G-6Z6YWBKSCF

Užsienio savanorių legionai Ukrainos pusėje

Kad rizikuoja ypatingai, patvirtina tarptautinėje viešojoje erdvėje pastaruoju metu gana plačiai aptariamas faktas apie separatistinės „Donecko liaudies respublikos (DLR)“ „Aukščiausiojo teismo apeliacijos rūmų“ gegužės 6-ąją paskelbtą mirties nuosprendį Jungtinės Karalystės (JK) piliečiams Seanui Pinneriui ir Aidenui Aslinui bei marokiečiui Saadounui Brahimui pagal kaltinimus valdžios užgrobimu jėga grupėje asmenų, tarnavus samdiniais, dalyvavus ​​mokymuose teroristinei veiklai vykdyti etc.

Birželio 6-ąją startavęs „teismas“ posėdžiavo birželio 7-8 dienomis, iš kurių paskutinė skirta kaltintojų bei kaltinamųjų „diskusijoms“.

Pasmerktieji turi galimybę skųsti nuosprendį arba prašyti DLR „lyderio“ Deniso Pušilino malonės.  Jei šis sutiks, mirties nuosprendias bus pakeistas 25-erių metų įkalinimu.

Visi trys kariavo Donbase prieš separatistų pajėgas kovojančioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 36-ojoje atskirojoje jūrų pėstininkų brigadoje.

Rusų verslo dienraščio „RBC Daily“ žiniomis, 48-erių S.Pinneris bei 27 metų A.Aslinas į nelaisvę paimti balandį Mariupolyje.

A.Aslino artimųjų liudijimu, 2015-2017 metais Sirijoje prieš „Islamo valstybę“ kurdų „Liaudies savigynos dalinių“ (YPG) sudėtyje kariavęs Aidenas į Ukrainą atvyko 2018-aisiais, įsikūrė Mykolajive ir iš pradžių puoselėjo ne su armija susijusius planus, ypač kai ten pat sutiko savo išrinktąją.

Vis dėlto tais pat metais davė priesaiką ir pradėjo tarnybą 36-ojoje jūrų pėstininkų brigadoje, kuri su batalionu „Azov“ šiemet prasidėjus Rusijos agresijai gynė Mariupolį.

Iš brito įrašo „Twitteryje“ balandžio 12-ąją, kokiomis aplinkybėmis pateko į nelaisvę: „Praėjo 48 dienos, mes iš paskutiniųjų stengėmės apginti Mariupolį, bet nebeturime kitos išeities kaip pasiduoti rusų pajėgoms. Nebeturime maisto nei šaudmenų. Tai buvo garbė. Tikiuosi, karas greitai baigsis.“

A.Aslino draugas buvęs JK Karališkųjų pajėgų kariškis S.Pinneris prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prisijungė irgi 2018 metais, paimtas į nelaisvę tomis pat aplinkybėmis kaip ir jaunesnysis bičiulis.

21-erių S.Brahimas tėvynę Maroką paliko 2019-aisiais, nes negalėjo rasti darbo nei galimybių mokytis. Ukrainoje metus mokėsi rusų kalbos kursuose prie Poltavos ekonomikos bei prekybos universiteto, po ko įstojo į Kijevo politechnikos instituto aerodinaminių ir kosminių technologijų fakultetą. Minčių kariauti iš pradžių neturėjo.

Atidėjus šiam kartui į šalį beveik akivaizdžią perspektyvą, jog Kremliaus režimas (jau ir nusikalstamai naivu tikėti bet kokiu „Donecko liaudies respublikos“ teisiniu legitimumu – kad jis, o ne Kremliaus kuratoriai kažką iš tiesų spręs) naudosis mirties nuosprendžiu geopolitiniam turgui pirmiausia su Vakarais, nurodytina, jog ir suvokdami rizikas, užsieniečiai Ukrainai pagelbėti vis dėlto ryžtasi.

Kol kas konstatuotina, kad iškart po nuosprendžio paskelbimo JK užsienio reikalų ministrė Liza Trus „Twitteryje“ nurodė, jog kadangi visi trys yra karo belaisviai, „teismo“ sprendimas yra fiktyvus, o jos žinyba daro viską pasmerktųjų dalios palengvinimo reikalu.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė pasmerktųjų myriop karo belaisviais nelaikanti. DLR vadinamojo „Liaudies tarybos baudžiamosios bei administracinės teisės komiteto“ pirmininkė Jelena Šiškina birželio 1-ąją pareiškė, jog britai bei marokietis negali būti iškeisti, mat veikė ne kaip kariškiai, o kaip teroristai ir nacistai.

Rusų interneto leidinys „Mediazona“ atskirai atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog visi trys oficialiai įstojo į tarnybą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose dar iki vasario 24-ąją Rusijos pradėtos karinės agresijos prieš Ukrainą, tad kas čia teroristas, nacistas – atviras ir vis dėlto retorinis klausimas padorumo tema.

Rusijoje belaisvius užsieniečius išnaudojo propagandinė žiniasklaida – televizija RT, laikraštis  „Izvestija“ etc. Garsi propagandinė laida „60 minut“ televizijoje „Rossia 1“ jau balandį transliavo britų kreipimąsi, jog JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas turįs paspausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį jų iškeitimo į Ukrainoje dėl tėvynės išdavystės suimtą Vladimiro Putino kūmą Viktorą Medvedčiuką reikalu.

Tokia rutina propagandos frontuose. Kalbant apie gyvenimo praktiką, kaip minėta, neabejotinai suvokdami rizikas, užsieniečiai Ukrainai pagelbėti vis dėlto ryžtasi.

Skirtingų šaltinių duomenimis, Ukrainos pusėje kaunasi keletas tūkstančių užsienio piliečių. V.Zelenskis karo pradžioje minėjo apie 16 tūkstančių savanorių.

Rusijos gynybos ministerija balandį nurodė beveik 7 tūkstančius „samdinių“ (tokia rusų interpretacija), birželio pradžioje šį skaičių sumažino iki trijų su puse tūkstančio.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja interviu italų dienraščiui „Corriere della Sera“ birželio 6-ąją sakė, jog Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atremti rusų agresiją padeda pusantro tūkstančio Baltarusijos piliečių, susibūrusių net į keletą batalionų.

Pasak politikės, daugelis baltarusių nori padėti Ukrainai, slapta dalyvauja mokymuose ne tėvynėje, todėl skaičius 1,5 tūkstančio negalutinis, o augsiantis.

Kalbant apie baltarusių savanorių batalionų įvairovę.

Kovo 25-ąją Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms prisiekė po Rusijos agresijos prieš Ukrainą vasario 24 dieną suformuoto baltarusių Kastuśio Kalinoŭskio vardo bataliono kovotojai.

Kovo 25 dieną baltarusiai švenčia Valios dieną Baltarusijos Liaudies Respublikos 1918 metų kovo 25-ąją įsteigimo proga. Wincenty Kastuśis Kalinoŭskis – vienas sukilimo prie Rusijos imperiją 1863-1864 metais dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose vadų.

K.Kalinoŭskio batalione tarnaujantis amerikietis baltarusas Pavelas Kulazhenko paskutinį dešimtmetį gyveno Niujorke, Brukline. Prieš tai tėvynėje iki 2011-ųjų tarnavo vidaus armijoje, specialios paskirties dalinyje OMON.

Po suklastotų 2020-ųjų prezidento rinkimų tapo aktyvių opozicinių judėjimų „Soprotivlenye“ (pasipriešinimas), „Letiat aisty“ (skrenda gandrai) vienu organizatorių.

Vis dėlto grįžti į tėvynę neskubėjo, pasak paties, grįžti vien tam, kad būtum režimo iškart pasodintas, atrodė kvaila.

Vietoj to iš užsienio koordinavo ypač aktyvias pasipriešinimo Aliaksandro Lukašenkos režimui akcijas – net iki Baltarusijos vidaus kariuomenės bazės Volovščine (Minsko srtitis) atakos modifikuotais pramoniniais bepiločiais skraidančiais aparatais.

Jau šio kovo viduryje atvyko į Ukrainą kariauti jos pusėje, prigriebęs ir modifikuotų bepiločių skraidančių aparatų metodiką.

Interviu „Svoboda“ (03 24) kovotojas pareiškė esąs įstikinęs, jog K.Kalinoŭskio vardo batalionas taps pagrindu armijos, kuri išlaisvins Baltarusiją nuo A.Lukašenkos. Ir kad be laisvos Ukrainos neįmanoma ir jo tėvynės laisvė. Ukraina jam, baltarusiui, suteikė istorinį šansą, jei jį paleis, kito apskritai kažin ar besulauks.

Bataliono vadovybėje – kvalifikuoti, patyrę instruktoriai, puikiai suprantantys tikslus bei darantys viską, kad dalinys augtų. Todėl kviečia visus, pirmiausia turinčius kariavimo patirties.

Apibendrinant – Ukrainos pusėje besikaunančių užsienio savanorių taikoma taktika taip pat tokia.

Birželio 3-ąją „currenttime.tv“ parodė „Radio Svoboda“ Ukrainos tarnybos korespondento Mariano Kushniro nufilmuotus kadrus, kaip į Severadonecką Luhansko srityje, dėl kurio su rusų agresoriais  vyksta ypač dramatiški mūšiai, pagelbėti Ukrainos kariškiams atvyko „Užsienio legionas“, į kurį įeina savanoriai iš Australijos, Brazilijos, Gruzijos, Prancūzijos, kitų šalių.

„Legionierių“ misija – paremti Severadonecko gatves atakuojančias Ukrainos armijos šturmo grupes.

Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras.online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

5 komentarų
Autorius: Voras.online