Trūkinėjantys ryšiai su rytais. II. Kultūriniai, informaciniai, diplomatiniai „dialogai“.

Pirmoje trūkinėjantiems ryšiams su rytais skirto ciklo dalyje bandytas pagrįsti ryšys tarp vektoriaus demokratinių vertybių naudai ir ekonomikos. Tas algoritmas tinka ir humanitariniams reikalams. Irgi apie tendenciją pars pr…

Pirmoje trūkinėjantiems ryšiams su rytais skirto ciklo dalyje bandytas pagrįsti ryšys tarp vektoriaus demokratinių vertybių naudai ir ekonomikos. Tas algoritmas tinka ir humanitariniams reikalams. Irgi apie tendenciją pars pro toto (dalis vietoj visumos) principu, nes reikalų padėtį iliustruojančių pavyzdžių reikšmingai daugiau, kad bent dalis tilptų vienoje publikacijoje.
Ją gana tinkamai apibendrina čia kita proga (tekstas „Talinas nusprendė siekti strateginės geopolitinės iniciatyvos?“) cituotas estų žurnalistas Priitas Khybemyagi, kuris interviu dienraščiui „Postimees“ rusų kalbos mokymąsi Estijoje pavadino neperspektyviu, kai Rusija yra nedraugiška, net priešiška jo šaliai, bendrų reikalų valstybės turi mažai, taigi ir rusų kalbai ypatingų perspektyvų Estijoje nėra.
Bet tai jau apibendrinimas, gi plėtojant temą šėtonas, kaip žinomas, slypi detalėse, šiuo atveju pagal algoritmą – kuo į mišką giliau, tuo tų detalių daugiau ir jos kompleksiškesnės, painesnės.
Kaliningrado teismas gruodžio 24-ąją paskelbė bausmes vietos sutuoktiniams už darbą Latvijos specialioms tarnyboms – politologė Antonina Zimina už valstybės išdavystę nuteista 13-ai įkalinimo metų griežto režimo kolonijoje, jos vyras Konstantinas Antonecas – 12,5 metų ten pat. Pasak Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB), latvių žvalgyba užverbavo sutuoktinius dar 2012 metais.
Pagal antrą iš dviejų (pirmas – konfidencialių Kaliningrado vyriausybės dokumentų perdavimas latviams) kaltinimo epizodų jie Latvijos žvalgybai atskleidė FSB Kaliningrado valdybos kontržvalgybos operatyvininko Maksimo Denisenkos asmenį. Pastarasis yra (buvo?) A. Ziminos draugas, su ja studijavo universitete, dalyvavo jos vestuvėse. Politologės tėvo Konstantinio Zimino liudijimu, M. Denisenko vestuvėse neblaivus pasakojo visiems apie tarnybą, dalino vizitines korteles, fotografavosi su svečiais. Pagal FSB versiją, po iškilmių sutuoktiniai latviams persiuntė tas fotografijas, nurodę ir M. Denisenko pareigas.
Iki 2016 metų A. Zimina buvo konferencijas bei parodas rengiančio Baltijos kultūrų dialogo centro direktorė, paskui vadavimą perėmė jos vyras. Politologė buvo ir rusų diplomato Alexanderio Gorchakovo vardo viešosios diplomatijos fondo draugų klubo narė, Fondas 2010-aisiais įsteigtas tuometinio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pavedimu ir užsiėmė Rusijos interesų lobavimu Baltijos valstybėse. A. Gorchakovo fondo interneto puslapyje A. Ziminos profesiniais interesais nurodomi Latvijos politinių elitų identitetas ir Baltijos šalių politika Rusijos atžvilgiu.
2013-ųjų kovą Estija neįsileido penkių Fondo darbuotojų, išsirengusių į diskusiją Taline „Baltijos dialogas-2013“ su ekspertų iš Rusijos, Baltijos valstybių, Lenkijos, Vokietijos dalyvavimu. Gal ir dėl to, kad tų pačių metų sausį A. Gorchakovo vardo fondas minėtas tarp rėmėjų (greta Rusijos užsienio reikalų ministerijos bei Rusijos ambasados Prancūzijoje) Rusijos federalinės agentūros jaunimo klausimais „Rosmolodiož“ organizuoto jaunimo sąskrydžio „Seliger“ Strasbūre.
Kremliaus ideologijai skleisti pašauktas sąskrydis Rusijoje rengiamas nuo 2005 metų, 2013-aisiais „Rosmolodiož“ vadovas Sergejus Belokonevas anonsavo agentūros planus porą „Seligerių“ organizuoti užsienyje – Amerikoje ir Prancūzijos Strasbūre, pastarajame todėl, kad ten yra Europos Tarybos struktūros. Pagrindiniu sąskrydžio motyvu S.Belokonevas nurodė reikalą telkti tėvynainius užsienyje, sociologų duomenimis, rusų diaspora užsienyje siekia ne mažiau 35 milijonų žmonių.
Štai taip, lyg ir kultūrinė ekspansija per Baltiją į Vakarus, 2013-aisiais planavus prokremlišką renginį Strasbūre, „pakeliui“ įstrigus Estijoje, galų gale „gavus“ baudžiamąjį persekiojimą tėvynėje.
Epizodas ar tendencija? Jei pastaroji, panašu, Kremlius ima „valgyti“ net savus. O štai komentaras prie šios informacijos rusakalbiame interneto leidinyje „grani.ru“: „Negi nežinojote, kad Latvija mėgina užimti Rusiją? Latvių tankai pagal A. Ziminos nuorodas jau juda Volokalamsko kryptimi, paskui juos į Kremlių žygiuoja latvių šauliai.“
Ironiškas balsas vox populi, į kurį ir FSB, ir Kremliui nusispjaut.
Iš šviežių istorijų. Europos transliuotojų sąjunga EBU kovo 11 dieną atsakė baltarusių grupės „Galasy ZMesta“ dainai „Aš išmokysiu tave“ dėl dalyvavimo Eurovizijos dainų konkurse 2021, mandagiai argumentavusi, jog ši neatitinka nepolitinio konkurso taisyklių. „Aš išmokysiu tave“ šiaip jau išjuokia protestavusius prieš Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką.
Ryšium su kuo: Baltarusijos teismas uždaro posėdžio pretekstu vasario 19-ąją neleido Lietuvos, Prancūzijos, JAV, Vokietijos, ES diplomatams ir nepriklausomai žiniasklaidai stebėti teismą prieš interneto leidinio „tut.by“ žurnalistę Kaciaryną Barysevič ir gydytoją Arciomą Sarokiną, paneigusius valdžios melą, jog lapkričio 12 dieną miręs Ramanas Bandarenka prieš tai girtas „susistumdė“. Dieną prieš jis buvo banaliai sumuštas nacionalinės baltos-raudonos-baltos baltarusių vėliavos nuimti viename Minsko kiemų atvykusių režimo smogikų, kai išėjo paklausti, kuo šie užsiima. Režimas brutaliai užgniaužė ir baltarusių mėginimą deramai pagerbti žuvusįjį.
Vasario 19-ąją Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Aleksandras Tkachenko nurodė remiąs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sprendimą išlpėsti sankcijas Rusijos prezidento Valdimiro Putino kūmui, prokremliškos partijos „Opoziocinė platforma – už gyvenimą“ (OPZŽ) politinės tarybos pirmininkui Viktorui Medvedchukui ir jo žmonai televizijos vedėjai Oksanai Marchenko už terorizmo finansavimą kaip pagaliau įvykusį istorinį teisingumą, priminęs, jog Amerika sankcijas OPZŽ lyderiui ėmė taikyti anksčiau.
Pasak A.Tkachenko, priešas įvardytas, nes V.Medvedchukas Kremliuje surašytas suklastotas žinias apie tėvynę platino visais įmanomais būdais, taip pat per jam priklausančias televizijas, kurios pagaliau irgi suspenduotos. Viso SNBO įvedė sankcijas 8 fiziniams bei 19 juridinių asmenų.
Rytų kilmės autoritarinių režimų kultūrinės-humanitarinės, tuo labiau informacinės (apie šias čia rašome nuolat, prie to, deja, teks vėl ir vėl grįžti) iniciatyvos – vis tiek pilkoji zona su būtinai sumaišties, painiavos elementais kaip privalomais (nėra skirtumo, tyčinė ar „atsitiktinė“ jų kilmė), pavyzdžių jau turbūt šimtai. Todėl ir pars pro toto.
Europos Komisijos (EK) gruodžio 2-ąją Briuselyje pristatytas papildomu finansavimu aprūpinsimas „Europietiškos demokratijos veiksmų planas“ (European Democracy Action Plan, EDAP), pagal kurį pirmą kartą ES istorijoje už dezinformaciją grės sankcijos, reiškia Bendrijos pasirengimą gintis nuo Kremliaus „hibridinio“ veikimo. Su dezinformacija kautis pašauktos ES struktūros „East StratCom Task Force“ (ESTF) duomenimis, vien nuo COVID-19 pandemijos pradžios Europos viešojoje erdvėje fiksuoti 500 prokremliškų „trolių fabrikų“ skleistos dezinformacijos atvejai ir virš 10 tūkstančių nuo 2015 metų. Tiesą sakant, ESTF veikla ir tapo „Europietiškos demokratijos veiksmų plano“ priežastimi.
Tiesa, pristatydama EDAP EK komisarė Věra Jourová rusų propagandinių kanalų „Sputnik“ bei RT uždraudimą Baltijos šalyse pavadino labai rūsčiais ir kad EK nesirengia sekti tokiu rūsčiu modeliu.
Bet dar neaišku, ar realistai baltai tokie jau ir neteisūs. Interviu televizijai „Ukraina 24“ komentuodamas „Rusų pasaulio“ doktriną vasario 15-ąją, konfliktą Ukrainos rytuose pašauktos reguliuoti vadinamosios Trišalės kontaktinės grupės patarėjas Oleksiyus Arestovychius pastebėjo, kad Kremliaus priimtos 47 puslapių Doktrinos priešpaskutiniame puslapyje, į kurį retas pažvelgia, parašyta, jog vadinamųjų „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko .liaudies respublikos“ uždavinys yra plėstis iki (ukrainietiškų – A.S.) Donecko ir Luhansko sričių ribų, paskui sunaikinti visą Ukrainą ir jos vietoje sukurti kelias „rusiškas nacionalines valstybes“.
Apskritai, klausimas (jei jau taip keliamas) atviras, dar neaišku, kas – ką.
Politologo, ekonomisto Jameso A. Robinsono knygoje „Kodėl nacijos pralaimi?“ (Why Nations Fail) tyrimų pagrindu svarstoma apie skirtingus likimus Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos ar Afrikos kaimynių faktiškai žlugusios Zimbabvės bei sėkmingos Bostvanos. Autorius nurodo porą tokios padėties priežasčių – skaidrumą, kai žmonės žino, kas dedasi valdžios biuruose ir rūmuose, bei valdžios keitimąsi, kuomet visuomenė klystančių valdančiųjų gali tiesiog atsisakyti.
Be abejo, viskas yra procesas, ir demokratijoms galima pateikti nemažai priekaištų. Vidurio ir rytų Europoje jos nestokoja trapumo, Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje nekalbant apie Vengriją, problemų netrūksta. Vis dėlto tai nuosekliai stabilumo, pažangos siekiančios šalys. Taip pat todėl, kad žmonės patys renka viršininkus.
Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online