Trūkinėjantys ryšiai su rytais. I. Tolstančios ekonomikos.

Iškart tikslintina, jog rytais šiuo atveju laikytini ryčiau tebegyvuojantys (istoriškai taip susiklostė) į autotitarizmą linkę režimai ir kad negalima tokios reikalų padėties tapatinti bei argumentuoti geografija – artėti pri…

Iškart tikslintina, jog rytais šiuo atveju laikytini ryčiau tebegyvuojantys (istoriškai taip susiklostė) į autotitarizmą linkę režimai ir kad negalima tokios reikalų padėties tapatinti bei argumentuoti geografija – artėti prie demokratijos standartų pašauktos Europos Sąjungos (ES) „Rytų partnerystės“ programoje dalyvaujančios Ukraina, Moldova ir Gruzija irgi ryčiau Baltijos šalių.
Kalbama apie Sovietų Sąjungos geopolitinį-mentalinį paveldą, liudijimų apie „bendradarbiavimo plyšius“ su kuriuo randasi vis daugiau.
Ir Lietuvos viešojoje erdvėje daugėja žinių apie vis dėlto realizuojamą Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos grasinimą kreipti baltarusiškus krovinius nuo Baltijos šalių. Ir čia rašėme (Tekstas „Ko verti Baltarusijos diktatoriaus ekonominiai grasinimai baltams“), kad A. Lukašenka praėjusių metų rugpjūtį paskelbė apie vajų perorientuoti baltarusiškus prekybos srautus.
Rugsėjo 1-ąją lankydamasis Baranovičių mieste Baltarusijos diktatorius grasinimą nukreipti krovinių tranzitą iš Baltijos šalių į Rusiją argumentavo viltimi susitarti su Maskva. Lietuva, Latvija ir Estija tuo metu jau buvo įvedusios sankcijas A. Lukašenkai ir dar 29-iems režimo atstovams dėl prezidento rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.
Spalio 5 dieną išklausęs Baltarusijos muitinės vadovo Jurijaus Senko ataskaitos, A.Lukašenka dar sykį pagrasino užsiimti krovinių srautais, šįkart iš Lietuvos ir Latvijos, pareiškęs, esą beveik 40 proc. vilkikų 2020 metais atvyko iš Lietuvos ir Latvijos, todėl Minskas šį kanalą uždarys, po ko vien Lietuvos logistikos punktai negaus maždaug ketvirtadalio planuotų pajamų.
Primintina, kad pernai vien Klaipėdos uoste perkrauta 14,1 mln. tonų baltarusiškų krovinių, jie sudarė 30,5 proc. visos uosto krovos 2019 metais. 2020-aisiais „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Cargo“ pervežė maždaug 2 milijonus tonų Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftianaja kampanija“ (BNK) naftos ir jos produktų. Produktai geležinkeliu vežti iš Mozyrio gamyklos Baltarusijoje į Klaipėdą, arčiausiai esantį jūrų uostą.
Kalbomis nesiribota, praėjusį rugsėjį naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos į Rusijos uostus aptartas Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose. Irgi rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministras, teigė, kad diskutuota galimybė perkelti naftos srautus iš Baltijos šalių į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą).
Sausio pradžioje pranešta, kad BNK nutarė nepratęsti ilgalaikės sutarties su jos produktus į Klaipėdą gabenusia „LTG Cargo“.
Užtat Rusija ir Baltarusija vasario 19 dieną pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų (mazuto, benzino ir naftos) eksportą per Rusijos jūrų uostus. Dokumentą parašais patvirtino Rusijos transporto ministras Vitalijus Saveljevas ir Baltarusijos transporto ir ryšių ministras Aleksejus Abramenka, jame numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021-2023 metais perkels virš 9,8 milijonų tonų krovinių tranzitą iš Baltijos šalių į Rusijos uostus.
Pasak ministro ministro V.Saveljevo, susitarimas pasirašytas trejiems metams, tačiau jo galiojimas praktiškai neribotas, nes numatytas automatinis pratęsimas. Rusijos transporto viceministas Dmitrijus Zverevas pridūrė, jog pirmos Baltarusijos naftos produktų siuntos geležinkeliais Rusijos uostus turėtų pasiekti kovą. Kas ir nutiko – kovo pradžioje per Ust Lugos uostą į Leningrado sritį atvyko 3,5 tūkstančio tonų baltarusiško benzino.
Žodžiu, rytai grasina, jau bando tuos grasinimus tęsėti ir gal kažkokiu mastu ištesės. Baltams šakės?
Bet, Klaipėdos uosto duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius jame krauta 7,5 milijono tonų krovinių, tai yra 10,6 proc. daugiau nei 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu. Augimas fiksuotas visose krovinių grupėse: birieji kroviniai augo 17,8 proc., skystieji – 7 proc., vadinamieji generaliniai ūgtelėjo 2,8 proc. Sausio ir vasario mėnesiais į Klaipėdą atplaukė 1063 laivai, 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ryšium su kuo atsargiai nurodė, jog nors dviejų mėnesių rezultatai puikūs, sunku kol kas prognozuoti krovos augimą ateinančiais mėnesiais. Vis dėlto tikimasi, kad prieaugis kompensuos ateinančio laikotarpio galimą neapibrėžtumą.
Neabejotina, kad panašios atsargios filosofijos, irgi beveik neabejotinai grįstos anksčiau atliktomis konkrečiomis rizikų studijomis, laikosi visų Baltijos valstybių uostai.
Veikiausiai ir įskaičiuodami geopolitines grėsmes, nacionalinės strateginės reikšmės valstybės įmonių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kovą paskelbė besirengianti imtis naujos veiklos – gamintis vagonus, kuriuos iki šiol pirkdavo iš dviejų Rusijos kompanijų. LTG vertinimu, taip bus sumažintos nacionalinio saugumo rizikos. 2005-2016 metais „Lietuvos geležinkeliai“ iš rytų įsigijo per tūkstantį vagonų, parengus technologinius procesus, planuojama, jog iki 2030 metų grupės įmonė galėtų pagaminti apie 5000 vagonų.
Kalbant apie tendenciją visoje iš Kremliaus įtakos siekiančioje vaduotis posovietinėje erdvėje, faktinė reikalų padėtis tokia, kad, pavyzdžiui, Rusijos eksportas į Ukrainą praėjusiais metais mažėjo 35 proc., iš Maskvos patronuojamos Nepriklausomų valstybių sandraugos valstybių – 29 proc. Rusijos dalis Ukrainos užsienio prekybos struktūroje dabar sudaro 8,4 proc. ( eksportas – 5,5 proc., importas – 8,4 proc.). Pagrindine šalies partnere tapo ES, kuriai tenka 40,7 proc. užsienio prekybos apimčių.
Ukrainos ekonomikos, prekybos ir žemės ūkio ministro pavaduotojas bei šalies prekybos atstovas Tarasas Kachka tokią reikalų padėtį vadina pagrindine ekonominės geopolitikos naujiena. Su juo „savaip‘ sutinka Rusijos prezidento V.Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, vasario 26-ąją dvišalę prekybą įvardijęs apverktina, absoliučiai niekinga, bet dėl Kijevo kaltės. Esą (su Maskvos agresija septintus metus kovojančios – A.S.) Ukrainos vadovybė faktiškai atsisako bet kokių ryšių ir renkasi labai nedraugišką, net priešišką kelią. Nors, pasak D.Peskovo, ekonominių-prekybinių santykių potencialas tiesiog milžiniškas.
Rusijos prezidento spaudos sekretorius „apmaudą“ transliavo Krymo okupacijos pasipriešinimo minėjimo dieną, logiška, kad tą pačią dieną Ukrainos užsienio reikalų ministerija dar sykį paragino tarptautinę bendruomenę didinti politinį bei sankcijinį spaudimą Maskvai bei dar sykį priminė apie rusų vykdomą Krymo militarizavimą, kas kelia grėsmę ne vien Ukrainai.
Tiesą sakant, ko Kremlius bei jo satelitai daugiau nori/gali tikėtis taip pat ekonomikoje? Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja gruodžio 15-ąją kreipdamasi į Europos Parlamentą paragino imtis priemonių prieš ES įmonių verslo ryšius su A.Lukašenkos režimu ir jo sąjungininkais, pasak politikės, šiuo klausimu tolerancija turi būti nulinė.
Sausio 13-ąją Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba interviu Ukrainos interneto leidiniui „Obozrevatel“ nurodė, jog derybose dėl konflikto Donbase sureguliavimo iš rusų pusės tenka stebėti manipuliacijų rinkinį: agresiją, chamizmą, išsisukinėjimą. Rusijos delegacijos laikysena ministrui asocijavosi su vaikiška greitakalbe – (cituojama ne originalio kalba) „Laivai laviravo laviravo, laviravo laviravo, bet taip ir neišlaviravo“.
D.Kuleba taip davė suprasti neabejojąs savo šalies sėkme ir atstatant geopolitinį teisingumą, kai anksčiau ar vėliau, bet bus pašalintas griaunantis Maskvos faktorius iš Ukrainos taip pat ekonominio gyvenimo, ir siekiant strateginio tikslo tapti ES bei NATO nare. Kokia dar prekyba…
Rytai ekonomiškai diversifikuojasi, kaip moka ir kaip išeina duotomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Praėjusių metų lapkričio 7 dieną Rusijos ministro pirmininko Michailo Mišustino pasirašytas nutarimas įtvirtino Maskvos sprendimą uždaryti prekybos atstovybes Lietuvoje ir Ukrainoje. Siūlymą jas uždaryti rugsėjį pateikė Prekybos ministerija esą prekybos misijų užsienyje veiklos optimizavimo reikalu.
Rusijos vyriausybės nutarimo aiškinamajame rašte dėl atstovybės Lietuvoje teigiama, jog ji buvo vienintelė Baltijos valstybėse, o prekybos su Lietuva apimtys drastiškai traukiasi – 2020-ųjų pirmąjį pusmetį buvo beveik trečdaliu mažesesnės nei prieš metus ir jokių reikšmingų Rusijos ir Lietuvos dvišalių ekonominių iniciatyvų nestebima. Taip pat pažymima, jog Lietuvos užsienio ekonominė politika neskatina prekybinių ryšių su Rusija plėtros. Anot Rusijos vyriausybės, Vilnius nuo 2014 metų (tada prasidėjo Maskvos agresija prieš Ukrainą) sustabdė dvišalių tarpvyriausybių prekybos ir ekonominio, mokslo ir techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijų veiklą.
Sprendimas uždaryti Rusijos prekybos atstovybę Ukrainoje motyvuotas tuo, kad Ukrainos vyriausybė 2020-ųjų rugpjūtį atšaukė dvišalį susitarimą su Rusija dėl prekybos atstovybių.
Užtat tuo pačiu nutarimu Rusijos vyriausybė įpareigojo iki 2020 metų pabaigos atidaryti prekybos atstovybę Sirijoje. Apie šią partnerę: Sirijoje nuo 2011 metų pavasario vyksta pilietinis karas, kuriame Rusija remia diktatoriaus Bašaro al-Asado režimą. Per karą žuvo virš 400 tūkstančių žmonių, maždaug 12 milijonų buvo priversti palikti savo namus.
Tokie tie autoritarinių rytų ekonominai-vertybiniai motyvai, atitinkamai – ir prioritetai. Logiška, kad besirenkantys civilizuotą gyvenimą stengiasi nuo jų laikytis kiek įmanoma toliau.
Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online