Vakcina nuo koronaviruso jau „dirba“ politikos ir propagandos frontuose

Sausio 11-ąją surengtoje spaudos konferencijoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovo padėjėjas Bruceas Aylwardas informavo, kad vakcinacija nuo COVID-19 startavo daugiau nei 40-yje planetos valstybių. Tame etape grei…

Sausio 11-ąją surengtoje spaudos konferencijoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovo padėjėjas Bruceas Aylwardas informavo, kad vakcinacija nuo COVID-19 startavo daugiau nei 40-yje planetos valstybių. Tame etape greičiausiai skiepyti Izraelio piliečiai, kur per keletą dienų vakciną gavo apie 1,5 milijono žmonių, kas sudaro 16 proc. visų šalies gyventojų. Ir todėl, kad Izraelyje pasirūpinta mobiliaisiais punktais, į kuriuos skypytis galima atvykti automobiliu.
Ir Lietuvos viešojoje erdvėje jau „įsibėgėjusiomis“ laikytinos piliečių vakcinavimo tvarkos, tempo,  jau pasitaikančių nesąžiningumo atvejų temos. Galima lengviau atsikvėpti, turint vilties, kad informacinį foną neišvengiamai seks lėtesni ar greitesni konkretūs vaiksmai? Iš dalies.
Vis dėlto nepamirština, kad įsibėgėjantį vakcinavimą lydi vakcininė diplomatija, taip pat geopolitinių interesų kovos aplinkybėmis beveik neišvengiamos jos vingrybės, kai kur ir kai kuriais atvejais peraugančios į manipuliacijas. Juk ne šiaip Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis interviu interviu šalies valstybiniam radijui sausio 12-ąją siūlė net nesvarstyti varianto mūsų šaliai pačiai derėtis dėl vakcinų nuo koronaviruso, sekant kad ir to paties Izraelio pavyzdžiu.
Pasak ministro, pradėjusi savarankiškas derybas Lietuva iškristų iš bendro Europos Komisijos (EK)  pirkimo, norimos įsigyti vakcinos kiekis ir diplomatinės galimybės derantis su gamintojais mus  pastatytų į eilės pabaigą. Esą jei Lietuva pradėtų derėtis atskirai, ankstesni (reikia suprasti – EK) susitarimai nebegaliotų, šalis netektų ES vienybės teikiamos saugios ramybės. Lietuva vakcinas nuo koronaviruso perka su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis iš kompanijų „Moderna, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“, „BioNTech ir Pfizer“, „CureVac“.
Kad varžybose dėl vakcinos daugiausiai galimybių turi politinės struktūros, nurodo ir  Lietuvos sveikatos apsaugos viceministrės Živilės Simonaitytės teiginys, jog apie privačių verslų galimybę jas pirkti kalbėti dar anksti, šiame etape pasaulyje kovoja valstybės. Prie tokių reikalų vakcina nuo COVID-19 tampa geopolitiniu, net propagandiniu faktoriumi, ko precedentai jau regimi Lietuvai artimose šalyse.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sausio 8-ąją kreipėsi laišku į EK su prašymu padėti įsigyti Ukrainai vakciną nuo koronaviruso, nes yapč didelė jos paklausa pasaulyje bei pirkimo sąlygos stato jo šalį į nesąžiningą (silpnesnę) padėtį, lyginant su ES pozicija.
Tikėtina, ministro pirmininko laiško prireikė ir dėl jo šalyje prasidėjusios agresyvokos rusiškos vakcinos „Sputnik V“ rinkodaros kampanijos. Sausio 5 dieną opozicinė prokremliška Ukrainos partija „Opozicijos platforma – Už gyvenimą“ paskelbė inicijuojanti parašų rinkimą dėl „Sputnik V“ patvirtinimo. Prieš tai partijos politinės tarybos pirmininkas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukters krikštatėvis Viktoras Medvedčukas informavo, kad Charkovo (antras pagal dydį Ukrainos miestas šalies rytuose) kompanija „Biolek“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl „Sputnik V“ registracijos Ukrainoje. Galimą neigiamą atsakymą V.Medvedčukas skambiai įvardijo nusikaltimu prieš žmogiškumą.
Ukrainos sveikatos apsaugos viceministras bei šalies vyriausiasis sanitarinis gydytojas Viktoras  Liashko gandus apie rusiško preparato nuo koronaviruso registraciją vadina neatitinkančiais tikrovės, jo teigimu, bus resitruotos tik vakcinos, sėkmingai praėjusios visus tris bandymų etapus (rusai „Sputnik V“ registravo ir reklamuoja, nesulaukę trečio etapo pabaigos). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba pavadino rusišką vakciną Maskvos hibridiniu ginklu prieš Kijevą.
Pasak dienraščio „The New York Times“ (01 11), kol kas nevykstantis amerikietiškos vakcinos tiekimas (prezidentas Donaldas Trumpas uždraudė ją tiekti svetur, kol nebus patenkinti JAV poreikiai), europietiškos politikos vingrybės, priešinimasis „Sputnik V“ „pastatė“ Ukrainą į geopolitinės konkurencijos dėl vakcinos nuo COVID-19 centrą.
Nors derybos dėl vakarietiškų vakcinų tęsiasi, nėra jokių garantijų, kad Ukraina kurią jų gaus iki 2021-ųjų pabaigos. Tokiomis aplinkybėmis aktyvumą demonstruoja rusų propagandistai, skelbiantys, esą Vakarų sąjungininkai sunkią valandą apleidžia Ukrainą, prorusiški Ukrainos televizijos kanalai (deja, tokių šalyje netrūksta – A.S.) prezidentą Volodymyrą Zelenskį kaltina savo piliečių pasmerkimu mirčiai. Ukrainiečiams primygtinai peršama rusiška vakcina.
Dėl „Sputnik V“ patikimumo abejojantis Kijevas gruodį pradėjo derybas su kinų vakcinos gamintojais (kompanija „Sinovac Biotech“), bet ir dėl jos patikimumo iki šiol nėra tikrų žinių. Vis dėlto, pasak amerikiečių dienraščio, susitarimą dėl 1,9 milijono dozių „Sinovac Biotech“ vakcinos pateikimo Ukrainai vasarį galima laikyti Kinijos geopolitine pergale.
Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas interviu „The New York Times“ nurodė, kad vakcinos klausimas politizuotas, Rusija, kaip visada, jį naudoja hibridiniame kare kaip informacinį ginklą. Buvusio sveikatos apsaugos viceministro Oleksandro Linchevskiyo vertinimu, Rusijos politinė klasė siekia, kad Ukraina vakciną iš kitų vietų (ne Rusijos) gautų kuo vėliau ir „trūkumą“ galėtų užpildyti savąja.
Žodžiu, Ukrainoje diplomatinė-geopolitinė kova dėl vakcinos vyksta ir visu rimtumu. Todėl sveikintinas trylikos ES valstybių-narių kreipimasis į EK sausio 6 dieną, raginant padėti apsirūpinti vakcina ES „Rytų partnerystės“ programos valstybėms. Laišką pasirašė Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos bei Švedijos užsienio reikalų ministrai. „Partnerystei“ priklauso Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija ir Baltarusija.
Į mūsų šalį nukreiptas propagandos ir dezinformacijos srautas iš rytų neslūgsta – gruodį Lietuvos informacinėje aplinkoje nustatyta 320 atvejų, turėjusių neigiamos informacinės veiklos bruožų (lapkritį identifikuoti 308 dezinformacijos atvejai). Po Kremliaus interneto trolių“ dėmesio Lietuvos kariuomenei, šalies bendadarbiavimui su NATO, Sausio 13-ajai, logiška tikėtis, jog bus „grįžta“ prie koronaviruso temos, juo labiau, kad nenauja tai jiems tema, įdirbis yra.
Prieš metus įsilaužus į kelis interneto naujienų puslapius paskelbta „Fake News“, esą Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė JAV karys. Melaginga informacija per imituotus Lietuvos kariuomenės darbuotojo laiškus Lenkijos gynybos ministerijai, NATO štabui, kitoms institucijoms, Lietuvos interneto žiniasklaidai skleista apie kovo 13-ąją iš tiesų vykusį Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame esą priimtas sprendimas tęsti „Defender Europe 2020“, nepaisant COVID-19 pandemijos grėsmės. Taip pat melagingai teigta, kad Lietuva nusprendė neteikti informacijos žiniasklaidai apie amerikiečių karinių pajėgų judėjimą, taip siekiant išvengti panikos.
Rugsėjo viduryje „Google“ informavo, jog vien per 2020 metų antrą ketvirtį pašalino 78 su Rusija sietinus „YouTube“ kanalus bei tris interneto dienoraščius rusų ir anglų kalba apie kovą su COVID-19 Amerikoje, ES, ypač daug dėmesio skiriant Lietuvai ir Latvijai.
Rugpjūčio 13-ąją televizija „CBC News“ informavo apie rytų bei vidurio Europoje skleistą „Fake News“, esą COVID-19 masiškai užsikrėtė Kanados taktinės kovinės grupės kariškiai Latvijos Adažių kariniame poligone. Grupės vadas  pulkininkas Ericas Laforestas tai pavadino visiška netiesa, Latvijos bei NATO vadovybei teko operatyviai paneigti „faktą“.
Informacinių atakų, pavyzdžiui, vakcinos pasirinkimo galimybių tema tikėtis galima ir reikia, nes Rusija vis tiek manipuliuos bet kokiu klausimu. Europos Parlamento (EP) Lietuvos delegacijos vadovas Andrius Kubilius su EP nariais Petru Auštrevičiumi ir buvusiu Lenkijos užsienio reikalų ministru Witoldu Waszczykowskiu praėjusių metų balandį ne šiaip  kreipėsi į EK vadovus, reikšdami susirūpinimą dėl Kremliaus spaudimo Vakarams panaikinti sankcijas naudojantis „COVID-19“ situacija po to, kai kovo 26-ąją per G-20 lyderių virtualią konferenciją Rusijos prezidentas V.Putinas „susirūpino“ sankcijų atšaukimu valstybėms. Esą dera konsoliduoti pastangas kovai su koronavisurusu.
Lenktynės dėl vakcinos prasidėjo bet kuriuo atveju. PSO vadovas Tedrosas Adanomas Gabreisusas spaudos konferencijoje sausio 8-ąją nurodė, kad turtingiausios 42 šalys jau supirko didžiąją dalį registruotų vakcinų nuo koronaviruso. ES kol kas yra užsakiusi vakcinų 150 milijonų gyventojų, tiekiant jas visus 2021 metus. Kol kas neaišku, kiek konkrečiai vakcinų iki šiol gavo konkreti Bendrijos šalis (pavyzdžiui, nurodoma, kad iki sausio 11-osios Čekija buvo gavusi apie 30 tūkstančių). Žadama, kad išsprendus logistikos klausimus, naujos dozės ES piliečiams bus tiekiamos kiekvieną savaitę, daugelyje ES šalių paskelbti vakcianvimo grafikai. Dar nepriimtas sprendimas dėl „Rytų partnesytės“ šalių. Žodžiu, atvirų klausimų netrūksta, reikalų dar bus.
Be abejo, lietuviški vakcinos nuo COVID-19 įsigijimo mastai bei su ja susijusios grėsmės (taip pat dezinformacinės) gal nevertintinos kaip „likiminės“, bet algoritmas gana akivaizdus, rytų pusės ne kartą „tikrintas“, taigi bent sumaištieas sėjimo ir vietinių nervų gadinimo tikėtis galima.
Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online