„Vladimiro Putino virėjas“ savitvarda testuoja ne vien Lietuvą

Čia skelbtame „proginiame“ tekste „V.Putino virėjo“ savitvardos testas Lietuvai“ pristatėme Rusijos verslo oligarchą Jevgenijų Prigožiną. Proginis buvo todėl, kad metų pradžioje Lietuvos viešąją erdvę kurį laiką sprogdino sit…

Čia skelbtame „proginiame“ tekste „V.Putino virėjo“ savitvardos testas Lietuvai“ pristatėme Rusijos verslo oligarchą Jevgenijų Prigožiną. Proginis buvo todėl, kad metų pradžioje Lietuvos viešąją erdvę kurį laiką sprogdino situacija, kai Vilniaus oro uoste kone dvi savaites stovėjo V.Putino virėju dažnai tituluojamo Sankt Pterburgo verslininko orlaivis. Lėktuvas nusileido remontui į vieną iš kompanijų, priklausančių verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamai aviacijos grupei „Avia Solutions Group“. Tiesa, remontas lyg ir nedarytas. Visi turbūt lengviau atsikėpė, kai šis pagaliau išsidangino.
Tada pasisakė, kas tik netingėjo, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete iškeltą idėją J. Prigožiną įtraukti į sąrašą asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, dabar būtų neabejotinai tinkama prisiminti ir aktualizuoti.
Nekartojant verslininko biografijos, šįkart teverta – kaip atskaitos tašku – priminti apie Sankt Peterburge veikiančią „Interneto tyrimų agentūrą“, labiau žinomą „trolių fabriko“ pavadinimu ir siejamą su J.Prigožinu. „Fabriko“ misija – suklastotomis žiniomis skleisti sumaištį pirmiausia Vakaruose, jis išgarsėjo po 2016 metų JAV prezidento rinkimų, kai teko skirti specialų prokurorą Robertą Muellerį Rusijos kišimuisi į rinkimus tirti.
2018-ųjų vasario 16-ąją prokuroras pateikė kaltinimus J.Prigožinui ir dar 13-ai Rusijos piliečių iš „trolių fabriko“, po mėnesio Amerika įvedė jiems sankcijas. Po teisme įrodomų kaltinimų 106-ą vietą rusiško „Forbes“ turtuolių sąraše užimančiam restauratoriui durys į JAV užsivėrė, nes gali iš ten negrįžti. J.Prigožinas tada grasino bylinėtis su JAV, tiesa, gana greitai nurimo.
Užtat šventė taktinę pergalę, kai kovą JAV Kolumbijos apygardos teismas sutiko su Teisingumo ministerijos argumentais ir nutraukė bylą prieš jį. Ministerija nurodė, kad bylinėjimosi procese Rusijos verslininko gynyba gali gauti priėjimą prie jautrios informacijos apie Amerikoje taikomus suklastotos informacijos išaiškinimo bei neutralizavimo metodus, ko ji tikslingai bei agresyviai siekė. Rugsėjo 1-ąją remdamasi tuo  J.Prigožino kompanija „Konkord“ pareikalavo (nei daugiau, nei mažiau) „Interpolo“ nutraukti tarptautinį persekiojimą.
O ir demaskavimas nereiškė „kontoros“ Sankt Peterburge užsidarymo. „Facebook“ ir „Twitter“ rugsėjo 1-ąją informavo pašalinusios su „Trolių fabriku“ sietas 18 interneto paskyrų bei 2 interneto puslapius, kur skleista propaganda apie Amerikos prezidento rinkimus jau šio lapkričio 3-ąją. Pasak „Facebook“ pranešimo, rusai sausį sukūrė interneto puslapį „PeaceData“, kuriame skelbė demokratų kandidatą Joe Bideną kritikuojančius komentarus. Operacija apeliuota į kairių bei liberalių pažiūrų auditoriją, tiesa, ji nebuvo labai sėkminga, tepelnė 14 tūkstančių lankytojų.
Amerikiečiai irgi nenusiramino. JAV teisingumo ministerija liepos 15 dieną sankcijų sąrašą papildė trim rusais bei penkiomis su J.Prigožinu siejamomis kompanijomis dėl destabilizuojančios veiklos Sudane. Amerikiečių vertinimu, verslininkui priklausanti „M Invest“ dengė Rusijos gynybos ministerijos veikimą šioje Afrikos šalyje, finansavo bei kūrė veiksmų planą tuometiniam prezidenui Omarui al-Bashirui prieš protestavusius bei demokratinių reformų reikalavusius sudaniečius. Kaip nurodė Amerikos finansų ministras Stevenas Mnuchinas, J.Prigožinas ir jo kompanijų tinklas naudojosi Sudano gamtos ištekliais asmeniniam pelnijimuisi ir kenkėjiškai veiklai visame pasaulyje.
Nepaisant rusų paramos, siekiant diskredituoti protestuotojus, O.al-Bashiras iš prezidentų vis tiek pašalintas. Radijas „Svoboda“ tada nurodė, jog amerikiečiai apie „V.Putino virėją“ galėjo prisiminti ir dėl Libijoje veikusių „Vagnerio grupės“ samdinių veikimo vienoje pilietiniame kare kovojančių pusių. Primintina, jog jau apstu pranešimų apie privačius rusų karinius darinius įvairiose planetos vietose. Pavyzdžiui, 2018 metų sausio 28-ąją naujienų agentūra „Reuters“ pranešė apie 400 „Vagnerio grupės“ karių permetimą į Venesuelą saugoti šalį į bankrotą ‚nuvaldžiusio“ ir su Vašingtonu galutinai suspipykusio tenykščio lyderio Nicoláso Maduro. „Vagnerio grupė“ – jau plačiai vartojamas žodžių junginys, pašauktas apibūdinti J.Prigožino privačią karinę kompaniją.
Žodžiu, dinamiškas gyvenimas verčia grįžti prie kai kurių siužetų, nes/kai jų herojai bei jų „žygdarbiai“ sušvyti naujomis spalvomis. Galimybės „sušvytėti“ dabar – tiesiog pavydėtinos ir  audringų įvykių posovietinėje erdvėje kontekste. Kaip kad spalio 6-ąją interneto dienoraštininkui Jurijui Dudiui interviu sakė rugpjūčio 20 dieną Tomske bandytas apnuodyti, vėliau Berlyno Šaritė klinikoje prikeltas žymiausias Rusijos opozicinis politikas Aleksejus Navalnas, Rusijos prezidentas V. Putinas apsėstas beprotiška paslaptingų nuodijimų idėja, jam labai patinka įsivaizduoti, jog  asmeniškai vadovauja visiems šiurpą keliančiai slaptai asasinų (VIII-XIV amažiais gyvavusi karinga šiitų izmailitų sekta – A.S.) armijai.
A.Navalnas vienareikšmiškai atsakomybę dėl pasikėsinimo prieš save kelia V.Putinui. Ir pasak Maskvos žurnalisto Aleksandro Ryklino, akivaizdu, jog A.Navalno nuodytojai derino „akciją“ su Kremliumi, kitaip neįmanoma. Kai taip, dar sykį pasitvirtina prielaida, jog mūsų rytinė kaimynė turi prievartai bei terorui pakantų lyderį, jei ne daugiau.
O J.Prigožinas Rusijos aukščiausiajai valdžiai tikrai nesvetimas (nuosaikiai tariant), be to, turi su opoziciniu politiku savų „sąskaitų“.
Jų dinamika išraiškinga. Vasarą „V.Putino virėjo“ kompanija „Moskovskij shkolnik“ išpirko 87,6 milijono rublių skolą, kurią Rusijos teismas „padalino“ A.Navalnui, jo vadovaujam Kovos su korupcija fondui (FBK) bei Fondo teisininkei Liubovei Sobol. Skola „susidarė“ po J.Prigožino 2018-ųjų spalį išlošto teismo dėl reputacijos prieš jau išvardytus ieškovus, kai FBK „You Tube“ paskelbė rezultatus tyrimo apie kombinato „Moskovskij shkolnik“ ugdymo įstaigoms 2018 metais tiektą nekokybišką maistą, dėl ko dizenterija susirgo keliolika vaikų bei paauglių.
Teismas tebevilkina nukentėjusių atžalų tėvų ieškinių skundus J.Prigožinui, nors šis anaiptol ne skurdžius – nuo 2011 metų maistą mokymo, medicinos, valstybinėms įstaigoms visoje Rusijoje tiekiančios jo kompanijos sudarė virš penkių tūkstančių tiekimo sutarčių už 209 milijardus rublių, leidinio „MBX media“ skaičiavimais, vien pernai jos uždirbo virš 2 milijardų rublių. Įdomu, kad „V.Putino virėjas“ kažkodėl visaip kratosi ryšio su „Moskovskij shkolnik“.
Prieš A.Navalną pradėtos septynios skolų išieškojimo bylos, liepos 27-ąją areštuotos visos jo ir FBK sąskaitos. Po apnuodijimo verslininkas „mielaširdingai“ paskelbė nepersekiosiąs politiko, jei šis iškeliaus į kitą pasaulį, vis dėlto nesusiturėjęs išsitarė ateityje vis tiek atsilošiąs (yra žadėjęs asmeniškai „išrengti“ teismą palošusius atsakovus, tikriausiai todėl išpirko „Moskovskij shkolnik“ skolą, kad A.Navalnas būtų skolingas jam asmeniškai).
Panašu, tas vėliau išaušo, rugsėjo 24 dieną teismo vykdytojai areštavo A.Navalno, kuris tebebuvo komoje, butą Maskvoje. Tarsi tyčiodamasi J.Prigožino kompanija „Konkord“ rugsėjo 7 dieną  pervedė FBK milijoną rublių „labdaros“, rugsėjo 16-ąją A.Navalnas grąžino pinigus pareiškęs, jog atgrasu vien nuo minties turėti sąskaitoje pinigus iš prekeivio pašvinkusia mėsa. Beje, dar apie papročių skirtumus – Berlyno Šaritė irgi grąžino milijoną rublių, kuriuos „V.Putino virėjas“ pervedė esą opozicionieriaus gydymui.
Metams baigiantis, J.Prigožino piniginių pretenzijų A.Navalnui suma siekė 77 milijonus rublių, Maskvos teimuose nagrinėta jau dešimt bylų dėl esą „V.Putino virėjui“ padarytos reputacinės žalos.  Paskutinė iškelta gruodžio 22-ąją ir A.Navalnui, ir dar vienam opoziciniam politikui Vladimirui Milovui už „You Tube“ kanale „Navalny LIVE“ paskelbtus teiginius. Iš atsakovų verslininkas reikalauja po 5 milijonus rubių, kaip nurodė jo atstovai, opoziciniam politikui planuojama pateikti dar bent šešis ieškinius.
Nors J.Prigožino kompanijos „Konkord“ spaudos tarnyboje tikinama, kad ieškiniai su jų šeimininko politinėmis pažiūromis nesusiję niekaip, paskutinės bylos „kažkaip sutapo“ su Rusijos tyrimų komiteto opoziciniam politikui metų pabaigoje iškelta byla dėl esą FBK surinktų pinigų iššvaistymo. Pasak tyrėjų, iš suaukotų 588 milijonų rublių jis asmeninėms reikmėms išleido 356 milijonus. A.Navalnas žinią ne be sarkazmo komentavo, jog yra baudžiamas, kad po nuodijimio liko gyvas ir kad Rusijos prezidentas blaškosi isterijoje.
Priežasčių blaškytis yra – byla iškelta po to, kai opozicinis politikas sugebėjo prisiskambinti vienam iš aštuonių Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) nuodytojų brigados, faktiškai išmušti  prisipažinimą su detalėmis (karininkui atrodė, jog bendrauja su viršininku), jog iš tiesų buvo nuodytas ir paskelbti pokalbį „Navalny LIVE“, kur jis sulaukė 13 milijonų peržiūrų.
FSB neliko nieko kito kaip pavadinti tai klastote, tuo beveik niekas netiki. Banaliai kalbant, Rusijos prezidentas buvo paties specialiųjų tarnybų „pakištas“, tad kas beliko? Kaip nurodo rusų opozicinis politikas (iš tų retų dar likusių) Levas Šlosbergas, A.Navalnas privertė V.Putiną prarasti pusiausvyrą, jam logiškai keršijama, ir čia verslininkas J.Prigožinas „netyčia“ veikia būtent pagal Kremliui mielą algoritmą.
Dar apie J.Prigožiną – ir kaip geopolitiką.
Gegužės 20-ąją likus dešimčiai dienų iki rasinių protestų Amerikoje televizija „NBC News“ ir Michailo Chodorkovskio finansuojamas centras „Dosje“ paskelbė dokumentą „Panafrikos valstybės Amerikos teritorijoje vystymo strategija“ apie J.Prigožino struktūrų kišimąsi į 2016-ųjų prezidento rinkimus. Valstybę planuota „organizuoti“ pietinėse Alabamos, Džordžijos, Pietų Karolinos, Misisipės, Luizianos valstijose, tuo tikslu verbuojant kriminalinės patirties turinčius afroamerikiečius bei siunčiant juos ideologiniam bei koviniam „apdorojimui“ į stovyklas Afrikoje.
Rugsėjo 3-ąją Rusijos viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie J.Prigožinui Libijoje dirbusio ir ten gegužę areštuoto dėl įtarimų mėginimu veikti prezidento rinkimus (Rusija juose „statė“ ant nuversto ir nužudyto diktatoriaus Muammaro al-Gaddafio sūnaus Saifo al Islamo) politinio technologo Maksimo Šugalėjaus iš Sankt Peterburgo balotiravimąsi į Komijos autonominės respublikos tarybą (pirmas partijos „Tėvynė“ sąraše, kuriame ir daugiau „V.Putino virėjo“ politinių technologų, bet dirbusių tėvynėje). Apie tai pranešęs Maskvos leidinys „Meduza“ remdamasis pašnekovais iš Rusijos prezidento administracijos darė prielaidą, kad išlošusį rinkimuose bei tapusį „valdžios žmogumi“ politinį technologą gal bus lengviau ištraukti iš kalinimo Libijoje. M.Šugalėjus J.Prigožinui dirbo ir rinkimuose Madagaskare.
Saplio 1-ąją „V.Putino virėjas“ interviu turkų dienraščiui „Aydınlık“ pareiškė, kad Turkija turi teisę kištis į Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktą Kalnų Karbache, nes Nikolui Pašinianui tapus ministru pirmininku Armėnijoje labai padaugėjo Amerikos nevyriausybinių organizacijų.
Ir jau labai rimta informacija, tapusi net viena „karštų“ temų Amerikos prezidento rinkimų kampanijoje. Liepą amerikiečių žiniasklaida informavo, kad Rusija Afganistano Talibanui siūlė premijas už JAV karių žudymus po to, kai 2018-aisiais amerikiečių pajėgos Sirijoje sunaikino 100 Rusijos samdinių iš S.Prigožino „Vagnerio armijos“. JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo tada pripažino, kad į tokią informaciją visada žiūrėjo rimtai ir neneigė, kad apie ją žinojo.
2016 metais kėsintasi nuodyti L.Sobol vyrą Sergejų Mochovą, interviu „Svoboda.org“ jau šio rugsėjo 5-ąją FBK teisininkė nurodė, kad visada buvo įsitikinusi bei viešai sakė, jog jo organizatorius bei užsakovas buvo J.Prigožinas. Po FBK „YouTube“ paskelbtų dviejų tyrimų apie jo dalyvavimą korupcinėse schemose pelnant valstybinius užsakymus, „V.Putino virėjas“ maždaug  porą mėnesių išlaukė ir atakavo. Jos įsitikinimą patvirtino dienraščio „Novaya gazeta“ publikacija „Virėjas mėgsta ką stipresnio“ 2018-aisiais su atakoje dalyvausio žmogaus liudijimu (po publikacijos rastas negyvas).
Pasak L.Sobol, į A.Navalną galėjo kėsintis Ramzanas Kadyrovas, J.Prigožinas, FSB arba Rusijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Kadangi nuodijimas – ne Čečėnijos lyderio braižas, be to, su R.Kadyrovu A.Navalnas pastaruoju metu neturėjo „aštrių kampų“, jį ji atmetanti. Iš personalijų lieka „V.Putino virėjas“.
Be abejo, „žygdarbių“ sąrašą galima tęsti, bet ir to, kas pakyta, užtenka apibendrinimui, jog J.Prigožinas, pasirodo, užsimojęs kur kas plačiau nei „vien“ bylinėtis su Amerikos vyriausybe.
Rugsėjo 24 dieną JAV finansų ministerija paskelbė dar vienas sankcijas su J.Prigožinu susijusioms struktūroms bei asmenims, kurie vykdo Rusijos įtakos kampanijas Centrinėje Afrikos respublikoje. Vienas komentarų prie žinutės, kurią paskelbė rusų opozicinis interneto leidinys (Rusijoje užblokuotas) „graniru.org“: Prigožinas konkuruoja tik su Kadyrovu.
Tad naujame tekste iš serijos apie dabartinius Rusijos herojus – apie vienvaldį Čečėnijos vadą Ramzaną Kadyrovą.
Arūnas Spraunius

Autorius:
Voras Online
Žiūrėti visus straipsnius
Palikite komentarą

Autorius: Voras Online