokie žmonės kaip Fabian Gottlieb von Bellingshausen, Adam Johan von Krusenstern ir Otto von Kotzebue. Jei pavardės jums skamba labai rusiškai, tai skaitykite iš naujo. Pasakysiu tiek, kad visi trys save laikė vokiečiais, o gimė ir augo ten, kur šiandien Estija. Visi buvo tie vadinami Baltijos vokiečiai, taigi nelabai savo norais tapo rusais. Imperija atėjo pas juos. Graudžiai juokinga, tai, kad sovietiniuose bei rusiškuose šaltiniuose pirmasis yra Fadėjus Fadėjevičius, antrasis – Ivanas Fiodorovičius, o trečias – Otto Jevstafievičius… toliau pavardės. Čia jau ir lingvistinė marodierystė. Kaip dar labiau galima surusinti vokietį ar estą? Mes gerai žinome, kaip Karaliaučius virsta Kalinino miestu, o Tolminkiemis – prūdais. Taigi vogti galima ir geografiją, nekalbant jau apie istoriją. Kad ir tos anos Kijevo Rusios istoriją… Jie net Romą pavogė, savo Maskvą bandydami vadinti Trečiąja Roma, krikščionybės centru. Niekas jai to statuso formaliai nepripažino, bet… Ar toje šalyje liko kas tokio savo, nepasisavinto iš kitų?

Tai, ką čia parašiau, mano asmeniniai momentiniai pastebėjimai, kiekvienas skaitytojas iš savo gyvenimo gali daug pasakyti, ką moksle, mene, literatūroje… tiesiog pavogė.

O iš kur gi ta ruso manija grobti ir rusinti viską, prie ko prisiliečia, nuo tualeto šepečio iki istorijos. Imu tikėti ukrainiečiais, kad ana tūkstančio metų senumo Kijevo Rusia, tokia nebuvo. Ir Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje neaprašyta, kad anuometiniai slavakalbiai buvo marodieriai. Marodieriai buvo mongolai, pradžioje tik daiktų plėšikai, bet savo įtaką kažkaip paliko. Gal ir neklysta tie istorikai, kurie kalba, kad Maskvos kunigaikštystė buvo veikiau Ordos, o ne Rusios produktas. Veikiau chanatas nei kunigaikštystė. Orda grobė ir nieko nekūrė. Rusija… kaip matote ir žinote. Marodieriavimo civilizacija nėra vertybė, tai veikiau parazituojanti anti-civilizacija.

Mongolų imperijos plėtra buvo „sėkminga“, nes aplinkiniai jos bijojo. Turėjo pasirinkimą – arba būti apiplėštais arba mokėti duoklę. Rinkdavosi vieną ir kitą, abu pasirinkimai, beje, blogi. Ordą sustabdė, ne tie, kurie skaičiavo, kiek galima ordai mokėti, ar kaip ją „prisijaukinti“. Sustabdė tie, kurie jos nepabijojo, nes geriau jau žūti kovoje, nei būti nužudytam „lygioj vietoj“. Orda – šita ar kita – drąsai nepasiruošusi. Noriu palinkėti nebijoti ir tiems, kurie sėdi Vakarų Europos sostinėse…

Toks suomių Mannerheimas ar ukrainiečių Zelenskis, pagal Maskvos nomenklatūrą juk taip pat rusai, nes gimė toje imperijoje. Bet jie – tikrai ne rusai. Ne pagal pavardes ar etninę priklausomybę. Jie nepaveldėjo nei polinkio vagiliauti, nei bijoti. Tai jau kita (noriu pasakyti ir tikėti) – mūsiškė civilizacija.

Egidijus Vareikis

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online